1 priedas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiame Matavimo priemonių techninio reglamento (toliau – Reglamentas) priede nustatomi esminiai reikalavimai, kuriuos turi atitikti matavimo priemonės, kurioms taikomas Reglamentas.

2. Matavimo priemonės turi užtikrinti aukštą metrologinės apsaugos lygį, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų pasitikėti matavimo rezultatu. Matavimo priemonės projektas ir matavimo priemonės gamybos procesas matavimo technikos ir duomenų saugos aspektu turi atitikti aukštą kokybės lygį.

3. Priimant esminių reikalavimų įgyvendinimo sprendimus, turi būti atsižvelgiama į numatomą matavimo priemonės panaudojimą ir visus prognozuojamus netinkamus matavimo priemonės naudojimo atvejus.

II SKYRIUS

SĄVOKOS

4. Šiame priede vartojamos sąvokos:

4.1. Klimatinė aplinka – klimatinės sąlygos, kurioms esant gali būti naudojamos matavimo priemonės.

4.2. Komunalinės paslaugos – elektros energijos, dujų, šiluminės energijos arba vandens tiekimas.

4.3. Matas – įtaisas, kuriuo tolydžiai atkuriama arba teikiama viena arba kelios žinomos tam tikro dydžio vertės.

4.4. Matuojamasis dydis – konkretus matuojamas dydis.

4.5. Norminės veikimo sąlygos – matuojamojo dydžio ir paveikiojo dydžio vertės, sudarančios įprastas matavimo priemonės veikimo sąlygas.

4.6. Paveikusis dydis – ne matuojamasis, tačiau įtakos matavimo rezultatui turintis dydis.

4.7. Ribinė pokyčio vertė – vertė, kuriai esant matavimo rezultato pokytis laikomas nepageidaujamu.

4.8. Tiesioginio pardavimo sandoris – sandoris, kai mokama kaina yra pagrįsta matavimo rezultatu, bent viena iš sandorio šalių yra vartotojas arba bet kuri kita šalis, kuriai turi būti užtikrintas panašus apsaugos lygis, ir visos sandorio šalys priima tuo momentu ir toje vietoje gauto matavimo rezultatą.

4.9. Trikdis – paveikusis dydis, kurio vertė yra atitinkamo reikalavimo apibrėžtose ribose, tačiau neatitinka apibrėžtų matavimo priemonės norminių veikimo sąlygų. Paveikusis dydis yra trikdis, jei to paveikiojo dydžio norminės veikimo sąlygos nėra apibrėžtos.

III SKYRIUS

ESMINIAI REIKALAVIMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

LEIDŽIAMOSIOS PAKLAIDOS

5. Esant norminėms veikimo sąlygoms ir nesant trikdžių, matavimo priemonės matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip didžiausios leidžiamosios paklaidos (toliau – DLP) vertė, nustatyta matavimo priemonei taikomame atskirajame matavimo priemonių priede (toliau – atskirųjų matavimo priemonių priedai).

Jeigu kitaip nenurodyta atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose, DLP išreiškiama kaip dviženklis nuokrypis nuo tikrosios matuojamosios vertės.

6. Esant norminėms veikimo sąlygoms ir trikdžiams, matavimo priemonės veikimo reikalavimai turi atitikti reikalavimus, nurodytus atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose.

Jei matavimo priemonė skirta naudoti nustatyto dydžio nuolat veikiančio elektromagnetinio lauko sąlygomis, leidžiamoji paklaida atliekant bandymus elektromagnetiniame lauke, kurio amplitudė yra moduliuota, turi neviršyti DLP.

7. Matavimo priemonės gamintojas apibrėžia klimatinę, mechaninę ir elektromagnetinę aplinką, kurioje numatoma matavimo priemonę naudoti, jos galingumą ir kitus paveikiuosius dydžius, kurie gali veikti matavimo priemonės tikslumą, atsižvelgdamas į reikalavimus, nurodytus atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose.

8. Apibrėždamas klimatinę aplinką, matavimo priemonės gamintojas nustato viršutinę ribinę temperatūros vertę ir apatinę ribinę temperatūros vertę pagal šio priedo 1 lentelėje nurodytas vertes, jeigu kitaip nenurodyta Reglamento 16–25 prieduose. Gamintojas taip pat nurodo, ar matavimo priemonė skirta veikti besikondensuojančios ar nesikondensuojančios drėgmės sąlygomis, taip pat numatomą matavimo priemonės naudojimo vietą (atvira ar uždara).

1 lentelė

Eil. Nr.

Rodiklis

Ribinės temperatūros vertės

1.

Viršutinė ribinė temperatūros vertė

30 °C

40 °C

55 °C

70 °C

2.

Apatinė ribinė temperatūros vertė

5 °C

–10 °C

–25 °C

–40 °C

9. Apibrėždamas mechaninę aplinką, gamintojas turi nurodyti mechaninės aplinkos klasę pagal žemiau pateiktą mechaninės aplinkos klasifikaciją:

9.1. M1 klasė taikoma matavimo priemonėms, naudojamoms vietose su nereikšminga vibracija ir smūgiais, pvz., matavimo priemonėms, tvirtinamoms prie lengvųjų laikančiųjų konstrukcijų, veikiamoms nežymios vibracijos ir smūgių, kurie persiduoda nuo vietinio sprogdinimo arba polių kalimo darbų, trankomų durų ir t. t.;

9.2. M2 klasė taikoma matavimo priemonėms, naudojamoms vietose su reikšminga arba aukšto lygio vibracija ir smūgiais, pvz., perduodama nuo mašinų ir arti pravažiuojančių transporto priemonių arba šalia esančių sunkiųjų mašinų, juostinių konvejerių ir t. t.;

9.3. M3 klasė taikoma matavimo priemonėms, naudojamoms vietose, kuriose yra aukšto ir labai aukšto lygio vibracija ir smūgiai, pvz., matavimo priemonėms, tiesiogiai įrengtoms ant mašinų, juostinių konvejerių ir t. t.

10. Apibrėždamas mechaninę aplinką, gamintojas turi atsižvelgti į šiuos paveikiuosius dydžius:

10.1. vibraciją;

10.2. mechaninį smūgį.

11. Apibrėždamas elektromagnetinę aplinką, gamintojas turi nurodyti elektromagnetinės aplinkos klasę pagal žemiau pateiktą elektromagnetinės aplinkos klasifikaciją, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose:

11.1. E1 klasė taikoma matavimo priemonėms, naudojamoms vietose su elektromagnetiniais trikdžiais, atitinkančiais tuos, kurie gali pasitaikyti gyvenamuosiuose, komerciniuose ir lengvosios pramonės pastatuose;

11.2. E2 klasė taikoma matavimo priemonėms, naudojamoms vietose su elektromagnetiniais trikdžiais, atitinkančiais tuos, kurie gali pasitaikyti kituose pramoniniuose pastatuose;

11.3. E3 klasė taikoma matavimo priemonėms, kurioms elektros maitinimą tiekia transporto priemonės baterija. Tokios matavimo priemonės turi atitikti E2 klasės reikalavimus ir šiuos papildomus reikalavimus:

11.3.1. įtampos sumažėjimo, kurį sukelia vidaus degimo variklių starterio įjungimas;

11.3.2. apkrovos išjungimo pereinamųjų procesų, vykstančių kai varikliui dirbant atjungiama išsikrovusi baterija.

12. Apibrėždamas elektromagnetinę aplinką, gamintojas turi atsižvelgti į šiuos paveikiuosius dydžius:

12.1. įtampos trūkius;

12.2. trumpalaikius įtampos sumažėjimus;

12.3. įtampos pereinamuosius procesus maitinimo ir (arba) signalo linijose;

12.4. elektrostatinius išlydžius;

12.5. radijo dažnių elektromagnetinius laukus;

12.6. maitinimo ir (arba) signalo linijose indukuojamus radijo dažnių elektromagnetinius laukus;

12.7. viršįtampius maitinimo ir (arba) signalo linijose.

13. Apibrėžiant klimatinę, mechaninę arba elektromagnetinę aplinką, tam tikrais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į šiuos paveikiuosius dydžius:

13.1. įtampos kitimas;

13.2. maitinimo tinklo dažnio kitimas;

13.3. maitinimo tinklo dažnio magnetiniai laukai;

13.4. visi kiti dydžiai, kurie galėtų reikšmingai paveikti matavimo priemonės tikslumą.

14. Atliekant pagal Reglamentą numatytus bandymus, taikomi šie reikalavimai:

14.1. pagrindinės bandymų ir paklaidų nustatymo taisyklės:

14.1.1. esminiai reikalavimai, apibrėžti šio priedo 5–6 punktuose, tikrinami kiekvienam taikytinam paveikiajam dydžiui. Jei kitaip neapibrėžta atitinkamame atskirosios matavimo priemonės priede, šie esminiai reikalavimai taikomi, veikiant kiekvienu paveikiuoju dydžiu, o jo poveikis įvertinamas atskirai, kai visų kitų paveikiųjų dydžių vertės palaikomos sąlyginai pastovios ir apytikriai lygios pamatinių sąlygų vertėms;

14.1.2. metrologiniai bandymai atliekami veikiant paveikiuoju dydžiu arba po jo veikimo, atsižvelgiant į tai, kuri sąlyga atitinka matavimo priemonės įprastas naudojimo sąlygas, kai tas paveikusis dydis gali pasireikšti.

14.2. aplinkos drėgmė:

14.2.1. atsižvelgiant į klimatinę aplinką, kurioje matavimo priemonę numatyta naudoti, gali būti atliekamas drėgnojo karščio su pastovia temperatūra (nevykstant kondensacijai) arba drėgnojo karščio su cikliškai kintančia temperatūra (vykstant kondensacijai) bandymai;

14.2.2. drėgnojo karščio su cikliškai kintančia temperatūra bandymai taikytini, kai kondensacija yra didelė arba kai garų prasiskverbimas pagreitėja dėl kvėpavimo poveikio. Jei drėgmės kondensacija nevyksta, taikytini drėgnojo karščio su pastovia temperatūra bandymai.

ANTRASIS SKIRSNIS

KITI REIKALAVIMAI

15. Įvertinant identiškus matuojamuosius dydžius skirtingose vietose ir skirtingiems vartotojams bei esant vienodoms visoms kitoms sąlygoms, nuosekliųjų matavimų rezultatai turi būti artimi. Skirtumas tarp matavimo rezultatų turi būti mažas palyginti su DLP.

16. Matuojant tą patį matuojamąjį dydį ir esant vienodoms matavimo sąlygoms, nuosekliųjų matavimų rezultatai turi būti artimi. Skirtumas tarp matavimo rezultatų turi būti mažas palyginti su DLP.

17. Numatomai matavimo užduočiai matavimo priemonė turi būti pakankamai jautri, o skyros riba turi būti pakankamai maža.

18. Matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad galėtų užtikrinti tinkamą metrologinių charakteristikų stabilumą gamintojo numatytu laikotarpiu, jeigu matavimo priemonė yra tinkamai įrengta, prižiūrima ir naudojama pagal gamintojo instrukciją, o aplinkos sąlygos atitinka jai numatytas sąlygas.

19. Matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad defekto, dėl kurio galėtų būti gautas netikslus matavimas, poveikis būtų kiek įmanoma mažesnis, išskyrus atvejus, kai tokio defekto buvimas yra akivaizdžiai matomas.

20. Matavimo priemonė neturi turėti savybių, kurios galėtų palengvinti nesąžiningą naudojimą, o netyčinio neteisingo naudojimo galimybės būtų mažiausios.

21. Matavimo priemonė turi būti tinkama naudoti pagal paskirtį, atsižvelgiant į jos praktines naudojimo sąlygas, o vartotojui neturi būti keliami nepagrįsti reikalavimai, kad jis galėtų gauti teisingą matavimo rezultatą.

22. Komunalinių paslaugų matavimo priemonių sistemingosios paklaidos pokytis neturi būti per didelis, kai srautai arba srovės yra už matavimo srities ribų.

23. Jeigu matavimo priemonė yra skirta matuoti nekintančias matuojamojo dydžio vertes, matavimo priemonė turi būti nejautri mažiems matuojamojo dydžio vertės svyravimams arba turi tinkamai į juos reaguoti.

24. Matavimo priemonė turi būti tvirta, o jos gamybai naudotos medžiagos turi atitikti numatomo matavimo priemonės naudojimo sąlygas.

25. Matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima kontroliuoti matavimo procesą, matavimo priemonę pateikus į rinką ir pradėjus ją naudoti. Prireikus matavimo priemonės dalimi turi būti specialūs šiai kontrolei skirti įrenginiai arba programinė įranga. Tikrinimo metodika turi būti aprašyta matavimo priemonės naudojimo vadove. Kai matavimo priemonė tiekiama kartu su programine įranga, kuri be matavimo funkcijos užtikrina ir kitas funkcijas, metrologinėms charakteristikoms svarbi programinė įranga turi būti identifikuojama ir jos neturi neleistinu būdu veikti susijusi programinė įranga.

TREČIASIS SKIRSNIS

APSAUGA NUO KLASTOJIMO

26. Matavimo priemonės metrologinių charakteristikų neturi nepriimtinu būdu veikti jungimas prie jos kito įtaiso, jokios prijungtų įtaisų savybės arba savybės kurio nors nuotolinio įtaiso, su kuriuo matavimo priemonė palaiko ryšį.

27. Metrologinėms charakteristikoms svarbus įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad jį būtų galima apsaugoti. Numatytos saugos priemonės turi užtikrinti įsikišimo įrodymą.

28. Metrologinėms charakteristikoms svarbi programinė įranga turi būti identifikuota ir apsaugota. Matavimo priemonė turi sudaryti sąlygas lengvai identifikuoti programinę įrangą. Bet kokio įsikišimo įrodymo galimybė turi būti užtikrinta pagrįstą laikotarpį.

29. Matavimo duomenys, matavimo charakteristikoms svarbi programinė įranga ir saugomi arba perduodami metrologiniu požiūriu svarbūs parametrai turi būti tinkamai apsaugoti nuo netyčinio arba tyčinio sugadinimo.

30. Komunalinių paslaugų matavimo priemonių atveju turi būti neįmanoma grąžinti į pradinę padėtį tiekiamų kiekių rodmens arba rodmenų, kurie leistų apskaičiuoti suminį tiekiamą kiekį, kai jis pats arba jo dalis naudojama atsiskaitymui pagrįsti. Degalinių atveju taikomos apsaugos nuo klastojimo taisyklės, nurodytos Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu tvirtinamose Degalų įpylimo kolonėlių apsaugos nuo rodmenų klastojimo taisyklėse.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ANT MATAVIMO PRIEMONĖS PATEIKIAMA IR PRIE JOS PRIDEDAMA INFORMACIJA

31. Ant matavimo priemonės turi būti šie užrašai:

31.1. gamintojo pavadinimas (jei gamintojas fizinis asmuo – vardas, pavardė), registruotas prekės pavadinimas arba registruotas prekės ženklas;

31.2. informacija apie jos tikslumą;

31.3. prireikus – informacija apie naudojimo sąlygas;

31.4. prireikus – matavimo funkcinės galimybės;

31.5. prireikus – matavimo sritis;

31.6. prireikus – tapatumo ženklas;

31.7. prireikus – Europos Sąjungos tipo tyrimo sertifikato arba Europos Sąjungos projekto tyrimo sertifikato numeris;

31.8. prireikus – informacija apie tai, ar papildomi įtaisai metrologiniams rezultatams gauti atitinka teisinės metrologinės kontrolės nuostatas, nurodytas Reglamente.

32. Kai matavimo priemonės matmenys yra per maži arba jos konstrukcija yra per jautri šio priedo 31 punkte nurodytai informacijai užrašyti, ši informacija turi būti nurodyta ant pakuotės, jeigu ji yra, ir pridedamuose dokumentuose, reikalaujamuose pagal Reglamento nuostatas.

33. Prie matavimo priemonės pridedama informacija apie jos veikimą, išskyrus atvejus, kai dėl matavimo priemonės paprastumo to daryti nebūtina. Informacija turi būti lengvai suprantama ir ją sudaro, jei tinka:

33.1. norminės veikimo sąlygos;

33.2. mechaninės ir elektromagnetinės aplinkos klasės;

33.3. viršutinė ir apatinė temperatūros ribinė vertė, gali ar negali veikti drėgmės kondensavimosi sąlygomis, atviroje ar uždaroje vietoje;

33.4. įrengimo, priežiūros, remonto, leidžiamojo reguliavimo instrukcijos;

33.5. taisyklingo veikimo instrukcijos ir visos specialiosios naudojimo sąlygos;

33.6. suderinamumo su sąsajomis, surenkamaisiais mazgais arba matavimo priemonėmis sąlygos.

34. Grupei tapačių matavimo priemonių, naudojamų toje pat vietoje arba komunalinėms paslaugoms matuoti, nebūtina pateikti atskirų naudojimo instrukcijų.

35. Jei atskirųjų matavimo priemonių priede nenurodyta kitaip, skalės padalos intervalas matuojamojo dydžio vertėmis turi būti 1 × 10n, 2 × 10n arba 5 × 10n formos, kai n yra bet kuris sveikasis skaičius arba nulis. Matavimo vienetas arba jo simbolis turi būti nurodytas arti jo skaitmeninės vertės.

36. Matas turi būti ženklinamas vardine verte arba skale, pridedant naudojamą matavimo vienetą.

37. Naudojami matavimo vienetai ir jų simboliai turi atitikti Tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindinių ir jų išvestinių, kartotinių bei dalinių matavimo vienetų naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, patvirtintos Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-134 „Dėl Tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindinių ir jų išvestinių, kartotinių bei dalinių matavimo vienetų naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“, nuostatas.

38. Visi pagal šio skirsnio reikalavimus būtini ženklai ir užrašai turi būti aiškūs, neištrinami, vienareikšmiai ir neperkeliami.

PENKTASIS SKIRSNIS

REZULTATO RODMUO

39. Rezultato rodmuo turi būti pateiktas matavimo priemonės monitoriuje arba atspausdintas popieriuje.

40. Bet kurio rezultato rodmuo turi būti aiškus ir vienareikšmis, kartu nurodant tokius ženklus ir užrašus, kurie yra būtini informuojant vartotoją apie rezultato prasmę. Įprastomis naudojimo sąlygomis pateiktas rezultatas turi būti lengvai skaitomas. Gali būti rodomi papildomi rodmenys, jei jų neįmanoma supainioti su metrologiškai kontroliuojamais rodmenimis.

41. Jeigu rezultato rodmuo atspausdinamas arba pateikiamas grafine forma, spaudinys arba grafikas turi būti lengvai skaitomas ir neištrinamas.

42. Tiesioginio pardavimo sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad, įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem šio sandorio šalims. Jeigu tai svarbu tiesioginiams pardavimams, ant visų vartotojui pagalbiniu įtaisu, neatitinkančiu Reglamento reikalavimų, išduotų kvitų, turi būti pateikta apie prietaiso neatitikimą Reglamento reikalavimams perspėjanti informacija.

43. Neatsižvelgiant į tai, ar komunalinėms paslaugoms skirtos matavimo priemonės rodmenis galima ar negalima skaityti nuotoliniu būdu, joje turi būti metrologiškai kontroliuojamas monitorius, kurį vartotojas galėtų pasiekti be įrankių. Šio monitoriaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TOLESNIS DUOMENŲ APDOROJIMAS TIESIOGINIO PARDAVIMO SANDORIUI SUDARYTI

44. Matavimo priemonė, išskyrus komunalinėms paslaugoms skirtą matavimo priemonę, turi ilgalaikiam saugojimui tinkamu būdu registruoti matavimo rezultatą bei informaciją, reikalingą konkrečiam tiesioginio pardavimo sandoriui identifikuoti, kai:

44.1. matavimo negalima pakartoti ir

44.2. matavimo priemonė paprastai yra skirta naudoti nedalyvaujant vienai iš sandorio šalių.

45. Matavimo rezultato (kartu su informacija tiesioginio pardavimo sandoriui identifikuoti) įrodymą, tinkamą ilgalaikiam saugojimui, turi būti įmanoma gauti iš karto atlikus matavimą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ATITIKTIES ĮVERTINIMAS

46. Matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima įvertinti jos atitiktį Reglamento reikalavimams.

Matavimo priemonių techninio reglamento