5 straipsnis. Informavimo pareiga sudarant vartojimo kredito sutartį
VKĮ 5 str. · Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnis
1. Per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo vartojimo kredito davėjas ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininkas, remdamiesi vartojimo kredito davėjo siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis ir atsižvelgdami į vartojimo kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, pateikia vartojimo kredito gavėjui informaciją tam, kad šis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Ši informacija turi būti rašytinė, šio įstatymo 1 priede nustatytos standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos ir pateikiama patvariojoje laikmenoje.
2. Nustatytos formos standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą turi būti nurodyta:
1) kredito rūšis;
2) vartojimo kredito davėjo ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininko pavadinimas, buveinės adresas; kai vartojimo kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, – jo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas;
3) bendra vartojimo kredito suma ir vartojimo kredito išmokėjimo sąlygos;
4) vartojimo kredito sutarties trukmė;
5) prekės ar paslaugos ir jų kainos, kai vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias prekes ar paslaugas, taip pat sudarant susietojo vartojimo kredito sutartis;
6) vartojimo kredito palūkanų norma, vartojimo kredito palūkanų normos taikymo sąlygos ir, jei žinomas, pradinei vartojimo kredito palūkanų normai taikomas indeksas arba orientacinė vartojimo kredito palūkanų norma, taip pat vartojimo kredito palūkanų normos keitimo laikotarpiai, sąlygos ir tvarka (jei skirtingomis aplinkybėmis taikoma skirtinga vartojimo kredito palūkanų norma, šiame punkte nurodyta informacija suteikiama apie visas taikomas vartojimo kredito palūkanų normas);
7) bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir kartu pateikiamas tipinis pavyzdys, kuriame būtų paminėtos visos šios normos apskaičiavimo prielaidos; jeigu vartojimo kredito sutartyje numatomi skirtingi lėšų išmokėjimo būdai ir dėl to taikomi skirtingi mokesčiai ar vartojimo kredito palūkanų normos, vartojimo kredito davėjas privalo nurodyti, kad šios rūšies vartojimo kredito sutartyje numatyti skirtingi lėšų išmokėjimo būdai gali lemti didesnę bendros vartojimo kredito kainos metinę normą; jeigu vartojimo kredito gavėjas informuoja vartojimo kredito davėją apie vieną arba kelias jo pasirinkto vartojimo kredito sutarties sąlygas, pavyzdžiui, tokias kaip vartojimo kredito sutarties trukmė arba bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, vartojimo kredito davėjas atsižvelgia į šias vartojimo kredito gavėjo nurodytas sąlygas;
8) įmokų dydis, jų mokėjimo skaičius ir periodiškumas, tam tikrais atvejais įmokų paskirstymo padengiant mokėtinas pagal vartojimo kredito sutartį sumas, kurioms taikoma skirtinga vartojimo kredito palūkanų norma, tvarka;
9) informacija apie tai, kad gali reikėti sumokėti atlyginimą notarui, kai naudojamasi jo paslaugomis;
10) pareiga sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, jeigu šios sutarties sudarymas yra privalomas siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis;
11) pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ar palūkanos ir jų apskaičiavimo tvarka;
12) mokėjimų nevykdymo pasekmės;
13) reikalavimas sudaryti prievolės įvykdymo užtikrinimo sutartį, jeigu vartojimo kredito sutartyje tai numatyta;
14) vartojimo kredito gavėjo teisė atsisakyti vartojimo kredito sutarties;
15) vartojimo kredito gavėjo teisė grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir informacija apie vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo teisę į kompensaciją, šios kompensacijos apskaičiavimo, atsižvelgiant į šio įstatymo 17 straipsnio nuostatas, tvarka;
16) vartojimo kredito gavėjo teisė šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais nedelsiant ir nemokamai gauti informaciją apie rezultatus, gautus registruose ir valstybės bei kitose informacinėse sistemose (toliau – informacinės sistemos) patikrinus vartojimo kredito gavėjo kreditingumą;
17) vartojimo kredito gavėjo teisė paprašius nemokamai gauti vartojimo kredito sutarties projekto kopiją, kai vartojimo kredito davėjas prašymo pateikimo metu nori sudaryti vartojimo kredito sutartį su vartojimo kredito gavėju;
18) laikotarpis, kuriuo vartojimo kredito davėjas įsipareigoja pagal ikisutartinę informaciją;
19) vienos ar kelių sąskaitų, kuriose registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, išskyrus atvejus, kai sudaryti sąskaitos sutartį neprivaloma, taip pat mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms atlikti ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos, kitos su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos ir sąlygos, kuriomis tie mokesčiai ar išlaidos gali būti keičiami.
3. Kai, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis, privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodomos vartojimo kredito gavėjui taikomos su papildomų paslaugų teikimu susijusios išlaidos.
3¹. Kai sudaroma vartojimo kredito sutartis susieta su lyginamuoju indeksu, kaip jis apibrėžtas 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, vartojimo kredito davėjas arba, jeigu taikoma, vartojimo kredito tarpininkas, vartojimo kredito gavėjui atskirame dokumente, kuris gali būti pridėtas prie standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos, pateikia lyginamojo indekso ir jo administratoriaus pavadinimą ir nurodo galimą poveikį vartojimo kredito gavėjui.
4. Bet kokia papildoma informacija, kurią vartojimo kredito davėjas suteikia vartojimo kredito gavėjui, pateikiama atskiru dokumentu, kuris gali būti pridedamas prie standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos.
5. Kai su vartojimo kredito gavėju bendraujama telefonu, pagrindinę informaciją apie finansinę paslaugą sudaro šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyta informacija, taip pat bendros vartojimo kredito kainos metinė norma su kartu pateikiamu jos apskaičiavimo pavyzdžiu ir nurodoma bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma.
6. Kai vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta vartojimo kredito gavėjo pageidavimu naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis informacijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, pateikti neįmanoma, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju vartojimo kredito davėjas iš karto po vartojimo kredito sutarties sudarymo pateikia vartojimo kredito gavėjui ikisutartinę informaciją šio įstatymo 1 priede nustatyta standartinės informacijos apie vartojimo kreditą forma.
7. Vartojimo kredito gavėjo prašymu vartojimo kredito davėjas kartu su standartinės informacijos apie vartojimo kreditą forma taip pat nemokamai pateikia vartojimo kredito sutarties projekto kopiją. Ši nuostata netaikoma, jeigu vartojimo kredito davėjas, gavęs vartojimo kredito gavėjo prašymą, nenori sudaryti vartojimo kredito sutarties su vartojimo kredito gavėju.
8. Kai sudaroma vartojimo kredito sutartis, pagal kurią vartojimo kredito gavėjo mokamomis įmokomis nereikia nedelsiant dengti bendros vartojimo kredito sumos ar jos dalies ir šios įmokos kaupiamos vartojimo kredito sutartyje arba papildomoje sutartyje numatytais laikotarpiais ir sąlygomis, tai, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, privalomoje informacijoje aiškiai ir glaustai nurodoma, ar suteikiama visos išmokėtos vartojimo kredito lėšų sumos grąžinimo garantija.
9. Kilus ginčui dėl to, ar vartojimo kredito davėjas ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininkas suteikė pakankamai informacijos vartojimo kredito gavėjui, kad šis galėtų įvertinti, ar siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir jo finansinę būklę, įrodinėjimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininkui. Vartojimo kredito gavėjo prašymu vartojimo kredito davėjas ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininkas turi paaiškinti informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, siūlomo vartojimo kredito pagrindines ypatybes ir galimą jo konkretų poveikį vartojimo kredito gavėjui, taip pat pasekmes, jeigu vartojimo kredito gavėjas nevykdytų įsipareigojimų dėl mokėjimų.
Nuo 2026-11-20 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Vartojimo kredito reklamai taikomi reikalavimai“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-20).
1. Vartojimo kredito reklama, įskaitant rinkodaros pranešimus, (toliau – vartojimo kredito reklama) turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Vartojimo kredito reklamoje draudžiama vartoti formuluotes, galinčias vartojimo kredito gavėjui sukelti nepagrįstų lūkesčių dėl vartojimo kredito prieinamumo ar kainos arba bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos.
2. Vartojimo kredito reklamoje turi būti aiškiai, glaustai ir gerai matomai pateikiamas įspėjimas: „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja.“
3. Vartojimo kredito reklamoje, kurioje nurodoma vartojimo kredito palūkanų norma arba su bendra vartojimo kredito kaina susijusi kiekybinė informacija, privalo būti nurodyta ši standartinė informacija apie vartojimo kreditą:
1) fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą;
2) bendra vartojimo kredito suma;
3) bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;
4) jeigu taikoma, vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpis ir vartojimo kredito grąžinimo terminas, kai jie nesutampa;
5) prekių ar paslaugų kaina ir bet kokio išankstinio mokėjimo suma, kai vartojimo kreditas suteikiamas atidedant įmokų už konkrečias prekes ar paslaugas mokėjimą;
6) jeigu taikoma, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma ir dalinių mokėjimų suma.
4. Šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai netaikomi, kai juose nurodytos informacijos vartojimo kredito reklamoje neįmanoma vizualiai pateikti dėl vartojimo kredito reklamai naudojamų priemonių techninių galimybių.
5. Vartojimo kredito reklamoje pateikiama standartinė informacija apie vartojimo kreditą turi būti aiški (lengvai įskaitoma, gerai girdima), glausta, gerai matoma (lengva pastebėti). Tokia informacija turi būti pritaikyta prie vartojimo kredito reklamai naudojamos priemonės techninių apribojimų ir pateikiama tipiniame pavyzdyje.
6. Kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytai standartinei informacijai pateikti naudojama elektronine priemone dėl jos techninių galimybių negalima aiškiai ir gerai matomai parodyti visos informacijos, vartojimo kredito gavėjas turi turėti galimybę šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytą informaciją gauti naudodamasis spustelėjimo, slinkimo arba braukimo funkcijomis.
7. Jeigu su vartojimo kredito sutartimi susijusios papildomų paslaugų teikimo sutarties sudarymas yra būtinas vartojimo kreditui gauti arba skelbiamoms nuostatoms ir sąlygoms taikyti ir tos paslaugos kainos negalima nustatyti iš anksto, nurodant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, aiškiai (lengvai įskaitoma, gerai girdima) ir gerai matomai (lengva pastebėti) nurodoma pareiga sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį.
8. Draudžiama vartojimo kredito reklama, kurioje:
1) vartojimo kredito gavėjai skatinami kreiptis dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo teigiant, kad vartojimo kreditas pagerintų jų finansinę padėtį;
2) nurodoma, kad neįvykdytos vartojimo kredito sutartys ar duomenų bazėse registruotas vartojimo kreditas nedaro didelės arba jokios įtakos paraiškos gauti vartojimo kreditą vertinimui;
3) teigiama, kad vartojimo kreditas padidina finansinius išteklius, yra taupymo alternatyva arba gali pagerinti vartojimo kredito gavėjo gyvenimo lygį.
9. Vartojimo kredito reklama draudžiama:
1) ugdymo įstaigose, kuriose ugdomi jaunesni kaip 18 metų asmenys;
2) koncertų, sporto, labdaros ir (arba) paramos, kitų renginių, skirtų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, vietose ir jų reklamoje;
3) teatro spektaklių, kino filmų ir videofilmų, skirtų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, demonstravimo vietose ir jų reklamoje;
4) visuomenės informavimo priemonėse, skirtose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir jų reklamoje;
5) akcijose, konkursuose, skirtuose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir jų reklamoje.
10. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatos vartojimo kredito sutarčių reklamai taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja šio straipsnio nuostatos.
11. Priežiūros institucija nustato vartojimo kredito reklamos reikalavimų įgyvendinimo tvarką.
VKĮ įgyvendina 2 ES teisės aktus (sąrašas).
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Vartojimo kredito reklama, įskaitant rinkodaros pranešimus, (toliau – vartojimo kredito reklama) turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Vartojimo kredito reklamoje draudžiama vartoti formuluotes, galinčias vartojimo kredito gavėjui sukelti nepagrįstų lūkesčių dėl vartojimo kredito prieinamumo ar kainos arba bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos.
2. Vartojimo kredito reklamoje turi būti aiškiai, glaustai ir gerai matomai pateikiamas įspėjimas: „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja.“
3. Vartojimo kredito reklamoje, kurioje nurodoma vartojimo kredito palūkanų norma arba su bendra vartojimo kredito kaina susijusi kiekybinė informacija, privalo būti nurodyta ši standartinė informacija apie vartojimo kreditą:
1) fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą;
2) bendra vartojimo kredito suma;
3) bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;
4) jeigu taikoma, vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpis ir vartojimo kredito grąžinimo terminas, kai jie nesutampa;
5) prekių ar paslaugų kaina ir bet kokio išankstinio mokėjimo suma, kai vartojimo kreditas suteikiamas atidedant įmokų už konkrečias prekes ar paslaugas mokėjimą;
6) jeigu taikoma, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma ir dalinių mokėjimų suma.
4. Šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai netaikomi, kai juose nurodytos informacijos vartojimo kredito reklamoje neįmanoma vizualiai pateikti dėl vartojimo kredito reklamai naudojamų priemonių techninių galimybių.
5. Vartojimo kredito reklamoje pateikiama standartinė informacija apie vartojimo kreditą turi būti aiški (lengvai įskaitoma, gerai girdima), glausta, gerai matoma (lengva pastebėti). Tokia informacija turi būti pritaikyta prie vartojimo kredito reklamai naudojamos priemonės techninių apribojimų ir pateikiama tipiniame pavyzdyje.
6. Kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytai standartinei informacijai pateikti naudojama elektronine priemone dėl jos techninių galimybių negalima aiškiai ir gerai matomai parodyti visos informacijos, vartojimo kredito gavėjas turi turėti galimybę šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytą informaciją gauti naudodamasis spustelėjimo, slinkimo arba braukimo funkcijomis.
7. Jeigu su vartojimo kredito sutartimi susijusios papildomų paslaugų teikimo sutarties sudarymas yra būtinas vartojimo kreditui gauti arba skelbiamoms nuostatoms ir sąlygoms taikyti ir tos paslaugos kainos negalima nustatyti iš anksto, nurodant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, aiškiai (lengvai įskaitoma, gerai girdima) ir gerai matomai (lengva pastebėti) nurodoma pareiga sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį.
8. Draudžiama vartojimo kredito reklama, kurioje:
1) vartojimo kredito gavėjai skatinami kreiptis dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo teigiant, kad vartojimo kreditas pagerintų jų finansinę padėtį;
2) nurodoma, kad neįvykdytos vartojimo kredito sutartys ar duomenų bazėse registruotas vartojimo kreditas nedaro didelės arba jokios įtakos paraiškos gauti vartojimo kreditą vertinimui;
3) teigiama, kad vartojimo kreditas padidina finansinius išteklius, yra taupymo alternatyva arba gali pagerinti vartojimo kredito gavėjo gyvenimo lygį.
9. Vartojimo kredito reklama draudžiama:
1) ugdymo įstaigose, kuriose ugdomi jaunesni kaip 18 metų asmenys;
2) koncertų, sporto, labdaros ir (arba) paramos, kitų renginių, skirtų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, vietose ir jų reklamoje;
3) teatro spektaklių, kino filmų ir videofilmų, skirtų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, demonstravimo vietose ir jų reklamoje;
4) visuomenės informavimo priemonėse, skirtose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir jų reklamoje;
5) akcijose, konkursuose, skirtuose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir jų reklamoje.
10. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatos vartojimo kredito sutarčių reklamai taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja šio straipsnio nuostatos.
11. Priežiūros institucija nustato vartojimo kredito reklamos reikalavimų įgyvendinimo tvarką.