77⁷ straipsnis. Sisteminės svarbos vertinimas ir sisteminės svarbos užsienio bankų filialams taikomi reikalavimai
BĮ 77⁷ str. · Bankų įstatymo 77⁷ straipsnis
1. Priežiūros institucija vertina, ar užsienio banko filialas yra sisteminės svarbos ir kelia reikšmingą riziką Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui, jeigu visų tai pačiai užsienio valstybės grupei priklausančių Europos Sąjungoje esančių užsienio bankų filialų turimo turto Europos Sąjungoje bendra suma, nurodyta priežiūrai skirtose ataskaitose, yra 40 milijardų eurų arba didesnė:
1) skaičiuojant vidurkį pagal paskutinių 3 metinių ataskaitinių laikotarpių duomenis arba
2) skaičiuojant absoliučiaisiais skaičiais pagal ne mažiau kaip 3 metinių ataskaitinių laikotarpių duomenis per paskutinius 5 metinius ataskaitinius laikotarpius.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta turto ribinė vertė neapima užsienio bankų filialų turimo turto, susijusio su centrinio banko rinkos operacijomis, vykdomomis su Europos centrinių bankų sistemos centriniais bankais.
3. Atlikdama sisteminės svarbos vertinimą, priežiūros institucija įvertina atitiktį šio Įstatymo 776 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems kriterijams ir šio Įstatymo 776 straipsnio 4 dalies nuostatai.
4. Atlikdama sisteminės svarbos vertinimą, priežiūros institucija konsultuojasi su Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijomis, kad būtų įvertinta atitinkamo užsienio banko filialo kitoms nei Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybėms narėms keliama rizika finansiniam stabilumui.
5. Priežiūros institucija pateikia Europos bankininkystės institucijai ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijoms argumentuotą užsienio banko filialo sisteminės svarbos Europos Sąjungai arba Lietuvos Respublikai vertinimą.
6. Jeigu su priežiūros institucija konsultuojasi kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija dėl toje valstybėje narėje įsteigto užsienio banko filialo sisteminės svarbos vertinimo ir priežiūros institucija nesutinka su šio užsienio banko filialo sisteminės svarbos vertinimu, priežiūros institucija per 10 darbo dienų nuo vertinimo rezultatų gavimo dienos apie tai informuoja vertinimą atlikusią Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros instituciją.
7. Priežiūros institucija siekia, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jos pačios ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos prieštaravimo pareiškimo dienos su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijomis, padedant Europos bankininkystės institucijai, būtų pasiektas bendras sutarimas dėl vertinimo ir, kai taikytina, dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nurodymų davimo. Pasibaigus 3 mėnesių laikotarpiui, priežiūros institucija, atsakinga už vertinamo užsienio banko filialo priežiūrą, priima sprendimą dėl užsienio banko filialo sisteminės svarbos vertinimo ir dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nurodymų davimo.
8. Siekdama valdyti nustatytą riziką, priežiūros institucija turi teisę sisteminės svarbos užsienio banko filialui duoti šiuos privalomus nurodymus:
1) pertvarkyti užsienio banko filialo turtą arba veiklą taip, kad tas turtas arba veikla nebebūtų sisteminės svarbos arba nebekeltų nepriimtinos rizikos Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui;
2) laikytis papildomų riziką ribojančių reikalavimų.
9. Jeigu priežiūros institucija mano, kad užsienio banko filialas yra sisteminės svarbos, tačiau nusprendžia nesinaudoti nė viena iš šio straipsnio 8 dalies 1 punkte arba šio Įstatymo 776 straipsnyje nurodytų teisių, Europos bankininkystės institucijai ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijoms pateikia argumentuotą pranešimą, kodėl ji nusprendė nesinaudoti tomis teisėmis.