2 priedas
Pastato energinio naudingumo įvertinimo metodika
I skyrius
Bendrosios nuostatos
1. Metodika skirta energijos suvartojimui pastate apskaičiuoti ir pastato energiniam naudingumui įvertinti. Pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingi išeities duomenys nustatomi pagal Reglamento 65 punkto reikalavimus. Pastato energinio naudingumo klasė nustatoma pagal šių pastato rodiklių vertes: pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; pastato sandarumo; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių; energijos sąnaudas pastatui šildyti; pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šilumines savybes; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C2 vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti; pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių.
II skyrius
Atitvaros šiluminės varžos ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas
2. Atitvaros suminė šiluminė varža Rs (m2·K/W) apskaičiuojama pagal formulę [3.7], [3.13]:
;
(2.1)
čia: Rg – nevėdinamo oro tarpo šiluminė varža (m2·K/W), imama iš 2.1 lentelės. Jei nevėdinamo oro tarpo storis nežinomas, skaičiavimuose naudojama 10 mm oro tarpo šiluminė varža;
Rq – plono sluoksnio (plėvelės) šiluminė varža (m2·K/W), imama iš 2.2 lentelės;
R1, R2, … Rn – atskirų atitvaros sluoksnių šiluminės varžos (m2·K/W) apskaičiuojamos pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.2)
čia: d – sluoksnio storis (m);
λds – sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K). Statybos produkto projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė nustatoma pagal Reglamento 3 priedo reikalavimus.
Atitvaros termoizoliacinių sluoksnių šiluminės varžos turi būti apskaičiuojamos pagal Reglamento 3 priedo nurodymus, t. y. šiuose skaičiavimuose turi būti įvertinta:
- papildomi šilumos nutekėjimai per termoizoliacinius sluoksnius kertančias metalines jungtis;
- termoizoliacinio sluoksnio tvirtinimui panaudoto karkaso įtaka šio sluoksnio šiluminei varžai.
Nevėdinamojo oro tarpo šiluminė varža Rg (m2·K/W)
2.1 lentelė
Oro tarpo storis d, mm
Šiluminė varža, Rg, m2·K/W
Šilumos srauto kryptis
Horizontali ®
Aukštyn
Žemyn ¯
5
0,11
0,11
0,11
7
0,13
0,13
0,13
10
0,15
0,15
0,15
15
0,17
0,16
0,17
25
0,18
0,16
0,19
50
0,18
0,16
0,21
100
0,18
0,16
0,22
300
0,18
0,16
0,23
Plonų sluoksnių (plėvelių, kartono ir kt.) šiluminė varža Rq (m2·K/W)
2.2 lentelė
Plono sluoksnio padėtis
Rq, m2·K/W
Glaudžiai prispaustas prie vieno iš atitvaros sluoksnio paviršiaus
0,02
Tarp atitvaros sluoksnių *
0,04
* Šiluminė varža Rq apibūdina plono sluoksnio šiluminę varžą, įskaitant šiluminę varžą, atsirandančią dėl nepakankamo šio sluoksnio sąlyčio su kitomis atitvaros dalimis.
3. atitvarų visuminė šiluminė varža (m2·K/W) apskaičiuojama pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.3)
čia: Rsi – atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varža (m2·K/W), imama iš 2.3 lentelės;
Rs – atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža (m2·K/W);
Rse – atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varža (m2·K/W), imama iš 2.3 lentelės.
Vidaus ir išorės paviršių šiluminės varžos Rsi ir Rse (m2·K/W)
2.3 lentelė
Vidinio paviršiaus šiluminė varža, Rsi, m2·K/W
Išorinio paviršiaus šiluminė varža, Rse, m2·K/W
šilumos srauto kryptis
horizontali ®
aukštyn
žemyn ¯
Visomis kryptimis
0,13
0,10
0,17
0,04
Horizontaliuoju vadinamas srautas, kurio kryptis vertikaliosios plokštumos atžvilgiu nesiskiria daugiau kaip ±30º.
4. atitvaros be oro sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.4)
čia: Rt – atitvaros visuminė šiluminė varža (m2·K/W).
Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu (žr. 2.1. pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
.
(2.5)
.
2.1. pav. Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu schema
Atitvaros su vėdinamu oro tarpsluoksniu (žr. 2.2. pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
.
(2.6)
2.2. pav. Atitvaros su vėdinamu oro sluoksniu schema
Jei atitvaros sluoksnį, kuriame yra Reglamento 3 priede 3.5 lentelėje išvardintas statybos produktas, kerta metalinės jungtys, tokios atitvaros šilumos perdavimo koeficientas turi būti skaičiuojamas Reglamento 3 priede nurodytu būdu.
Šilumos perdavimo koeficiento vertė suapvalinama vienos šimtosios dalies tikslumu (iki dviejų skaitmenų po kablelio).
III skyrius
Pastato parametrų nustatymas pagal pastato paskirtį
5. Prieš atliekant pastato energinio naudingumo skaičiavimus, turi būti nustatyta pastato naudojimo paskirtis. Pastatas priskiriamas vienai iš 2.4 lentelėje nurodytų pastatų paskirčių. Pagal pastato paskirtį iš šio Reglamento priedo 2.4 lentelės bei Reglamento 2–7 ir 9–11 lentelių surandamos pastato energinio naudingumo skaičiavimams reikiamų dydžių vertės.
IV skyrius
Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato sienas skaičiavimas
6. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.w,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.w,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.w,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per pastato sienas, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:
;
(2.7)
;
(2.8)
;
(2.9)
čia: 0,001 – daugiklis W pervesti į kW;
tm – dienų skaičius atitinkamame metų mėnesyje (vnt.). Imama iš 2.6 lentelės;
24 – valandų kiekis dienoje (h);
Aw.sum – suminis sienų plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Aw,x – atitinkamos „x“ sienos ar sienos dalies plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Ap – pastato šildomas plotas, m2;
U(C,B).w – sienų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;
UR.w – sienų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Uw,x – atitinkamos „x“ sienos ar sienos dalies skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K));
θiH – pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu (°C), imama iš 2.4 lentelės;
θe,m – atitinkamo mėnesio „m“ vidutinė išorės oro temperatūra (°C), imama iš 2.6 lentelės;
kw,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ pataisos koeficientas atitinkamai „x“ sienai ar sienos daliai, imamas iš 2.5 lentelės.
Įvairios paskirties pastatų įvairių rodiklių vertės pastatų energiniam naudingumui skaičiuoti [3.20]
2.4 lentelė
Eil. Nr.
Pastato paskirtis
Pastato paskirčiai priskirtos STR 1.01.03:2017 [3.6] nurodytos pastatų paskirtys
Vidaus tempe-ratūra šildymo sezono metu θiH, °C
Vidaus tempe-ratūra ne šildymo sezono metu (vasarą) θiC, °C
Plotas vienam žmogui* Ao, m2/žm.
Žmogaus išskiriama šiluma go, W/žm.
Žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (vidutinis mėnesio) t, h/(para)
Metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui* ψ E kWh/(m2· metai)
Elektros energijos dalis, sunaudojama pastato šildomose patalpose, fE
Išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinti*, vo, m3/(hm2)
Metinis šiluminės energijos poreikis karštam vandeniui gaminti 1 m2 pastato1 ψhw, kWh/(m2·metai)
1.
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)
Vienbučiai. Dvibučiai.
20
24
60
70
12
20
0,9
0,7
10
2.
Kiti gyvenamieji pastatai (namai )
Daugiabučiai. Įvairių socialinių grupių.
20
24
40
70
12
30
0,9
0,7
20
3.
Administracinės paskirties pastatai
Administraciniai
20
24
20
80
6
20
0,9
0,7
10
4.
Mokslo paskirties pastatai
Mokslo
20
24
10
70
4
10
0,9
0,7
10
5.
Gydymo paskirties pastatai
Gydymo
22
24
30
80
16
30
0,8
1
30
6.
Maitinimo paskirties pastatai
Maitinimo
20
24
5
100
3
30
0,8
1,2
60
7.
Prekybos paskirties pastatai
Prekybos
20
24
10
90
4
30
0,8
0,7
10
8.
Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus
Sporto, išskyrus baseinus
18
24
20
100
6
10
0,9
0,7
80
9.
Baseinai
Sporto baseinai
28
28
20
60
4
60
0,9
0,7
80
10.
Kultūros paskirties pastatai
Kultūros
20
24
5
80
3
20
0,8
1
10
11.
Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai
Garažų. Gamybos, pramonės. Energetikos.
182
24
20
100
6
20
0,9
0,7
10
12.
Sandėliavimo paskirties pastatai
Sandėliavimo
182
24
100
100
6
6
0,9
0,3
1,4
13.
Viešbučių paskirties pastatai
Viešbučių. Bendro gyvenimo namai.
20
24
40
70
12
30
0,7
0,7
20
14.
Paslaugų paskirties pastatai
Paslaugų. Specialiųjų paslaugų.
202
24
20
80
6
20
0,9
0,7
10
15.
Transporto paskirties pastatai
Transporto
202
24
20
80
6
20
0,9
0,7
10
16.
Poilsio paskirties pastatai
Viešojo poilsio. Asmeninio poilsio.
18
24
20
100
6
10
0,9
0,7
80
17.
Specialiosios paskirties pastatai
Specialieji
202
24
40
70
12
30
0,7
0,7
20
18.
Pastabos: 1 Metinis šiluminės energijos poreikis karštam vandeniui gaminti 1 m2 pastato vertės susietos su pastato šildomu plotu. 2 Garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo, paslaugų, specialiųjų paslaugų, energetikos, transporto, specialios paskirties pastatų temperatūrų vertės skaičiavimuose turi būti naudojamos, kai pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu nežinoma. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojama projekte numatyta pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu.
Pataisos koeficiento sienoms kw,m vertės
2.5 lentelė
Sienos apibūdinimas
kw,m
Sienos tarp patalpų ir išorės
1
Sienos tarp patalpų ir šiltnamio
0,8
Sienos tarp patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų
0,85
Sienos tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų
0,75
Sienos tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
Dienų kiekis atitinkamą metų mėnesį tm (vnt.) ir vidutinės mėnesio išorės oro temperatūros θe,m (°C)
2.6 lentelė
Metų mėnesio numeris
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
tm, vnt
31
28
31
30
31
30
31
31
30
31
30
31
θe,m,°C
-5,1
-4,4
-0,7
5,5
11, 9
15,4
16,7
16,2
11,9
7,2
2
-2,4
7. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji QC.w,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per pastato sienas, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formules:
;
(2.10)
čia: θiC – pastato vidaus temperatūra nešildymo sezono metu (°C), imama iš 2.4 lentelės.
V skyrius
Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato stogus skaičiavimas
8. Stogų atitvaroms priskiriamos ir perdangos po nešildoma pastoge, ir perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis daugiaaukščiuose pastatuose. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.r,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.r,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.r,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per pastato stogus, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:
;
(2.11)
;
(2.12)
;
(2.13)
čia: Ar.sum. – suminis stogo plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Ar,x – atitinkamo „x“ stogo ar stogo dalies plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
U(C,B).r – stogų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;
UR.r – stogų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Ur,x – atitinkamo „x“ stogo ar stogo dalies skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K));
kr,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ pataisos koeficientas atitinkamam „x“ stogui ar stogo daliai, imamas iš 2.7 lentelės.
Pataisos koeficiento stogams kr,m vertės
2.7 lentelė
Stogo apibūdinimas
kr,m
Perdangos po nešildoma pastoge arba stogai tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų
Perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis
0,13
Stogai tarp patalpų ir išorės
1
Stogai tarp patalpų ir šiltnamio
0,8
Stogai tarp patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų
0,85
Stogai tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
9. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato stogus QC.r,m (kWh/(m2·mėn.)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
.
(2.14)
VI skyrius
Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiavimas
10. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.ce,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.ce,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.ce,.m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per su išore besiribojančias pastato perdangas, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:
;
(2.15)
;
(2.16)
;
(2.17)
čia: Ace.sum – suminis perdangų plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Ace,x – atitinkamos „x“ perdangos plotas (m2), nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
U(C,B).ce – perdangų, kurios ribojasi su išore, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;
UR.ce – perdangų, kurios ribojasi su išore, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Uce,x – atitinkamos „x“ perdangos, kuri ribojasi su išore, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K));
kce,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ pataisos koeficientas atitinkamai „x“ perdangai ar jos daliai, imamas iš 2.8 lentelės.
Pataisos koeficiento perdangoms, kurios ribojasi su išore, kce,m vertės
2.8 lentelė
Perdangų, kurios ribojasi su išore, apibūdinimas
kce,m
Perdangos tarp patalpų ir išorės
1
Perdangos tarp patalpų ir šiltnamio
0,8
Perdangos tarp patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų
0,85
Perdangos tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų
0,75
Perdangos tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
11. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per su išore besiribojančias pastato perdangas QC.ce,m (kWh/(m2·mėn.)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
.
(2.18)
VII skyrius
Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiavimas
12. Šilumos nuostolių skaičiavimuose naudojama grunto periodinio prasiskverbimo gylio δ (m) vertė imama δ=3,2 m. Grunto šilumos laidumo koeficientas visuose skaičiavimuose imamas lgr = 2 W/(m·K).
Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimuose naudojama būdingojo grindų matmens B′ (m) vertė apskaičiuojama taip [3.14]:
;
(2.19)
čia: A – grindų ant grunto plotas (m2);
P – grindų perimetras (m).
Dydžių A ir P vertėms apskaičiuoti imami pastato vidaus matmenys. Jei patalpa turi išorines ir vidines sienas, perimetrui apskaičiuoti imami tik su išore besiribojančių sienų ilgiai. Jei prie šildomo pastato priblokuotas nešildomas pastatas, laikoma, kad šildomas pastatas ribojasi su išore.
13. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.fg,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.fg,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.fg,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per su gruntu besiribojančias pastato atitvaras, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:
;
(2.20)
(2.21)
(2.22)
čia: ΦN.H.fg1,m, ΦR.H.fg,m1, ΦH.fg1,m – apskaičiuojami pagal 15 punkto reikalavimus pagal (2.24), (2.25) ir (2.26) formules (W);
ΦN.H.fg2,m, ΦR.H.fg2,m, ΦH.fg2,m – apskaičiuojami pagal 16 punkto reikalavimus pagal (2.34), (2.35) ir (2.36) formules (W);
ΦN.H.fg3,m, ΦR.H.fg3,m, ΦH.fg3,m – apskaičiuojami pagal 17 punkto reikalavimus pagal (2.49), (2.50) ir (2.51) formules (W);
ΦN.H.fg4,m, ΦR.H.fg4,m, ΦH.fg4,m – apskaičiuojami pagal 18 punkto reikalavimus pagal (2.60), (2.61) ir (2.62) formules (W);
ΦN.H.fg5,m, ΦR.H.fg5,.m, ΦH.fg5,m – apskaičiuojami pagal 19 punkto reikalavimus pagal (2.71), (2.72) ir (2.73) formules (W).
14. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per su gruntu besiribojančias pastato atitvaras QC.fg,m (kWh/(m2·mėn.)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(2.23)
čia: ΦC.fg1,m – apskaičiuojama pagal 15 punkto reikalavimus pagal (2.33) formulę (W);
ΦC.fg2,m - apskaičiuojama pagal 16 punkto reikalavimus pagal (2.48) formulę (W);
ΦC.fg3,m - apskaičiuojama pagal 17 punkto reikalavimus pagal (2.59) formulę (W);
ΦC.fg4,m - apskaičiuojama pagal 18 punkto reikalavimus pagal (2.70) formulę (W);
ΦC.fg5,m - apskaičiuojama pagal 19 punkto reikalavimus pagal (2.82) formulę (W).
15. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis (2.3. pav.), turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti, ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.
2.3. pav. Grindų ant grunto schema. Grindys gali būti neapšiltintos arba su vienodu ištisiniu termoizoliaciniu sluoksniu po grindų plokšte, jos viduje arba virš jos
15.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg1,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg1,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg1,m (W) šilumos srautas per grindis, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:
(2.24)
;
(2.25)
;
(2.26)
čia: Afg1.sum – grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Afg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Hpe1,x – kiekvienų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.29) formulę;
U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;
UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Ufg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Atsižvelgiant į grindų apšiltinimą, apskaičiuojamas pagal (2.30) arba (2.31) formules;
m – atitinkamo metų mėnesio numeris. Pvz., sausį – m=1, gruodį – m=12;
τ – mėnesio su žemiausia temperatūra numeris, τ =1;
– išorės oro temperatūros metinė amplitudė (°C). Apskaičiuojama pagal 2.6 lentelėje nurodytas vidutines sausio (-5,2 °C) ir liepos (16,7 °C) mėnesių temperatūras:
;
(2.27)
β1,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis ant grunto pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);
;
(2.28)
čia: dt1,x – apskaičiuojamas pagal (2.32) formulę.
Atitinkamų „x“ grindų ant grunto išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe1,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.29)
čia: P1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, perimetras (m).
Atitinkamų „x“ grindų ant grunto Ufg1,x vertė apskaičiuojama taip:
- jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (dt1,x < B′1,x):
;
(2.30)
- jei grindys gerai apšiltintos (dt1,x ≥ B′1,x):
;
(2.31)
čia: B'1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, būdingasis grindų matmuo (m);
λgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)). lgr = 2 W/(m·K);
dt1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):
;
(2.32)
čia: Rf,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, grindų plokštės šiluminė varža (m2·K/W) (žr. 2.3. pav.);
wx – atitinkamas „x“ grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, ribojančios sienos storis (m) (žr. 2.3. pav.).
Galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat gali būti nevertinama.
15.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per grindis ant grunto ΦC.fg1,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.14]:
.
(2.33)
16. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose (2.4.–2.6. pav.), turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.
2.4. pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis
2.5. pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalusis termoizoliacinis sluoksnis
2.6. pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalusis ir vertikalusis termoizoliaciniai sluoksniai
16.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg2,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg2,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg2,m (W) šilumos srautas per pakraščiuose apšiltintas grindis, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:
(2.34)
;
(2.35)
(2.36)
čia: Afg2.sum – grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Afg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Hpe2,x – kiekvienų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.38) formulę;
U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;
UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Ufg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Atsižvelgiant į grindų apšiltinimą, apskaičiuojamas pagal (2.40) formulę.
β2,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto, pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);
;
(2.37)
čia: dt2,x – apskaičiuojamas pagal (2.43) formulę.
Atitinkamų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe2,x (W/K), kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalusis termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.38)
čia: Dh,x – atitinkamų „x“ grindų horizontaliojo termoizoliacinio sluoksnio plotis (m) (žr. 2.4. ir 2.6. pav.).
Atitinkamų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe2,x (W/K), kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalusis termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.39)
čia: Dv,x – atitinkamų „x“ grindų vertikaliojo termoizoliacinio sluoksnio gylis (m) (žr. 2.5. ir 2.6. pav.)
Kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalusis ir vertikalusis termoizoliaciniai sluoksniai, skaičiavimams naudojami to termoizoliacinio sluoksnio duomenys, kurio šilumos perdavimo koeficientas, apskaičiuotas pagal (2.40) formulę, mažiausias.
Atitinkamų „x“ grindų šilumos perdavimo koeficientas Ufg2,x (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.40)
čia: U02,x – atitinkamų „x“ grindų šilumos perdavimo koeficiento dedamoji, priklausanti nuo grindų, ploto, perimetro ir grindis ribojančių sienų storio (W/(m2·K). Apskaičiuojama pagal (2.41) arba (2.42) formules;
Yg.e.2,x – atitinkamų „x“ grindų pakraščių apšiltinimo ilginis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal (2.46) arba (2.47) formules.
Atitinkamų „x“ grindų U02,x vertė apskaičiuojama taip:
- jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (dt2,x < B′2,x), tai:
;
(2.41)
- jei grindys gerai apšiltintos (dt2,x ≥ B′2,x), tai:
;
(2.42)
čia: B′2,i – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, būdingasis grindų matmuo (m);
λgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)). lgr = 2 W/(m·K);
dt2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):
;
(2.43)
čia: Rf,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, grindų plokštės šiluminė varža (m2·K/W) (žr. 2.4. –2.6. pav.);
wx – atitinkamas „x“ grindis ant grunto ribojantis sienos storis (m) (žr. 2.4.–2.6. pav.).
Apskaičiuojama atitinkamų „x“ grindų ant grunto papildomosios šiluminės varžos, esant horizontaliajam R′h.ins,x (m2·K/W) ir vertikaliam R′v.ins,x (m2·K/W) pakraščių apšiltinimui:
ir ;
(2.44)
čia: Rh.ins,x – atitinkamų „x“ grindų horizontaliojo pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža (m2·K/W);
Rv.ins,x – atitinkamų „x“ grindų vertikaliojo pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža (m2·K/W);
dh.ins,x – atitinkamų „x“ grindų horizontaliojo pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis (m);
dv.ins,x – atitinkamų „x“ grindų vertikaliojo pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis (m);
lgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)). lgr = 2 W/(m·K).
Apskaičiuojamas atitinkamų „x“ grindų atstojamasis papildomojo apšiltinančio sluoksnio storis (išreikštas grunto sluoksnio storiu), esant horizontaliajam d′h,x (m) ir vertikaliajam d′v,x (m) pakraščių apšiltinimui:
ir .
(2.45)
Atitinkamų „x“ grindų Ψg.e.2,x vertė apskaičiuojama taip:
- kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą horizontaliai (2.4. pav.):
;
(2.46)
čia: dt2,x – apskaičiuojamas pagal (2.43) formulę;
d’h,x – apskaičiuojamas pagal (2.45) formulę.
Formulė (2.46) taip pat taikoma, jei horizontalusis pakraščių termoizoliacinis sluoksnis įrengtas virš grindų plokštės arba išorinėje pamatų pusėje.
- kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai, pamatų vidinėje arba išorinėje pusėje (2.5. pav.):
;
(2.47)
- kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai ir horizontaliai, pagal (2.46) ir (2.47) formules turi būti apskaičiuotos Ψg.e.2,x vertės ir tolimesniems skaičiavimams turi būti naudojama vertė, kuri labiausiai mažina Ufg2,x vertę, apskaičiuojamą pagal (2.40) formulę.
Kai pamato sienos požeminės dalies šilumos laidumo koeficientas mažesnis už grunto, gali būti laikoma, kad ši pamato dalis yra vertikalusis apšiltinimas (žr. 2.6. pav.) ir Ψg.e.2,x vertė skaičiuojama pagal (2.47) formulę.
16.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto ΦC.fg2,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.14]:
(2.48)
17. Šilumos srautų skaičiavimas per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu (2.7. pav.), turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.
2.7. pav. Šildomo rūsio schema
17.1. kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg3,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg3,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg3,m (W) šilumos srautas per su gruntu besiribojančias šildomų rūsių atitvaras, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:
(2.49)
;
(2.50)
;
(2.51)
čia: Afg3.sum – šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Afg3,x – atitinkamo „x“ rūsio su gruntu besiribojančių sienų ir grindų bendras plotas (m2): Afg3,x=Abf3,x+zbf,x·P3,x. Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Abf3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, grindų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Hpe3,x – kiekvienų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.53) formulę;
U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;
UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Ufg3,x – atitinkamo „x“ rūsio vidutinis su gruntu besiribojančių sienų ir grindų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)): ;
Ubf3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.54) arba (2.55) formulę atsižvelgiant į grindų apšiltinimą,;
Ubw3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.57) formulę;
zbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
β3,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);
;
(2.52)
čia: dt3,x – apskaičiuojamas pagal (2.56) formulę.
Atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe3,x (W/K), apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
.
(2.53)
Atitinkamų „x“ šildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf3,x apskaičiuojamas pagal formules:
a) neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (dt3,x + 0,5·zbf,x < B′3,x):
(2.54)
b) gerai apšiltintų rūsio grindų (dt3,x + 0,5·zbf,x ≥ B′3,x):
.
(2.55)
Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis dt3,x apskaičiuojamas:
;
(2.56)
čia: Rbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m2·K/W). Apskaičiuojant Rbf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.
Atitinkamų „x“ šildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas Ubw3,x apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.57)
(2.57) formulė naudojama, kai dw,x ≥ dt3,x. Jei dw,x < dt3,x, tai vietoje dt3,x imama dw,x:
;
(2.58)
čia: dw,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m);
Rbw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m2·K/W) (žr. 2.7. pav.).
Jei šildomas rūsys yra tik po dalimi pastato, o kitoje dalyje – grindys ant grunto, galima skaičiuoti apytiksliai, laikant, kad po visu pastatu yra rūsys, tačiau jo įgilinimas imamas lygus pusei rūsio įgilinimo.
17.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per su gruntu besiribojančias šildomų rūsių atitvaras ΦC.fg3,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.14]:
(2.59)
18. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis virš vėdinamų pogrindžių (2.8. pav.), turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.
Atitvaros grindų virš vėdinamų pogrindžių tipui priskiriamos, kai pogrindžio grindų gylis zbf (žr. 2.8. pav.) ne didesnis už 0,5 m. Kai šis gylis didesnis, atitvaros priskiriamos grindų virš vėdinamų rūsių tipui ir jų skaičiavimas turi būti atliktas pagal 19 punkto reikalavimus. Grindų gylis zbf turi būti nustatytas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.
2.8. pav. Grindų virš vėdinamo pogrindžio schema
18.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg4,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg4,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg4,m (W) šilumos srautas per grindis, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:
(2.60)
;
(2.61)
;
(2.62)
čia: Afg4.sum – grindų virš vėdinamų pogrindžių suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Afg4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Hpe4,x – kiekvienų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.65) formulę;
U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;
UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Ufg4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.64) formulę;
β4,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas „x“ grindis virš vėdinamų pogrindžių pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);
;
(2.63)
čia: dt4,x – apskaičiuojamas pagal (2.68) formulę.
Atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių Ufg4,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:
.
(2.64)
Atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe4,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.65)
čia: P4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių perimetras (m).
Atitinkamų „x“ grindų perdenginio tarp patalpų ir vėdinamo pogrindžio Uf,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:
.
(2.66)
Atitinkamų „x“ grindų vėdinamo pogrindžio grindų plokštės Ug,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:
;
(2.67)
čia: B'4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių būdingasis grindų matmuo (m);
dt4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių atstojamasis pogrindžio grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):
;
(2.68)
Šilumos perdavimo koeficientas tarp vėdinamo pogrindžio ir išorės Uu,x (W/(m²·K)) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.69)
čia: hx – atitinkamų „x“ grindų pogrindžio sienų aukštis virš grunto lygio (m). Jei sienų aukštis pogrindžio perimetru nevienodas, skaičiavimuose turi būti naudojama vidutinė hx vertė;
Uw,x – pogrindžio sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Nesant duomenų, laikoma Uwx = 3 W/(m²·K);
event,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių vėdinimo angų plotas vienam vėdinamo pogrindžio perimetro metrui (m²/m). Nesant pakankamai duomenų, laikoma event,x = 0,002 m²/m;
vwind – vidutinis vėjo greitis (m/s). Laikoma vwind = 3,5 m/s;
fwind – rodiklis, įvertinantis pastato išorėje esančias užtvaras vėjui. Laikoma fwind = 0,05.
18.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per virš vėdinamų pogrindžių esančias grindis ΦC.fg4,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.14]:
;
(2.70)
19. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis virš nešildomų vėdinamų rūsių (2.9. pav.), turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti, ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.
2.9. . Nešildomo vėdinamo rūsio schema
19.1. kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg5,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg5,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg5,m (W) šilumos srautas per grindis virš nešildomų vėdinamų rūsių, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:
(2.71)
(2.72)
;
(2.73)
čia: Afg5.sum – grindų virš nešildomų rūsių suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Afg5,x – atitinkamų „x“ grindų virš nešildomų rūsių plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Hpe5,x – kiekvienų „x“ grindų virš nešildomų rūsių išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.76) formulę;
Ufg5,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.75) formulę;
U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;
UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Ubf,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.77) arba (2.78) formulę atsižvelgiant į grindų apšiltinimą;
Ubw,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.80) formulę;
zbf,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
β5,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis virš nešildomų rūsių pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);
;
(2.74)
čia: dt5,x – apskaičiuojamas pagal (2.79) formulę.
Atitinkamų „x“ grindų virš nešildomo rūsio Ufg5,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:
;
(2.75)
čia: nx – oro pasikeitimo dažnis atitinkamame „x“ nešildomame rūsyje (h-1). Nesant duomenų, imama n=0,3 h-1;
V5,x – atitinkamo „x“ nešildomo rūsio patalpų tūris (m³). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.
Atitinkamų „x“ grindų virš nešildomo rūsio išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe5,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
.
(2.76)
Atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf,x apskaičiuojamas pagal formules:
a) neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (dt5,x + 0,5·zbf,x < B′5,x):
(2.77)
b) gerai apšiltintų rūsio grindų (dt5,x + 0,5·zbf,x ≥ B′5,x):
.
(2.78)
Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis dt5,x apskaičiuojamas:
;
(2.79)
čia: Rbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m2·K/W). Apskaičiuojant Rbf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.
Atitinkamų „x“ nešildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas Ubw,x apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.80)
(2.80) formulė naudojama, kai dw,x ≥ dt5,x. Jei dw,x < dt5,x, taivietoje dt5,x imama dw,x:
;
(2.81)
čia: dw,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m);
Rbw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m2·K/W) (žr. 2.9. pav.)
19.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per su gruntu besiribojančias nešildomų rūsių atitvaras ΦC.fg5,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.14]:
.
(2.82)
VIII skyrius
Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras skaičiavimas
20. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.wda,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.wda,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.wda,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:
;
(2.83)
;
(2.84)
(2.85)
čia: Awd.sum, Agw.sum, Abw.sum, Aog.sum –langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų suminiai plotai (m2). Nustatomi pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Awd,x, Agw,x, Abw,x, Aog,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ir kitos skaidrios atitvaros plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
U(C,B).wda – langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). U(C,B).wda vertė imama iš Reglamento 3 lentelės;
UR.wda – langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Uwd,x, Ugw,x, Ubw,x, Uog,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš gamintojo deklaracijos arba turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1, 4.3 ir 4.4 lentelėse nurodyti duomenys. A, A+ ir A++ klasės pastatų skaičiavimuose, minėtų atitvarų deklaracijose nurodytos U vertės gali būti naudojamos tik jei jos pateiktos kiekvieno matmens atitvarai;
kwd,m,x, kgw,m,x, kbw,m,x, kog,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ pataisos koeficientas atitinkamam „x“ langui, stoglangiui, švieslangiui ir kitai skaidriai atitvarai. Imamas iš 2.9 lentelės.
Pataisos koeficientų langams kwd,m, stoglangiams kgw,m, švieslangiams kbw,m ir kitoms skaidrioms atitvaroms kog,m vertės
2.9 lentelė
Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų apibūdinimas
kwd,m, kgw,m, kbw,m, kog,m
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir išorės
1
Langai stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir šiltnamio
0,8
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų
0,85
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų
0,8
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
21. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras QC.wda,m (kWh/(m2·mėn.)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(2.86)
IX skyrius
Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato išorines duris ir vartus skaičiavimas
22. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.d,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.d,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.d,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per pastato išorines duris ir vartus, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:
;
(2.87)
;
(2.88)
;
(2.89)
čia: Ad.sum – suminis išorinių durų ir vartų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Ad,x – atitinkamų „x“ išorinių durų ar vartų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
U(C,B).d – durų ir vartų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš Reglamento 3 lentelės;
UR.d – durų ir vartų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Ud,x – atitinkamų „x“ išorinių durų ar vartų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K));
kd,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ pataisos koeficientas atitinkamoms „x“ durims ar vartams, imamas iš 2.10 lentelės.
Pataisos koeficiento durims ir vartams kd,m vertės
2.10 lentelė
Durų apibūdinimas
kd,m
Durys ir vartai tarp patalpų ir išorės
1
Durys ir vartai tarp patalpų ir šiltnamio
0,8
Durys ir vartai tarp patalpų ir įstiklintų galerijų
0,85
Durys ir vartai tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų
0,8
Durys ir vartai tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
23. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato išorines duris ir vartus QC.d,m (kWh/(m2·mėn.)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
.
(2.90)
X skyrius
Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato ilginius šiluminius tiltelius skaičiavimas
24. Šilumos nuostolių skaičiavimas per pastato ilginius šiluminius tiltelius atliekamas ilginiams šilumos tilteliams išvardintiems Reglamento 30 punkte tilteliams:
25. Šilumos nuostolių skaičiavimas per ilginius šiluminius tiltelius turi būti atliktas dviem variantais: turi būti apskaičiuoti šilumos nuostoliai, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos nuostoliai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.
25.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.Y,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H.Y,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH.Y,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai per pastato ilginius šiluminius tiltelius, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:
;
(2.91)
;
(2.92)
(2.93)
čia: kf-w,m,x, kwdp,m,x, kdp,m,x, kw-r,m,x, kc,m,x, kbc-w,m,x, kc-w,m,x, ks,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ pataisos koeficientai dėl atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio padėties pastate. Imami iš 2.11 lentelės. Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardinti Reglamento 7 lentelėje;
lΨ.sum – suminis ilginių šiluminių tiltelių ilgis (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Ψ (C,B) – ilginių šiluminių tiltelių norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Imamas iš Reglamento 3 lentelės;
ΨR – ilginių šiluminių tiltelių atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Imamas iš Reglamento 2 lentelės;
Ψf-w,x, Ψwdp,x, Ψdp,x, Ψw-r,x, Ψc,x, Ψbc-w,x, Ψc-w,x, Ψs,x – atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardinti Reglamento 7 lentelėje;
lΨ.f-w,x, l Ψ.wdp,x, l Ψ.dp,x, l Ψ.w-r,x, l Ψ.c,x, l Ψ.bc-w,x, l Ψ.c-w,x, l Ψ.s,x – atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio ilgis, m. Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardinti Reglamento 7 lentelėje.
Šilumos nuotolius dėl ilginių šiluminių tiltelių padėties pastate įvertinančių pataisos koeficientų vertės
2.11 lentelė
Ilginių šiluminių tiltelių apibūdinimas
Pataisos koeficientų vertės
Pataisos koeficientai tilteliams tarp pastato pamatų ir išorinių sienų kf-w,m
Tilteliai tarp patalpų ir išorės
1
Tilteliai tarp patalpų ir šiltnamio
0,8
Tilteliai tarp patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų
0,85
Tilteliai tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų
0,75
Tilteliai tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
Pataisos koeficientai tilteliams apie langų angas sienose kwdp, išorinių įėjimo durų ir vartų angas sienose kwdp ir stoglangių, švieslangių, kitų skaidrių atitvarų perimetru ks,m
Tilteliai tarp patalpų ir išorės
1
Tilteliai tarp patalpų ir šiltnamio
0,8
Tilteliai tarp patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų
0,85
Tilteliai tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų
0,8
Tilteliai tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
Pataisos koeficientai tilteliams tarp pastato sienų ir stogo kw-r,m
Tilteliai tarp patalpų ir išorės
1
Tilteliai su išore besiribojančios sienos sandūroje su nešildoma pastoge
0,9
Tilteliai su nešildomomis pastato patalpomis besiribojančios sienos sandūroje su nešildoma pastoge
0,8
Tilteliai su išore besiribojančios sienos sandūroje su patalpų oru vėdinama pastoge
0,6
Tilteliai, kai siena arba stogas ribojasi su šiltnamiu
0,9
Tilteliai, kai siena ir stogas ribojasi su šiltnamiu
0,8
Tilteliai, kai siena arba stogas ribojasi su nešildomomis patalpomis
0,85
Tilteliai, kai siena ir stogas ribojasi su nešildomomis patalpomis
0,75
Tilteliai, kai siena arba stogas ribojasi su įstiklintu balkonu arba įstiklinta galerija
0,92
Tilteliai, kai siena ir stogas ribojasi su įstiklintu balkonu arba įstiklinta galerija
0,8
Tilteliai tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
Pataisos koeficientai tilteliams fasadų kampuose kc,m
Tilteliai tarp patalpų ir išorės
1
Fasado išorinis kampas, kai viena iš fasado plokštumų ribojasi su šiltnamiu
0,9
Fasado išorinis kampas, kai abi fasado plokštumos ribojasi su šiltnamiu
0,8
Fasado išorinis kampas, kai viena iš fasado plokštumų ribojasi su įstiklintu balkonu arba įstiklinta galerija
0,92
Fasado išorinis kampas, kai abi fasado plokštumos ribojasi su įstiklintu balkonu arba įstiklinta galerija
0,85
Fasado išorinis kampas, kai viena iš fasado plokštumų ribojasi su nešildomomis pastato patalpomis
0,87
Fasado išorinis kampas, kai abi fasado plokštumos ribojasi su nešildomomis pastato patalpomis
0,75
Fasado vidinis kampas, kai fasado plokštumos ribojasi su šiltnamiu
0,8
Fasado vidinis kampas, kai fasado plokštumos ribojasi su įstiklintu balkonu arba įstiklinta galerija
0,85
Fasado vidinis kampas, kai fasado plokštumos ribojasi su nešildomomis pastato patalpomis
0,75
Tilteliai tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
Pataisos koeficientai tilteliams balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis kbc-w,m
Tilteliai tarp patalpų ir išorės
1
Tilteliai, kai balkono perdenginio viršutinė ir apatinė pusės ribojasi su šiltnamiu
0,8
Tilteliai, kai balkono perdenginio viršutinė arba apatinė pusės ribojasi su šiltnamiu
0,9
Tilteliai, kai balkono perdenginio viršutinė ir apatinė pusės ribojasi su nešildomomis patalpomis
0,75
Tilteliai, kai balkono perdenginio viršutinė arba apatinė pusės ribojasi su nešildomomis patalpomis
0,87
Tilteliai, kai balkono perdenginio viena pusė ribojasi su šiltnamiu, kita – su įstiklintu balkonu arba įstiklinta galerija
0,82
Tilteliai, kai balkono perdenginio viena pusė ribojasi su šiltnamiu, kita – su nešildomomis patalpomis
0,77
Tilteliai, kai balkono perdenginio viena pusė ribojasi su nešildomomis patalpomis, kita – su įstiklintu balkonu arba įstiklinta galerija
0,8
Tilteliai, kai balkono perdenginio viena pusė ribojasi su įstiklintu balkonu arba įstiklinta galerija
0,92
Tilteliai, kai balkono perdenginio abi pusės ribojasi su įstiklintu balkonu arba įstiklinta galerija
0,85
Tilteliai tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
Pataisos koeficientai tilteliams tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų kc-w,m
Tilteliai tarp patalpų ir išorės
1
Tilteliai, kai po perdanga įrengtas šiltnamis
0,8
Tilteliai, kai po perdanga įrengtas įstiklintas balkonas arba įstiklinta galerija
0,85
Tilteliai, kai perdanga įrengta virš nešildomų pastato patalpų
0,75
Tilteliai tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų
Apskaičiuojama pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus
25.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato ilginius šiluminius tiltelius QC.Y,m (kWh/(m2·mėn.)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(2.94)
XI skyrius
Mėnesinių šilumos nuostolių dėl pastato vėdinimo skaičiavimas
26. Vidutinis mėnesio į patalpas per valandą infiltruojamas išorės oro kiekis pastato šildomo ploto vienetui νinf,m (m3/m²·h) apskaičiuojamas taip [3.21]:
26.1. jei pastato sandarumas išmatuotas pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] reikalavimus, vinf,m (m3/h) apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(2.95)
26.2. jei pastato sandarumas neišmatuotas pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] reikalavimus, vinf,m (m3/h) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(2.96)
čia: 0,25 – koeficientas, įvertinantis, kad oro infiltracija į pastatą vyksta ne visame atitvarų plote;
n50 – bandymais pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] reikalavimus nustatyta oro apykaitos pastate vertė (h-1);
0,75 – pastato aerodinaminis koeficientas [3.21];
rair – oro tankis (kg/m3). r =1,21 kg/m3;
0,9 – koeficientas, įvertinantis vėjo greičio sumažėjimą dėl šalia pastatų esančių įvairių barjerų [3.21];
vwind,m – vidutinis mėnesio vėjo greitis (m/s). Imamas iš 2.13 lentelės;
50 – slėgis, kuriam esant matuojamas pastato sandarumas (Pa);
Vp – pastato šildomų patalpų tūris (m³);
n – bandymais pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] reikalavimus nustatyta laipsnio rodiklio vertė;
Gwd,x, Ggw,x, Gbw,x, Gd1,x, Gd2,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio, išorinių įėjimo durų ir vartų oro skverbties klasę atitinkančios skaičiuojamosios oro skverbties vertės (m3/(m2·h)) esant 100 Pa slėgių skirtumui. Šios vertės nustatomos pagal gamintojo deklaracijoje pateiktą gaminio orinio laidžio klasę ir 2.12 lentelėje pateiktus duomenis;
Gog,x – atitinkamos „x“ kitos skaidrios atitvaros oro skverbties vertės (m3/(m2·h)) esant 100 Pa slėgių skirtumui. Šios vertės imamos iš Reglamento 4 priedo;
1,2 – koeficientas, įvertinantis infiltraciją per atitvaras ir jų sandūras;
Awd,x, Agw,x, Abw,x, Aog,x, Ad1,x, Ad2,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, išorinių įėjimo durų ir vartų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.
Langų, stoglangių, švieslangių, išorinių įėjimo durų ir vartų skaičiuojamosios oro skverbties Gwd, Ggw, Gbw, Gd1 ir Gd2 (m3/(m2·h)) vertės esant 100 Pa slėgių skirtumui
2.12 lentelė
Langų orinio laidžio klasė [3.32]
1
2
3
4
Langų oro skverbtis Gwd, m3/(m2·h)
50
27
9
3
Stoglangių orinio laidžio klasė [3.32]
1
2
3
4
Stoglangių oro skverbtis Ggw, m3/(m2·h)
50
27
9
3
Švieslangių orinio laidžio klasė [3.30]
A1
A2
A3
A4
AE
Švieslangių oro skverbtis* Gbw,m3/(m2·h)
1,1
0,72
0,55
0,45
Išorinių įėjimo durų orinio laidžio klasė [3.32]
1
2
3
4
Išorinių įėjimo durų oro skverbtis Gd1, m3/(m2·h)
50
27
9
3
Vartų orinio laidžio klasė [3.31]
1
2
3
4
5
Vartų oro skverbtis Gd2, m3/(m2·h)
38
19
9,5
4,8
2,4
*AE orinio laidžio klasės švieslangių oro skverbtis apskaičiuojama pagal pateiktą lentelėje formulę, kurioje dydis PAE – gamintojo deklaracijoje ar švieslangio bandymų protokole nurodytas slėgis (Pa), kuriam esant nustatyta AE orinio laidžio klasė.
Vidutiniai mėnesio vėjo greičiai vwind (m/s)
2.13 lentelė
Metų mėnesio numeris
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
vwind
4,1
3,8
3,8
3,5
3,2
3,0
2,9
2,7
3,2
3,6
4,0
3,9
26.3. jei nekeliami reikalavimai pastato sandarumo matavimams, tačiau keliami reikalavimai pastato sandarumui, oro apykaitos pastate n50 vertė (h-1), pagal kurią vertinama pastato atitiktis sandarumo reikalavimams, apskaičiuojama pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(2.97)
27. Vidutinis mėnesio į patalpas per valandą infiltruojamas išorės oro kiekis dėl išorinių įėjimo durų varstymo pastato šildomo ploto vienetui νdo,m (m3/m²·h) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.98)
čia: Vo – atidarant duris į patalpas patenkantis oro kiekis (m³). Laikoma Vo =1,5 m³;
Ao – plotas vienam žmogui (m²/žmogui). Imamas iš 2.4 lentelės;
kd1 – pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų varstymo dažnumą įvairios paskirties pastatuose, imamas iš 2.14 lentelės. Koeficientas apibūdina durų atidarymų dažnį per parą, susijusį su vienu pastate esančiu žmogumi ((kartai per parą)/žmogui);
kd2 – pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų tipą. Koeficiento vertė parenkama iš 2.15 lentelės pagal pastato išorinių įėjimo durų tipą: pagal duris, per kurias dažniausiai vaikštoma, arba duris, kurios atitinka visų pastato išorinių įėjimo durų tipą.
Pataisos koeficiento durims kd1 vertės
2.14 lentelė
Pastato paskirtis
kd1
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)
7
Kiti gyvenamieji pastatai (namai)
7
Administracinės paskirties pastatai
10
Mokslo paskirties pastatai
5
Gydymo paskirties pastatai
14
Maitinimo paskirties pastatai
14
Prekybos paskirties pastatai
2
Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus
9
Baseinai
7
Kultūros paskirties pastatai
3
Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai
5
Sandėliavimo paskirties pastatai
5
Viešbučių paskirties pastatai
7
Paslaugų paskirties pastatai
18
Transporto paskirties pastatai
50
Poilsio paskirties pastatai
10
Specialiosios paskirties pastatai
5
Pataisos koeficiento durims kd2 vertės
2.15 lentelė
Išorinių įėjimo durų tipo apibūdinimas
kd2
Vienerios durys be tambūro tarp patalpų ir išorės + durų mechaninių uždarymo įtaisų nėra
1
Vienerios durys be tambūro tarp patalpų ir išorės + durų mechaninių uždarymo įtaisas
0,9
Vienerios durys be tambūro tarp patalpų ir nešildomų koridorių
0,9
Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūro nėra
1,1
Dvejos durys tarp patalpų ir nešildomų koridorių + tambūro nėra
1
Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + durų mechaninių uždarymo įtaisų nėra
0,8
Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + vienų durų mechaninis uždarymo įtaisas
0,65
Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + abiejų durų mechaniniai uždarymo įtaisai
0,5
Dvejos durys tarp patalpų ir nešildomų koridorių + tambūras tarp jų
0,5
Automatinės vienerios durys be tambūro
0,9
Automatinės+mechaniškai varstomos be durų mechaninių uždarymo įtaisų durys + tambūras tarp jų
0,5
Automatinės+mechaniškai varstomos su durų mechaniniais uždarymo įtaisais durys + tambūras tarp jų
0,4
Trejos durys su tambūrais tarp jų
0,4
Dvejos automatinės durys su tambūru tarp jų
0,3
Sukamosios durys
0,75
Durys su oro užuolaida
0,1
28. Šilumos nuostolių dėl pastato vėdinimo, susijusių su energijos poreikiais pastatui šildyti, skaičiavimuose turi būti įvertintos šios pastato vėdinimo sistemos:
- natūralaus vėdinimo sistema;
- mechaninio vėdinimo sistema be rekuperacijos ir į patalpas tiekiamo oro pašildymo;
- mechaninio vėdinimo sistema be rekuperacijos su į patalpas tiekiamo oro pašildymu;
- mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo;
- mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu.
28.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.vent,m (kWh/(m2·mėn.)) ir atskaitiniai QR.H.vent,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo, pagal kuriuos skaičiuojamas energijos poreikis pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:
;
(2.99)
čia: vo – išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui (m3/(m2·h)). Imamas iš 2.4 lentelės.
νN.do,m – norminis (taip pat ir atskaitinis) per atitinkamą „m“ mėnesį į patalpas per valandą infiltruojamas išorės oro kiekis dėl išorinių įėjimo durų varstymo (m3/m²·h). Apskaičiuojamas pagal (2.98) formulę, laikant, kad pastato išorinių įėjimo durų tipas „dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + durų mechaninių uždarymo įtaisų nėra“ (žr. 2.15 lentelę).
28.2. jei dėl oro infiltracijos ir išorinių įėjimo durų varstymo į pastato vidų patenkantis išorės oro kiekis mažesnis už norminį oro kiekį pastato vėdinimui, t. y. jei νinf,m+νdo,m <vo, kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji QH.vent,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo, pagal kuriuos skaičiuojamas energijos poreikis pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules [3.20]:
;
(2.100)
čia: QH.vent.nv,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato natūralaus vėdinimo sistemose (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.101) formulę;
QH.vent.mv,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemose, kuriose nėra oro pašildymo (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.102) formulę;
QH.vent.mvH,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemose, kuriose yra oro pašildymas (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.103) formulę;
QH.vent.re,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato vėdinimo su rekuperacija sistemose, kuriose nėra oro pašildymo (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.104) formulę;
QH.vent.reH,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato vėdinimo su rekuperacija sistemose, kuriose yra oro pašildymas (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.105) formulę.
;
(2.101)
;
(2.102)
;
(2.103)
(2.104)
(2.105)
čia: vo – išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui (m3/(m2·h)). Imamas iš 2.4 lentelės;
Anv – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos (m2);
Amv – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kuriose nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);
Amv,x – pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);
AmvH – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kuriose yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2);
AmvH,x – pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2);
Are – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kuriose nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);
Are,x – pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);
AreH – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kuriose yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2);
AreH,x – pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2);
ηre,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, skaičiuojamasis šios sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Jei nėra duomenų, imama ηre,x=0,65. 4-8 metų mėnesiais imama ηre,x=0;
ηreH,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, skaičiuojamasis šios sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Jei nėra duomenų, imama ηreH,x=0,65. 4-8 metų mėnesiais imama ηre,x=0;
ηmvH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Jei nėra duomenų, imamas iš 2.16 lentelės;
ηreH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Jei nėra duomenų, imamas iš 2.16 lentelės.
Jei vėdinimo sistemoje įrengti du nuosekliai sujungti rekuperatoriai su šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientais ηr1 ir ηr2, tokios rekuperacinės sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas ηr apskaičiuojamas taip [3.20]:
.
(2.106)
Pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemų, kuriose yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai QH1.vent.mvH,m (kWh/(m²·mėn.)), kuriuos turi padengti pastato šildymo sistema, apskaičiuojami taip:
;
(2.107)
čia: jei QH,m, apskaičiuotas pagal (2.169) formulę, mažesnis už 0,1, tai QH1.vent.mvH,m =0.
Pastato vėdinimo su rekuperacija sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai QH1.vent.reH,m (kWh/(m²·mėn.)), kuriuos turi padengti pastato šildymo sistema, apskaičiuojami taip:
;
(2.108)
čia: jei QH,m, apskaičiuotas pagal (2.169) formulę, mažesnis už 0,1, tai QH1.vent.reH,m =0.
28.3. Jei dėl oro infiltracijos ir išorinių įėjimo durų varstymo į pastato vidų patenkantis išorės oro kiekis didesnis arba lygus norminiam oro kiekiui pastato vėdinimui, t. y. jei νinf,m+νdo,m ≥vo, ir bet kurios vėdinimo sistemos mėnesinis šilumos poreikis toks pat, atskirų vėdinimo sistemų šilumos poreikiai neskaičiuojami. Šiuo atveju kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji QH.vent,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos poreikiai pastato vėdinimui, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami taip:
.
(2.109)
29. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji QC.vent,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami taip:
- jei νinf,m+νdo,m <vo,
;
(2.110)
- jei νinf,m+νdo,m ³vo,
.
(2.111)
XII skyrius
Vėdinimo sistemų su oro pašildymu mėnesinių šiluminės energijos sąnaudų pastatui šildyti skaičiavimas
30. Atitinkamos „x“ pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.mvH,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.112)
čia: jeigu QH,m, apskaičiuotas pagal (2.169) formulę, mažesnis už 0,1, tada QH2.vent.mvH,m,x = 0;
ηmvH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.16 lentelės;
4–8 mėnesiais imama QH2.vent.mvH,m,x = 0.
Visų pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.mvH,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
.
(2.113)
31. Atitinkamos „x“ pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.reH,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.114)
čia: jeigu QH,m, apskaičiuotas pagal (2.169) formulę, mažesnis už 0,1, tada QH2.vent.mvH,m,x = 0; ηreH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, orui pašildyti naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Jei nėra duomenų, vertė imama iš 2.16 lentelės;
ηreH,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, skaičiuojamasis šios sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Jei nėra duomenų, imama ηreH,x = 0,65. 4–8 mėnesiais imama QH2.vent.reH,m,x = 0.
Visų pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.reH,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
.
(2.115)
Šilumos šaltinių, naudojamų mechaninėse vėdinimo sistemose išorės orui pašildyti, skaičiuojamųjų naudingumo koeficientų ηmvH.air ir ηreH.air vertės
2.16 lentelė
Eil. Nr.
Šilumos šaltinio apibūdinimas
ηmvH.air, ηreH.air
1.
Šilumos tinklai
1
2.
Dujinis katilas, išskyrus katilus su absorbciniu šilumos siurbliu
0,94
3.
Skystojo kuro katilas
0,87
4.
Kietojo kuro katilas
0,85
5.
Šildymas elektra
1
6.
Šiluminis siurblys
ηSPF*1)
7.
Dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, veikiantis šildymo režimu
1,4
*1) sezoninis naudingumo koeficientas (SPF). Apskaičiuojamas dauginant COP, nustatytą pagal LST EN 14511-3:2013 [3.35] arba LST EN 13141-8:2014 [3.44] bandymų metodus prie standartinių bandymo sąlygų, dauginant iš 0,9. COP vertė prie standartinių bandymo sąlygų imama iš siurblio techninės dokumentacijos, jei nėra duomenų, vertė imama iš 2.17 lentelės.
Šiluminių siurblių skaičiuojamųjų sezoninių naudingumo koeficientų ηSPF vertės
2.17 lentelė
Eil. Nr.
Šiluminio siurblio apibūdinimas
ηSPF
1.
Šiluminis siurblys, kai energija imama iš oro
3,0
2.
Šiluminis siurblys, kai energija imama iš grunto
4,0
3.
Šiluminis siurblys, kai energija imama iš vandens
4,5“
XIII skyrius
Pastato savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimas
32. Atitinkamo mėnesio „m“ pastato norminiai HN.H.p,m (W/K), atskaitiniai HR.H.p,m (W/K) ir skaičiuojamieji HH.p,m (W/K) savitieji šilumos nuostoliai, kurie turi būti įvertinti energijos poreikių pastatui šildyti skaičiavimuose, nustatomi taip:
,
(2.116)
,
(2.117)
,
(2.118)
,
(2.119)
,
(2.120)
;
(2.121)
čia: QN.H.w,m, QR.H.w,m, QH.w,m – apskaičiuojama pagal (2.7), (2.8) ir (2.9) formules (kWh/(m2·mėn.));
QN.H.r,m, QR.H.r,m, QH.r,m – apskaičiuojama pagal (2.11), (2.12) ir (2.13) formules (kWh/(m2·mėn.));
QN.H.ce,m, QR.H.ce,m, QH.ce,m – apskaičiuojama pagal (2.15), (2.16) ir (2.17) formules (kWh/(m2·mėn.));
QN.H.fg,m, QR.H.gf,m, QH.fg,m – apskaičiuojama pagal (2.20), (2.21) ir (2.22) formules (kWh/(m2·mėn.));
QN.H.wda,m, QR.H.wda,m, QH.wda,m – apskaičiuojama pagal (2.83), (2.84) ir (2.85) formules (kWh/(m2·mėn.));
QN.H.d,m, QR.H.d,m, QH.d,m – apskaičiuojama pagal (2.87), (2.88) ir (2.89) formules (kWh/(m2·mėn.));
QN.H.Ψ,m, QR.H.Ψ,m, QH.Ψ,m – apskaičiuojama pagal (2.91), (2.92) ir (2.93) formules (kWh/(m2·mėn.)).
33. Atitinkamo mėnesio „m“ pastato skaičiuojamieji HC.p,m (W/K) savitieji šilumos nuostoliai, kuriuos reikia įvertinti energijos sąnaudoms pastatui vėsinti skaičiavimuose, nustatomi taip:
,
(2.122)
;
(2.123)
čia: QC.w,m – apskaičiuojama pagal (2.10) formulę (kWh/(m2·mėn.));
QC.r,m – apskaičiuojama pagal (2.14) formulę (kWh/(m2·mėn.));
QC.ce,m – apskaičiuojama pagal (2.18) formulę (kWh/(m2·mėn.));
QC.fg,m – apskaičiuojama pagal (2.23) formulę (kWh/(m2·mėn.));
QC.wda,m – apskaičiuojama pagal (2.86) formulę (kWh/(m2·mėn.));
QC.d,m – apskaičiuojama pagal (2.90) formulę (kWh/(m2·mėn.));
QC.Ψ,m – apskaičiuojama pagal (2.94) formulę (kWh/(m2·mėn.)).
XIV skyrius
Mėnesinių elektros energijos sąnaudų skaičiavimas
34. Neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai apskaičiuojamos taip:
34.1. skaičiuojant mėnesines pastato elektros energijos sąnaudas, turi būti įvertintos elektrinės įrangos pastato šildomose patalpose energijos sąnaudos, elektros energijos sąnaudos šildomų patalpų apšvietimui, elektros energijos sąnaudos nešildomame pastato plote kitoms su pastato paskirtimi susijusioms reikmėms, pastato mechaninių vėdinimo sistemų ventiliatorių elektros energijos sąnaudos, elektros energijos sąnaudos pastatui vėsinti ir fotovoltiniuose Saulės kolektoriuose, vėjo elektrinėse pagaminta ir pastate suvartota elektros energija;
34.2. kiekvieno mėnesio „m“ norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QN.PRn.E,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.124)
čia: ψE – metinis elektros energijos suvartojimas pastato šildomo ploto vienetui kWh/(m²·metai)). Imamas iš 2.4 lentelės;
fN.PRn.E – norminis neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Faktoriaus vertė imama iš 2.18 lentelės 10 eilutės (elektros įvairių gamybos būdų vidurkis).
34.3. kiekvieno mėnesio „m“ atskaitinės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QR.PRn.E,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.125)
čia: fR.PRn.E – atskaitinis neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Faktoriaus vertė imama iš 2.18 lentelės 10 eilutės.
34.4. kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QPRn.E,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
- jei pastate naudojama iš bendrų elektros tinklų tiekiama elektros energija arba elektros energija iš Saulės kolektorių ir vėjo elektrinių tiekiama viso pastato elektros sistemai,
;
(2.126)
čia: QE.sum.SK+WE+HE – apskaičiuojama pagal (2.563-3) formulę;
jeigu ,
tada
- jei atskirose pastato zonose įrengtos autonominės (viena nuo kitos atskirtos) elektros sistemos, (2.126) formulės dešinėje pusėje esančių dedamųjų skaičiavimai turi būti atlikti ne pastato šildomo ploto Ap (m²) vienetui, bet kiekvienos zonos „z“ ploto AE,z (m²) vienetui. Kiekvienoje pastato zonoje „z“ turi būti apskaičiuotos kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QPRn.E,m,z (kWh/(m²·mėn.)); viso pastato skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QPRn.E,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.127)
čia: fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Imama fPRn.E =2,3;
QE.Eq,m – apskaičiuojama pagal 35 punkto reikalavimus;
QE.lg,m – apskaičiuojama pagal 36 punkto reikalavimus;
QE.e,m – apskaičiuojama pagal 37 punkto reikalavimus;
QE.vent,m – apskaičiuojama pagal 38 punkto reikalavimus;
QH.E,m – pagrindinių pastato šildymo sistemos šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudų ir elektros energijos sąnaudų orui pašildyti vėdinimo sistemos įrenginiuose suminės elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojama pagal (2.587) arba (2.588) formules;
Qhw.E,m – pagrindinių pastato karšto vandens ruošimo sistemos šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojama pagal (2.589)–(2.591) formules;
QC.E,m – apskaičiuojama pagal (2.566) formulę;
QE.SK+WE+HE.m – vėjo elektrinėse, hidroelektrinėse ir Saulės kolektoriuose pagamintos elektros energijos sąnaudos pastate (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.562) formulę;
QE.PRn.SK+WE+HE.m – vėjo elektrinių, hidroelektrinių ir Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijos gamybai (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.563) formulę.
Energijos gamybai naudojamų energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPRn (vnt.), atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPR,r (vnt.) ir CO2 emisijų faktoriaus MCO2 (kgCO2/kWh) vertės
2.18 lentelė
Eil. Nr.
Energijos šaltinis
fPRn, vnt
fPRr, vnt
MCO2, kgCO2/kWh
1.
Mazutas[3.18]
1,1
0
0,29
2.
Orimulsija[3.18]
1,1
0
0,29
3.
Dyzelinas, krosninis skystas kuras, skalūnų alyva[3.18]
1,1
0
0,29
4.
Suskystintos dujos[3.18]
1,1
0
0,22
5.
Durpės[3.18]
1,1
0
0,36
6.
Akmens anglis[3.18]
1,2
0
0,36
7.
Biokuras (mediena, šiaudai, biodujos, bioalyva ir kt.)[3.18]
0,2
1
0,04
8.
Gamtinės dujos[3.18]
1,1
0
0,22
9.
Elektra, gaminama hidroelektrinėse
0,06
1
0,01
10.
Elektros įvairių gamybos būdų vidurkis[3.18]
2,3
0,2
0,42
11.
Fotovoltiniai Saulės kolektoriai
0,01
1
0
12.
Vandenį šildantys Saulės kolektoriai[3.18]
0
1
0
13.
Vėjo elektrinės
0,01
1
0
14.
Šiluma iš šilumos tinklų (Lietuvos vidurkis)
0,62
0,63
0,10
15.
Šiluma iš AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,49
0,60
0,11
16.
Šiluma iš AB „Kauno energija“ šilumos tinklų
0,36
0,74
0,08
17.
Šiluma iš AB „Klaipėdos energija“ šilumos tinklų
0,44
0,70
0,10
18.
Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ šilumos tinklų
0,43
0,66
0,10
19.
Šiluma iš AB „Prienų šilumos tinklai“ Prienų šilumos tinklų
0,39
0,70
0,09
20.
Šiluma iš AB „Šiaulių energija“ šilumos tinklų
0,49
0,61
0,12
21.
Šiluma iš UAB „Akmenės energija“ šilumos tinklų
0,53
0,67
0,12
22.
Šiluma iš UAB „Birštono šiluma“ šilumos tinklų
0,50
0,68
0,12
23.
Šiluma iš UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ šilumos tinklų
0,28
0,80
0,06
24.
Šiluma iš UAB „Fortum Joniškio energija“ šilumos tinklų
0,49
0,69
0,11
25.
Šiluma iš UAB „Fortum Švenčionių energija“ šilumos tinklų
0,54
0,70
0,12
26.
Šiluma iš UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,73
0,85
0,17
27.
Šiluma iš UAB „Kaišiadorių šiluma“ šilumos tinklų
0,38
0,76
0,09
28.
Šiluma iš UAB „Kretingos šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,43
0,73
0,10
29.
Šiluma iš UAB „Lazdijų šiluma“ šilumos tinklų
0,34
0,84
0,08
30.
Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ Alytaus šilumos tinklų
0,41
0,70
0,10
31.
Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ šilumos tinklų
0,42
0,77
0,10
32.
Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos tinklų
0,36
0,74
0,09
33.
Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos tinklų
0,39
0,75
0,10
34.
Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos tinklų
0,27
0,81
0,06
35.
Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Marijampolėje šilumos tinklų
0,47
0,65
0,11
36.
Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ šilumos tinklų
0,31
0,81
0,07
37.
Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ šilumos tinklų
0,39
0,72
0,10
38.
Šiluma iš UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,35
0,84
0,08
39.
Šiluma iš UAB „Molėtų šiluma“ šilumos tinklų
0,29
0,83
0,06
40.
Šiluma iš UAB „Pakruojo šiluma“ šilumos tinklų
0,39
0,73
0,09
41.
Šiluma iš UAB „Plungės šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,35
0,76
0,08
42.
Šiluma iš UAB „Radviliškio šiluma“ šilumos tinklų
0,34
0,76
0,08
43.
Šiluma iš UAB „Raseinių šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,58
0,70
0,17
44.
Šiluma iš UAB „Skuodo šiluma“ šilumos tinklų
0,27
0,85
0,06
45.
Šiluma iš UAB „Šakių šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,39
0,82
0,09
46.
Šiluma iš UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,49
0,65
0,12
47.
Šiluma iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,29
0,85
0,06
48.
Šiluma iš UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,31
0,77
0,08
49.
Šiluma iš UAB „Širvintų šiluma“ šilumos tinklų
0,27
0,86
0,06
50.
Šiluma iš UAB „Tauragės šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,29
0,85
0,06
51.
Šiluma iš UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos tinklų
0,53
0,61
0,12
52.
Šiluma iš UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos tinklų
0,35
0,81
0,08
53.
Šiluma iš UAB „Varėnos šiluma“ šilumos tinklų
0,28
0,82
0,06
54.
Energijos šaltinis norminėms sąnaudoms skaičiuoti
1,3
0,26
0,29
35. Kiekvieno mėnesio „m“ pastato šildomose patalpose esančios įrangos norminės QN.E.eq,m (kWh/(m²·mėn.)), atskaitinės QR.E.eq,m (kWh/(m²·mėn.)) ir skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos QE.eq,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.128)
čia: 12 – mėnesių skaičius metuose;
0,5 – bendro elektros suvartojimo pastato šildomose patalpose elektros energijos dalis prietaisams;
fE – elektros energijos dalis, sunaudojama pastato šildomose patalpose. Imama iš 2.4 lentelės;
ψE – metinis elektros energijos suvartojimas pastato šildomo ploto vienetui (kWh/(m²·metai)). Imamas iš 2.4 lentelės.
36. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios QE.lg,m (kWh/(m²·mėn.)) elektros energijos sąnaudos šildomų patalpų apšvietimui [3.27] apskaičiuojamos taip:
;
(2.129)
čia: 0,5 – elektros energijos dalis nuo bendro elektros suvartojimo pastato šildomose patalpose, naudojama apšvietimui;
km – koeficientas, apibūdinantis elektros energijos patalpų apšvietimui naudojimą atitinkamą metų mėnesį. Imamas iš 2.19 lentelės;
25,89 – mėnesinių koeficientų km suma;
fE – elektros energijos dalis, naudojama pastato šildomose patalpose. Imama iš 2.4 lentelės;
ψE – metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui (kWh/(m²·metai)). Imamas iš 2.4 lentelės;
Ap,x – pastato patalpų plotas, kuriose įrengta atitinkama „x“ patalpų apšvietimo įranga (m²);
ηE,x – atitinkamos „x“ patalpų apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklis (lm/W). Imama iš apšvietimo įrangos techninės dokumentacijos, nesant duomenų, – iš Reglamento 11 lentelės.
Kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.E.lg,m (kWh/(m²·mėn.)) ir atskaitinės QR.E.lg,m (kWh/(m²·mėn.)) elektros energijos sąnaudos šildomų patalpų apšvietimui apskaičiuojamos pagal (2.129) formulę, imant ηE=15.
Koeficiento km vertė skirtingais metų mėnesiais
2.19 lentelė
Metų mėnesio numeris
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
km
3,1
2,52
2,06
1,73
1,51
1,41
1,45
1,63
1,92
2,33
2,9
3,33
37. Kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.E.e,m (kWh/(m²·mėn.)), atskaitinės QR.E.e,m (kWh/(m²·mėn.)) ir skaičiuojamosios QE.e,m (kWh/(m²·mėn.)) elektros energijos sąnaudos nešildomame pastato plote kitoms su pastato paskirtimi susijusioms reikmėms apskaičiuojamos taip:
.
(2.130)
38. Kiekvieno mėnesio „m“ pastato mechaninių vėdinimo sistemų ventiliatorių mėnesinės skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui QE.vent,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
- jei (νo – νinf,m – νdo,m)>0, - kitu atveju QE.vent,m=0;
(2.131)
čia: Gmv,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei yra elektrinių ventiliatorių sunaudojamą elektros energijos kiekį vienam m³ oro debitui patvirtinantys dokumentai, nurodomas ventiliatorių gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, nežinomas ventiliatorių gamintojas ar gaminio tipas (markė) arba ventiliatoriai sunaudoja daugiau kaip 2 Wh/m³ elektros energijos, skaičiavimuose turi būti naudojamos 2 Wh/m³ ventiliatorių elektros energijos sąnaudos;
GmvH,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei yra rekuperatoriaus elektrinių ventiliatorių sunaudojamą elektros energijos kiekį vienam m³ oro debitui patvirtinantys dokumentai, nurodomas rekuperatoriaus gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojamos šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, nežinomas rekuperatoriaus gamintojas ar gaminio tipas (markė) arba rekuperatoriaus ventiliatoriai sunaudoja daugiau kaip 2 Wh/m³ elektros energijos, skaičiavimuose turi būti naudojamos 2 Wh/m³ rekuperatoriaus ventiliatorių elektros energijos sąnaudos;
Gre,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei yra rekuperatoriaus elektrinių ventiliatorių sunaudojamą elektros energijos kiekį vienam m³ oro debitui patvirtinantys dokumentai, nurodomas rekuperatoriaus gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojamos šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, nežinomas rekuperatoriaus gamintojas ar gaminio tipas (markė) arba rekuperatoriaus ventiliatoriai sunaudoja daugiau kaip 2 Wh/m³ elektros energijos, skaičiavimuose turi būti naudojamos 2 Wh/m³ rekuperatoriaus ventiliatorių elektros energijos sąnaudos;
GreH,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei yra elektrinių ventiliatorių sunaudojamą elektros energijos kiekį vienam m³ oro debitui patvirtinantys dokumentai, nurodomas ventiliatorių gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, nežinomas ventiliatorių gamintojas ar gaminio tipas (markė) arba ventiliatoriai sunaudoja daugiau kaip 2 Wh/m³ elektros energijos, skaičiavimuose turi būti naudojamos 2 Wh/m³ ventiliatorių elektros energijos sąnaudos.
XV skyrius
Mėnesinių energijos sąnaudų karštam vandeniui ruošti skaičiavimas
39. Karšto vandens ruošimo sistemų neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos turi būti apskaičiuotos taip:
39.1. norminės ir atskaitinės pirminės energijos sąnaudos turi būti apskaičiuotos laikant, kad pastate yra karšto buitinio vandens cirkuliacinis kontūras (t. y. visi 41 punkte išvardinti karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynai) ir nėra karšto buitinio vandens talpų;
39.2. kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.PRn.hw,m (kWh/(m2·mėn.)) ir atskaitinės QR.PRn.hw,m (kWh/(m2·mėn.)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamos taip [3.22], [3.23]:
;
(2.132)
;
(2.133)
čia: QN.hw.Lv,m – apskaičiuojamas pagal (2.145) formulę, vietoje U‘hw.avg.Lv skaičiavimuose naudojant U‘N.hw.Lv vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio LV skaičiavimams naudojant (2.146) formulę;
QN.hw.Ls,m – apskaičiuojamas pagal (2.147) formulę, vietoje U‘hw.avg.Ls skaičiavimuose naudojant U‘N.hw.Ls vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio Ls skaičiavimams naudojant (2.148) formulę;
QN.hw.LSL – apskaičiuojamas pagal (2.149) formulę, vietoje U‘hw.avg.LSL skaičiavimuose naudojant U‘N.hw.LSL vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio LSL skaičiavimams naudojant (2.150) formulę;
QR.hw.Lv,m – apskaičiuojamas pagal (2.145) formulę, vietoje U‘hw.avg.Lv skaičiavimuose naudojant U‘R.hw.Lv vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio LV skaičiavimams naudojant (2.146) formulę;
QR.hw.Ls,m – apskaičiuojamas pagal (2.147) formulę, vietoje U‘hw.avg.Ls skaičiavimuose naudojant U‘R.hw.Ls vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio Ls skaičiavimams naudojant (2.148) formulę;
QR.hw.LSL – apskaičiuojamas pagal (2.149) formulę, vietoje U‘hw.avg.LSL skaičiavimuose naudojant U‘R.hw.LSL vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio LSL skaičiavimams naudojant (2.150) formulę;
ηN.hw.eq, ηR.hw.eq – imama iš 2.20 lentelės;
fN.PRn.hw – energijos šaltinio, naudojamo karštam vandeniui ruošti, norminis pirminės energijos faktorius. Faktoriaus vertė imama iš 2.18 lentelės 54 eilutės;
fR.PRn.hw – energijos šaltinio, naudojamo karštam vandeniui ruošti, atskaitinis pirminės energijos faktorius. Faktoriaus vertė imama iš 2.20 lentelės;
39.3. pastato karšto vandens ruošimo sistemų mėnesinės skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRn.hw,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojamos taip: LST EN 15316-1:2007 [3.22], LST EN 15316-3-2:2008 [3.23]:
39.3.1. jei karštam vandeniui ruošti nenaudojama elektros energija arba tam naudojami dujiniai katilai su absorbciniais šilumos siurbliais:
(2.134)
čia: jei pagal (2.134) formulę apskaičiuota QPRn.hw,m<0, imama QPRn.hw,m=0;
QhwE.,m – apskaičiuojama pagal (2.589-1) formulę (kWh/(m2·mėn.));
Qhw.E.SK+WE+HE – apskaičiuojama pagal (2.563-2) formulę;
Qhw,m– karšto buitinio vandens ruošimo sistemos mėnesinis šiluminės energijos poreikis (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.139) formulę;
Qhw.hwSK,m – apskaičiuojama pagal 51 punkto reikalavimus ir pagal (2.183) formulę;
QIhw.hwSK,m – apskaičiuojama pagal 53 punkto reikalavimus ir pagal (2.206) formulę;
QPRn.hw.SK+WE+HE,m – apskaičiuojama pagal 69 punkto reikalavimus ir pagal (2.559) formulę;
ηhw.eq1 – karšto buitinio vandens ruošimo įrangų, kurios nenaudoja elektros energijos, naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.21 lentelės 1–8 arba 13 eilučių. Jei naudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, vietoje ηhw.eq1 turi būti imamas ηGHP.H – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu naudingumo koeficiento vertė šildymo režimu, vnt. Jei katilas su absorbciniu šilumos siurbliu naudojamas, bet duomenų apie ηGHP.H vertę nėra, ηGHP.H vertė imama iš 2.16 lentelės. Jei karštam vandeniui ruošti naudojami keli 1–8 eilutėje nurodyti įrangų tipai, apskaičiuojama pagal (2.137) formulę;
fPRn.hw.eq1 – 2.21 lentelės 1–8 eilutėse išvardintų energijos šaltinių, nenaudojančių elektros energijos, neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (žr. 2.18 lentelę). Kai naudojami keli 2.21 lentelės 1–8 eilutėse išvardinti energijos šaltiniai karštam vandeniui ruošti (dujos ir kietasis kuras; dujos ir šilumos tinklai, panašiai), skaičiavimuose turi būti naudojama šių energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktorių vidutinė vertė. Jei karštam vandeniui ruošti naudojami dujiniai katilai su absorbciniais šilumos siurbliais, (2.134) formulėje vietoje fPRn.hw.eq1 turi būti naudojama dujų, kurias vartoja katilas, neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė. Imama iš 2.18 lentelės.
Dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu šildymo galia PGHP.H (kW) turi būti nustatyta ir deklaruota gamintojo prie standartinių bandymo sąlygų pagal [3.46], [3.47] reikalavimus.
Jei nėra duomenų apie dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu šildymo galią PGHP.H (kW), ji apskaičiuojama taip:
;
(2.134-2)
čia: PH – pastatui (jo daliai) šildyti reikalinga šilumos šaltinio projektinė galia, W. Apskaičiuojama pagal reglamento 13 priedo reikalavimus;
39.3.2. jei karštam vandeniui ruošti naudojama tiktai elektros energija, energiją vartojanti įranga:
(2.135)
čia: jei pagal (2.135) formulę apskaičiuota QPRn.hw,m<0, imama QPRn.hw,m=0;
ηhw.eq2 – karšto buitinio vandens ruošimo įrangų, kurios naudoja elektros energiją, naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.21 lentelės 9–12 eilutės. Jei karštam vandeniui ruošti naudojami keli 9–12 eilutėse nurodyti įrangų tipai, apskaičiuojama pagal (2.137) formulę;
Qhw.SK+WE+HE,m – vėjo elektrinėse, hidroelektrinėse ir Saulės kolektoriuose pagamintas suminis energijos kiekis karštam vandeniui ruošti pastato ploto vienetui (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.558) formulę;
Qhw.hwSK,m, QIhw.hwSK,m – apskaičiuojama pagal (2.183) ir (2.206) formules;
Qhw.PRn.SK+WE+HE,m – vėjo elektrinių, hidroelektrinių ir Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamos pagal (2.559) formulę;
fPRn.hw.eq2 – 2.21 lentelės 9–12 eilutėse išvardintos įrangos energijos šaltinio (elektros energijos) neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė. Imama iš 2.18 lentelės.
39.3.3. jei karštam vandeniui ruošti naudojama elektros energiją vartojanti ir nevartojanti įranga, tačiau nenaudojami dujiniai katilai su absorbciniais šilumos siurbliais:
(2.136)
čia: jei pagal (2.136) formulę apskaičiuota QPRn.hw,m<0, imama QPRn.hw,m=0;
39.3.4. jei karštam vandeniui ruošti kartu su dujiniais katilais su absorbciniais šilumos siurbliais naudojama bet kuri kita 2.21 lentelėje 9-12 eilutėse išvardinta elektros energiją naudojanti įranga:
;
(2.136-1)
čia: QhwE.,m – apskaičiuojama pagal (2.589-1) formulę (kWh/(m2·mėn.));
Qhw.E.SK+WE+HE – apskaičiuojama pagal (2.563-2) formulę;
jei pagal (2.136-1) formulę apskaičiuota QPRn.hw,m<0, imama QPRn.hw,m=0;
ηhw.eq1 – dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu 2.21 lentelės 13 eilutėje nurodytu būdu apskaičiuota ηhw.eq1 vertė;
39.3.5. jei karštam vandeniui ruošti kartu su dujiniais katilais su absorbciniais šilumos siurbliais naudojama bet kuri kita 2.21 lentelėje išvardinta elektros energijos nenaudojanti įranga:
(2.136-2)
čia: QhwE.,m – apskaičiuojama pagal (2.589-1) formulę (kWh/(m2·mėn.));
jei pagal (2.136-2) formulę apskaičiuota QPRn.hw,m<0, imama QPRn.hw,m=0;
ηhw.eq1(1) – pirmosios elektros energijos nevartojančios įrangos, t. y. dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu, 2.21 lentelės 13 eilutėje nurodytu būdu apskaičiuota ηhw.eq1 vertė;
ηhw.eq1(2) – antrosios elektros energijos nevartojančios įrangos, nurodytos 2.21 lentelės 1-8 eilutėse, ηhw.eq1 vertė.
Skaičiavimams pagal (2.134) - (2.136-2) formules turi būti taikomos šios ribinės sąlygos:
jei, ,
imama ;
jei ,
imama ;
jei ,
imama ;
39.3.6. jei karšto vandens ruošimo sistemoje, kurioje panaudota 2.21 lentelės 1–3, 5–8 arba 12, 13 eilutėse nurodyta įranga, įrengtas ir kombinuotas tūrinis šildytuvas, tai 1–3 ir 9–12 metų mėnesiais tūrinio šildytuvo energijos sąnaudos neskaičiuojamos, o 4–8 metų mėnesiais turi būti skaičiuojamos tik tūrinio šildytuvo energijos sąnaudos, t. y. šiais mėnesiais skaičiavimams turi būti naudojami tik kombinuoto tūrinio šildytuvo duomenys, nurodyti 2.21 lentelės 11 eilutėje;
39.3.7. skirtingų karšto vandens ruošimo įrangų vidutinis naudingumo koeficientas apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
, ;
(2.137)
čia: ηhw.eq1,x – karšto buitinio vandens ruošimo atitinkamos „x“ įrangos, kuri nevartoja elektros energijos (žr. 2.21 lentelės 1–8 eilutes), naudingumo koeficientas;
neq1 –karštam buitiniam vandeniui ruošti naudojamų 2.21 lentelės 1–8 eilutėse išvardintų įrangų tipų kiekis;
ηhw.eq2,x – karšto buitinio vandens ruošimo atitinkamos „x“ įrangos, kuri vartoja elektros energiją (žr. 2.21 lentelės 9–12 eilutes), naudingumo koeficientas;
neq2 – karštam buitiniam vandeniui ruošti naudojamų 2.21 lentelės 9–12 eilutėse išvardintų įrangų tipų skaičius kiekis;
39.3.8. jei atskirose pastato zonose naudojamos skirtingos karšto vandens ruošimo sistemos arba atskirose pastato zonose karštam vandeniui ruošti naudojama skirtinga karšto vandens ruošimo įranga, arba pastato atskirose zonose karštam vandeniui ruošti naudojami skirtingi energijos kiekiai iš Saulės kolektorių ir vėjo elektrinių, (2.134)–(2.136) formulių dešinėje pusėje esančių dedamųjų skaičiavimai turi būti atlikti ne pastato šildomo ploto Ap(m²) vienetui, bet kiekvienos zonos „z“ ploto Ahw,z(m²) vienetui. Kiekvienoje pastato zonoje „z“ turi būti apskaičiuotos kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRn.hw,m,z (kWh/(m²·mėn.)), o viso pastato skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRn.hw,m (kWh/(m²·mėn.)) turi būti apskaičiuotos taip:
.
(2.138)
Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos mėnesinis šiluminės energijos poreikis Qhw,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.139)
čia (2.138) ir (2.139) formulėse:
ψhw – metinis energijos poreikis karštam vandeniui ruošti (kWh/(m2·metai)). Imamas iš 2.4 lentelės.
Qhw.dis,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose (kWh/(m2·mėn.)). Nustatomi pagal 41 punkto reikalavimus;
QhwSW,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, esančiose karšto vandens ruošimo sistemoje (kWh/(m2·mėn.)). Nustatomi pagal 42 punkto reikalavimus;
Ahw,z – pastato plotas, kuriame naudojama atitinkama karšto vandens ruošimo sistema (m2). Jei skirtingose pastato dalyse įrengtos skirtingos karšto vandens ruošimo sistemos, šių pastato dalių plotai turi būti įvertinti taip, kad jų suma atitiktų pastato naudingąjį plotą, t. y. turi būti:
.
(2.140)
39.4. jei atitinkamai karšto vandens ruošimo sistemai priskiriamas plotas Ahw,z nežinomas arba jo nustatyti nėra galimybių, šis plotas apskaičiuojamas proporcingai prie šios įrangos prijungtų karšto vandens tiekimo taškų kiekiui pagal (2.141) formulę:
;
(2.141)
čia: khw.out,z – prie atitinkamos karšto vandens ruošimo sistemos prijungtų karšto vandens tiekimo taškų kiekis (vnt.);
khw.out.sum – suminis karšto vandens tiekimo taškų kiekis pastate (vnt.).
Įvairios paskirties pastatų karšto vandens ruošimo sistemų dedamųjų norminės ir atskaitinės rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams
2.20 lentelė
Eil. Nr.
Pastato paskirtis [3.6]
ηN.hw.eq, vnt.
ηR.hw.eq, vnt.
fR.PRn, vnt.
U‘N.hw.Lv, W/(m·K)
U‘R.hw.Lv, W/(m·K)
U‘N.hw.Ls, W/(m·K)
U‘R.hw.Ls, W/(m·K)
U‘N.hw.LSL, W/(m·K)
U‘R.hw.LSL, W/(m·K)
1
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)
0,90
0,77
1,53
0,34
0,5
0,35
0,5
0,28
0,47
2
Kiti gyvenamieji pastatai (namai)
0,93
0,82
1,54
0,59
0,59
0,55
3
Administracinės paskirties pastatai
0,93
0,81
1,54
0,59
0,59
0,56
4
Mokslo paskirties pastatai
0,93
0,82
1,54
0,55
0,55
0,52
5
Gydymo paskirties pastatai
0,93
0,82
1,55
0,59
0,59
0,56
6
Maitinimo paskirties pastatai
0,93
0,88
1,51
0,34
0,34
0,33
7
Prekybos paskirties pastatai
0,90
0,88
1,51
0,34
0,34
0,33
8
Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus
0,93
0,82
1,54
0,55
0,55
0,52
9
Baseinai
0,93
0,83
1,54
0,55
0,55
0,52
10
Kultūros paskirties pastatai
0,90
0,82
1,54
0,55
0,55
0,52
11
Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai
0,95
0,82
1,54
0,52
0,52
0,5
12
Sandėliavimo paskirties pastatai
0,95
0,82
1,54
0,52
0,52
0,5
13
Viešbučių paskirties pastatai
0,93
0,88
1,51
0,34
0,34
0,33
14
Paslaugų paskirties pastatai
0,93
0,88
1,51
0,34
0,34
0,33
15
Transporto paskirties pastatai
0,95
0,82
1,54
0,52
0,52
0,5
16
Poilsio paskirties pastatai
0,95
0,88
1,51
0,34
0,34
0,34
17
Specialiosios paskirties pastatai
0,93
0,80
1,56
0,68
0,68
0,64
40. Kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.hw.eq,m (kWh/(m2·mėn.)) ir atskaitinės QR.hw.eq,m (kWh/(m2·mėn.)) karšto vandens ruošimo įrangos energijos sąnaudos apskaičiuojamos taip [3.22], [3.23]:
;
(2.142)
;
(2.143)
čia: ηN.hw.eq, ηR.hw.eq – karšto vandens ruošimo sistemos įrangos norminis ir atskaitinis naudingumo koeficientai. Imami iš 2.20 lentelės.
Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos naudingumo koeficientas ηhw.eq
Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos naudingumo koeficientai ηhw.eq1 ir ηhw.eq2
2.21 lentelė
Eil. Nr.
Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos tipo apibūdinimas
Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos reguliavimo apibūdinimas
ηhw.eq1
1.
Šilumos tinklai + centrinis šilumos punktas
Rankinis
0,77
Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu
0,81
2.
Šilumos tinklai + pastato šilumos punktas
Rankinis
0,88
Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu
0,93
Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną
1,03
3.
Šilumos tinklai + autonominis greitaeigis šildytuvas
-
0,95
4.
Dujinis greitaeigis šildytuvas
-
0,90
5.
Dujinis katilas su greitaeigiu vandens šildymu
-
0,90
6.
Dujinis katilas be greitaeigio vandens šildymo, išskyrus dujinius katilus su absorbciniais šilumos siurbliais
Rankinis
0,81
Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu
0,95
Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal užduotą režimą reguliavimu
1,03
Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną
1,08
7.
Skystojo kuro katilas
Rankinis
0,72
Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu
0,76
Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu
0,92
Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną
0,96
8.
Kietojo kuro katilas
-
0,68
ηhw.eq2
9.
Elektrinis tūrinis šildytuvas
Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu
0,95
Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu
1,15
Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną
1,20
10.
Elektrinis greitaeigis šildytuvas
-
1
11.
Kombinuoto tūrinio šildytuvo duomenys
Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu
0,95
Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu
1,15
Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną
1,20
12.
Šiluminis siurblys + akumuliacinė talpa
Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu
0,66·ηSPF*1)
Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu
0,8·ηSPF*1)
Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną
0,84·ηSPF*1)
ηhw.eq1
13.
Dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu
Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu
0,95·ηGHP.H 2)
Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu
1,05·ηGHP.H 2)
Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną
1,1·ηGHP.H 2)
1) ηSPF – sezoninis naudingumo koeficientas (SPF). Apskaičiuojamas dauginant COP, nustatytą pagal [3.35] arba [3.44] bandymų metodus prie standartinių bandymo sąlygų, dauginant iš 0,9. COP vertė prie standartinių bandymo sąlygų imama iš siurblio techninės dokumentacijos. Jei nėra duomenų, ηSPF imamas iš 2.17 lentelės;
2) ηGHP.H – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu naudingumo koeficiento vertė šildymo režime, vnt. Jei ηGHP.H vertė nežinoma, ji imama iš 2.16 lentelės.
41. Šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose turi būti apskaičiuoti taip:
41.1. mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose QPR.hw.dis,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojami taip [3.22], [3.23]:
;
(2.144)
čia: Qhw.Lv,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai vamzdynuose, esančiuose tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų (kWh/(m2·mėn.)). Karšto vandens ruošimo sistemose, kuriose nėra cirkuliacinio kontūro, Qhw.Lv,m=0. Karšto vandens ruošimo sistemų su cirkuliaciniu kontūru Qhw.Lv,m vertė nustatoma pagal 41.2 papunkčio reikalavimus;
Qhw.Ls,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose (kWh/(m2·mėn.)). Karšto vandens ruošimo sistemose, kuriose nėra cirkuliacinio kontūro, Qhw.Ls,m= 0. Karšto vandens ruošimo sistemų su cirkuliaciniu kontūru Qhw.Ls,m vertė nustatoma pagal 41.3 papunkčio reikalavimus;
Qhw.LSL,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose (kWh/(m2·mėn.)). Qhw.LSL,m vertė nustatoma pagal 41.4 papunkčio reikalavimus;
41.2. mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose tarp vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų Qhw.Lv,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojami taip [3.22], [3.23]:
,
(2.145)
čia: kV – pataisos koeficientas šilumos nuostoliams vamzdynuose (vnt.). Kaitie patys vamzdynai naudojami KV ir šildymo sistemoms, šildymo laikotarpiu visi šilumos nuostoliai juose priskiriami šildymo sistemai, todėl 10–12 ir 1–3 mėnesiais imama kV =0, kitą pusę metų vamzdynas naudojamas tik karšto vandens ruošimo sistemai, todėl 4–9 mėnesiais imama kV = 1. Kai šilumai tiekti į karšto vandens ruošimo ir šildymo sistemas naudojami skirtingi vamzdynai, visų metų laikotarpiu imama kV =1;
24 – karšto vandens cirkuliacijos vamzdynuose trukmė per parą (h);
50 – vidutinė paros karšto vandens temperatūra vamzdynuose (ºC);
θLv – vidutinė paros temperatūra patalpose, kuriose įrengti vamzdynai (ºC). Jei vamzdynai įrengti šildomose patalpose θLv= θiH, jei nešildomose patalpose – θLv=13 ºC [3.23];
LV – viso pastato vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų ilgis (m). Jei šis ilgis nežinomas, jis apskaičiuojamas pagal formulę [3.23]:
;
(2.146)
čia: LB – didžiausias pastato ilgis pagal pastato išorinius matmenis (m);
BB – didžiausias pastato plotis pagal pastato išorinius matmenis (m);
U‘hw.avg.Lv – vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal Reglamento 8 priedo reikalavimus; nesant pakankamai duomenų, imama iš 2.22 lentelės.
Vamzdynų, esančių tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų, ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘hw.avg.Lv (W/(mK)) vertės
2.22 lentelė
Vamzdynų apibūdinimas
U‘hw.avg.Lv , W/(m·K)
Neapšiltinti vamzdynai
1,67
Iki 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,66
Iki 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,53
Po 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,47
Po 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,34
41.3. Mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai prie karšto vandens ruošimo sistemos įrangos prijungtuose karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose Qhw.Ls,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojami taip [3.22], [3.23]:
,
(2.147)
čia: kV – pataisos koeficientas, kurio išaiškinimas pateiktas prie (2.145) formulės;
Ls –viso pastato karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynų ilgis (m). Jei šis ilgis nežinomas, jis apskaičiuojamas taip [3,22]:
;
(2.148)
čia: LB – didžiausias pastato ilgis pagal pastato išorinius matmenis (m);
BB – didžiausias pastato plotis pagal pastato išorinius matmenis (m);
h – pastato aukštis (m), t. y. atstumas nuo grunto paviršiaus iki aukščiausiai pastate esančių šildomų patalpų lubų aukščiausio taško;
U‘hw.avg.Ls – paskirstymo stovų vamzdynų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal 8 priedo reikalavimus; nesant pakankamai duomenų, imama iš 2.23 lentelės.
Karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘hw.avg.Ls (W/(mK)) vertės
2.23 lentelė
Eil. Nr.
Vamzdynų apibūdinimas
U‘hw.avg.Ls, W/(m·K)
1.
Neapšiltinti vamzdynai patalpose
1,67
2.
Neapšiltinti vamzdynai kanaluose sienose, grindyse ir (arba) lubose
0,84
3.
Vamzdynai kanaluose sienose, grindyse ir (arba) lubose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,45
4.
Vamzdynai kanaluose sienose, grindyse ir (arba) lubose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,41
5.
Vamzdynai kanaluose sienose, grindyse ir (arba) lubose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,35
6.
Vamzdynai kanaluose sienose, grindyse ir (arba) lubose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,29
7.
Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,66
8.
Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,53
9.
Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,47
10.
Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,34
11.
Vamzdynai sienose, grindyse ir (arba) lubose, turintys sąlytį su tinku, betonu ar bet kuriuo kitu statybos produktu, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
1,16
12.
Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,70
13.
Vamzdynai sienose, grindyse ir (arba) lubose, turintys sąlytį su tinku, betonu ar bet kuriuo kitu statybos produktu, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,67
14.
Vamzdynai sienose, grindyse ir (arba) lubose, turintys sąlytį su tinku, betonu ar bet kuriuo kitu statybos produktu, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,40
41.4. Mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose Qhw.LSL,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojami taip [3.22], [3.23]:
;
(2.149)
čia: 6 – priimta, kad šilumos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose atitinka nuostolius, kurie susidarytų šiuose vamzdynuose 50 °C temperatūrai laikantis 6 valandas per parą (h);
LSL – skaičiuojamasis viso pastato patalpų skirstomųjų vamzdynų ilgis (m). Apskaičiuojamas taip [3.23]:
;
(2.150)
čia: nf – pastato šildomų aukštų kiekis (vnt.);
U‘hw.avg.LSL – patalpų skirstomųjų vamzdynų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal 8 priedo reikalavimus, nesant pakankamai duomenų, imama iš 2.24 lentelės.
Patalpų skirstomųjų vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘hw.avg.LSL (W/(mK)) vertės
2.24 lentelė
Eil. Nr.
Vamzdynų apibūdinimas
U‘hw.avg.LSL, W/(m·K)
1.
Neapšiltinti vamzdynai patalpose
0,79
2.
Neapšiltinti vamzdynai sienų kanaluose
0,40
3.
Vamzdynai kanaluose sienose, grindyse ir (arba) lubose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,27
4.
Vamzdynai kanaluose sienose, grindyse ir (arba) lubose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,28
5.
Vamzdynai kanaluose sienose, grindyse arba lubose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,23
6.
Vamzdynai kanaluose sienose, grindyse ir (arba) lubose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,21
7.
Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,44
8.
Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,40
9.
Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,34
10.
Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,28
11.
Vamzdynai sienose, grindyse ir (arba) lubose, turintys sąlytį su tinku, betonu ar bet kuriuo kitu statybos produktu, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
1,08
12.
Vamzdynai sienose, grindyse ir (arba) lubose, turintys sąlytį su tinku, betonu ar bet kuriuo kitu statybos produktu, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,68
13.
Vamzdynai sienose, grindyse ir (arba) lubose, turintys sąlytį su tinku, betonu ar bet kuriuo kitu statybos produktu, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens
0,64
14.
Vamzdynai sienose, grindyse ir (arba) lubose, turintys sąlytį su tinku, betonu ar bet kuriuo kitu statybos produktu, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmenį
0,39
42. Šilumos nuostoliai karšto vandens talpose apskaičiuojami taip:
42.1. mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai prie atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo įrangos prijungtose karšto vandens talpose (tūriniuose vandens šildytuvuose ir akumuliacinėse talpose) QhwSW,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojami taip [3.23], [3.24]:
;
(2.151)
čia: θi,x – patalpų temperatūra (°C), kuriose įrengta karšto vandens ruošimo įranga su prijungta atitinkama „x“ karšto vandens talpa. Jei „x“ talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x = θiH, jei nešildomose patalpose – θi,x =13 °C [3.23];
KSW50,x – šilumos nuostoliai per parą prie karšto vandens ruošimo įrangos prijungtose atitinkamose „x“ karšto vandens talpose, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;
30 – temperatūrų skirtumas tarp 50 °C karšto vandens temperatūros ir 20 °C aplinkos.
42.2. kai karšto vandens talpos gamintojas techninėje dokumentacijoje deklaruoja duomenis apie KSW (kWh/para) vertes ir temperatūras, kurioms esant šios vertės nustatytos, KSW50,x (kWh/para) vertė apskaičiuojama taip:
;
(2.152)
čia: KSW – karšto vandens talpos gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta KSW vertė (kWh/para);
θhwSW – karšto vandens talpos gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta karšto vandens temperatūra, kuriai esant nustatyta KSW vertė (°C);
θi.SW – karšto vandens talpos gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta aplinkos temperatūra, kuriai esant nustatyta KSW vertė (°C);
42.3. kai karšto vandens talpa apšiltinta, tačiau duomenų apie KSW (kWh/para) vertes nėra, KSW50,x vertė apskaičiuojama taip:
;
(2.153)
čia: VhwSW,x – prie karšto vandens ruošimo sistemos įrangos, prijungtos atitinkamos „x“ karšto vandens talpos, tūris (litrai);
42.4. kai atitinkama „x“ karšto vandens talpa neapšiltinta, KSW50,x (kWh/para) vertė apskaičiuojama taip:
.
(2.154)
43. Kai karšto vandens ruošimo sistemos pastate nėra, laikoma, kad skaičiuojamosios mėnesinės pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti 1,2 karto didesnės už normines, taip pat šilumos nuostoliai 1,2 karto didesni už norminius visuose vamzdynuose.
XVI skyrius
Mėnesinių šilumos pritekėjimų iš išorės skaičiavimas
44. Skaičiuojant šilumos pritekėjimus iš išorės, turi būti įvertinta Saulės spinduliuotė ir dangaus skliauto ilgabangė spinduliuotė, patenkančios į pastatą per skaidrias ir nepermatomas atitvaras [3.20].
Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės Qe,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojami pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(2.155)
čia: Qe.wda,m – mėnesiniai šilumos pritekėjimai į patalpas per skaidrias atitvaras (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojami pagal 45 punkto reikalavimus;
Qe.op,m – mėnesiniai šilumos pritekėjimai į patalpas per nepermatomas atitvaras (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojami pagal 47 punkto reikalavimus.
Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės QN.e,m (kWh/(m2·mėn.)) skaičiuojami pagal (2.155) formulę taip: norminiai šilumos pritekėjimai iš išorės per skaidrias atitvaras QN.e.wda,m turi būti apskaičiuoti pagal (2.156) formulę, kurioje laikoma, kad gwd,x = ggw,x = gbw,x = gog,x = 0,67, ir naudojamos langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės iš Reglamento 3 lentelės; norminiai pritekėjimai per neskaidrias atitvaras QN.e,m (kWh/(m2·mėn.)) turi būti apskaičiuoti pagal (2.161) formulę skaičiavimams naudojant atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertes iš Reglamento 3 lentelės.
Kiekvieno mėnesio „m“ atskaitiniai šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės QR.e,m (kWh/(m2·mėn.)) skaičiuojami pagal (2.155) formulę taip: atskaitiniai šilumos pritekėjimai iš išorės per skaidrias atitvaras QR.e.wda,m turi būti apskaičiuoti pagal (2.156) formulę, kurioje laikoma, kad gwd,x = ggw,x = gbw,x = gog,x = 0,67, ir turi būti naudojamos langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų atskaitinės šilumos perdavimo koeficientų vertės iš Reglamento 2 lentelės; atskaitiniai pritekėjimai per neskaidrias atitvaras QR.e,m (kWh/(m2·mėn.)) turi būti apskaičiuoti pagal (2.161) formulę skaičiavimams naudojant atitvarų atskaitines šilumos perdavimo koeficientų vertes iš Reglamento 2 lentelės.
45. Kiekvieno mėnesinio „m“ šilumos pritekėjimai į patalpas per skaidrias atitvaras Qe.wda,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojami taip:
(2.156)
čia: jei pagal Reglamento 14 priedo (14.1) formulę atitvaroms tarp šildomų patalpų ir apšiltintos nešildomos patalpos atliekami koeficiento km skaičiavimai, šilumos pritekėjimai per šias atitvaras pagal (2.156) formulę neskaičiuojami;
Fsh.e – koeficientas, įvertinantis pastato išorėje esančias kliūtis, trukdančias Saulės spinduliuotei patekti į pastatą (šalia esantys pastatai, medžiai, atitvarų angokraščiai ir pan.). Imama Fsh.e = 0,9;
Fsh.wd,m,x, Fsh.gw,m,x, Fsh.bw,m,x, Fsh.og,m,x – koeficientai, įvertinantys kiekvieną metų mėnesį „m“ Saulės spinduliuotės sumažėjimą per atitinkamą „x“ langą, stoglangį, švieslangį ar kitą skaidrią atitvarą dėl šešėlių nuo pastato elementų arba specialiai šiai spinduliuotei sumažinti pastate įrengtų priemonių. Nustatomi pagal 46 punkto reikalavimus;
Fe.g,x – koeficientas, įvertinantis Saulės spinduliuotės sumažėjimą per atitinkamą „x“ langą, stoglangį, švieslangį ar kitą skaidrią atitvarą dėl tarp šios atitvaros ir išorės esančių kitų pastato elementų. Imamas iš 2.25 lentelės;
tm – atitinkamo metų mėnesio trukmė (paros);
Isol.wd,m,x, Isol.gw,m,x, Isol.bw,m,x, Isol.og,m,x – vidutinis kiekvieno metų mėnesio „m“ Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros paviršių (W/m²). Imama iš 2.33–2.35 lentelių;
gwd,x, ggw,x, gbw,x, gog,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros įstiklinimo visuminės Saulės energijos praleisties koeficientas. Kai balkonas įstiklintas, imama lango, stoglangio ar švieslangio tarp balkono ir patalpų gwd vertė iš gamintojo deklaracijos. Skaidrių atitvarų su elektrochrominiais stiklais atveju turi būti imama vidutinė Saulės energijos praleisties koeficiento g vertė tarp visiškai neužtamsinto ir visiškai užtamsinto lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros g verčių. Nesant duomenų apie g vertę, ji imama iš Reglamento 4 priedo;
hse.r – išorinio paviršiaus spindulinis šilumos perdavimo koeficientas (W/m²·K). Imama hse.r = 5·ε, atitvaros išorinio paviršiaus emisija ε = 0,9;
Δθer – vidutinis temperatūrų skirtumas tarp išorės oro ir dangaus skliauto. Imama Δθer = 11 °C;
Fr.wd,x, Fr.gw,x, Fr.bw,x, Fr.og,x – koeficientai, įvertinantys kliūtis spinduliniams mainams tarp dangaus skliauto ir atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros paviršiaus. Imama iš 2.25 lentelės;
Awd,x, Agw,x, Abw,x, Aog,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ir kitos skaidrios atitvaros plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;
Awd-g,x, Agw-g,x, Abw-g,x, Aog-g,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros įstiklintos dalies plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.
Fe.g, Fr.wd, Fr.gw, Fr.bw ir Fr.og koeficientų vertės
2.25 lentelė
Eil. Nr.
Skaidrių atitvarų apibūdinimas, kai tarp šių atitvarų ir išorės įrengti arba neįrengti skaidrūs elementai
Fe.g
Fr.wd, Fr.gw, Fr.bw, Fr.og
1.
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir išorės
1
2.
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir šiltnamio
0,9
0
3.
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir skaidraus vėdinamo ekrano ar įstiklinto balkono su vienstikliais langais
0,9
0
4.
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, kai balkono langai dvistikliai
0,8
0
5.
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, kai balkono langai tristikliai
0,7
0
6.
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklintų galerijų ir pan.
0,6
0
7.
Skaidrios atitvaros tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų
0
0
Pastaba. γwda – skaidrios atitvaros išorinio paviršiaus pasvirimo kampas nuo horizontalios plokštumos (žr. 2.10.–2.12. pav.). Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5° tikslumu.
46. Kiekvienai skaidriai atitvarai kiekvienam metų mėnesiui „m“, atsižvelgiant į šios atitvaros išorėje įrengtas apsaugos priemones nuo Saulės spinduliuotės, koeficientų Fsh,m (t. y. koeficientų langams Fsh.wd,m,x, stoglangiams Fsh.gw,m,x ir švieslangiams bei kitoms skaidrioms atitvaroms Fsh.bw,m,x) vertės apskaičiuojamos taip:
;
(2.157)
čia: Fov,m – koeficientas, įvertinantis virš skaidrių atitvarų įrengtų stogelių nuo Saulės spinduliuotės (žr. 2.10. ir 2.12. pav.) efektyvumą kiekvieną metų mėnesį „m“. Jei stogelių nėra, Fov,m = 1, kitu atveju Fov,m vertė nustatoma pagal 46.1 papunkčio reikalavimus;
Ffin,m – koeficientas, įvertinantis skaidrių atitvarų šonuose įrengtų apsaugos priemonių nuo Saulės spinduliuotės (žr. 2.13. pav.) efektyvumą kiekvieną metų mėnesį „m“. Jei skaidrių atitvarų šonuose apsaugos priemonių nėra, Ffin,m = 1, kitu atveju Ffin,m vertė nustatoma pagal 46.2 papunkčio reikalavimus;
Fjal,m – koeficientas, įvertinantis skaidrių išorėje įrengtų žaliuzių (žr. 2.11. pav.) efektyvumą kiekvieną metų mėnesį „m“. Jei žaliuzių nėra, Fjal,m = 1, kitu atveju Fjal,m vertė nustatoma pagal 46.1 papunkčio reikalavimus.
Jei stogelių ar žaliuzių plotis mažesnis už skaidrios atitvaros įstiklintą plotį, koeficientai Fov,m ir Fjal,m priskiriami tik per stogelio plotį esančiam skaidrios atitvaros įstiklintam plotui.
Jei skaidrių atitvarų šonuose įrengtų apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonių aukštis mažesnis už skaidrios atitvaros įstiklinimo aukštį, koeficientas Ffin,m turi būti priskirtas tik per šių priemonių aukštį esančiam skaidrios atitvaros įstiklintam plotui.
46.1. Atitvarų išorėje įrengtų stogelių ir žaliuzių nuo Saulės spinduliuotės efektyvumo koeficientų Fov,m ir Fjal,m vertės kiekvieną metų mėnesį „m“ apskaičiuojamos taip:
;
(2.158)
;
(2.159)
čia: kov,m – koeficientas, kurio vertė atitinkamam metų mėnesiui „m“ imama iš 2.26 lentelės;
α – kampas (°), kaip parodyta 2.10.–2.12. pav. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu. Jei pastato išorėje įrengtos judriosios žaliuzės, imama α = 50°. Jei kampas α (°) didesnis už nurodytą 2.27 lentelėje, skaičiavimams naudojamas 2.27 lentelėje nurodytas kampas.
gov – virš skaidrių atitvarų įrengtų apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonių (stogelių) visuminės Saulės energijos praleisties koeficientas [3.28], [3.29]. Kai šios priemonės nepermatomos arba priemonių nėra, koeficientų vertė imama 0. Jei šios priemonės permatomos – koeficientų vertė imama iš gamintojo deklaracijos, nesant duomenų imama 0,8;
gjal – priešais skaidrias atitvaras įrengtų žaliuzių visuminės Saulės energijos praleisties koeficientas. Kai šios priemonės nepermatomos arba priemonių nėra, koeficiento vertė imama 0. Jei šios priemonės permatomos, – koeficiento vertė imama iš gamintojo deklaracijos, nesant duomenų, imama 0,8.
2.10. pav. Vertikalių skaidrių atitvarų viršuje įrengtų apsaugos priemonių (stogelių) nuo Saulės spinduliuotės schema
2.11. pav. Vertikalių skaidrių atitvarų išorėje įrengtų žaliuzių nuo Saulės spinduliuotės schema
2.12. pav. Pasvirusių skaidrių atitvarų (stoglangių ir švieslangių) viršuje įrengtų apsaugos priemonių (stogelių) nuo Saulės spinduliuotės schema. Jei α<0, imama α=0.
2.13. pav. Skaidrių atitvarų šonuose įrengtų apsaugos priemonių nuo Saulės spinduliuotės schema
46.2. Kiekvienai skaidriai atitvarai, kurios šonuose įrengtos apsaugos priemonės nuo Saulės spinduliuotės, Ffin,m vertė kiekvienam metų mėnesiui „m“ nustatoma taip:
;
(2.160)
čia: βK – kairiajame skaidrios atitvaros šone esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės kampas (°), kaip parodyta 2.13. pav. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu;
βD – dešiniajame skaidrios atitvaros šone esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės kampas (°), kaip parodyta 2.13. pav. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu. Jei kampas βV (°) didesnis už nurodytą 2.29 lentelėje, skaičiavimams naudojamas 2.29 lentelėje nurodytas kampas;
gfin.K – kairiajame skaidrios atitvaros šone įrengtos apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės visuminės Saulės energijos praleisties koeficientas [3.28], [3.29]. Kai ši priemonė nepermatoma arba priemonės nėra, koeficiento vertė imama 0. Jei ši priemonė permatoma, – koeficiento vertė imama iš gamintojo deklaracijos, nesant duomenų, imama 0,8;
gfin.D – dešiniajame skaidrios atitvaros šone įrengtos apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės visuminės Saulės energijos praleisties koeficientas [3.28], [3.29]. Kai ši priemonė nepermatoma arba priemonės nėra, koeficiento vertė imama 0. Jei ši priemonė permatoma, – koeficiento vertė imama iš gamintojo deklaracijos, nesant duomenų, imama 0,8.
47. Kiekvieno mėnesio „m“ šilumos pritekėjimai į pastatą per nepermatomas atitvaras Qe.op,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojami taip:
(2.161)
čia: jei pagal Reglamento 14 priedo (14.1) formulę atitvaroms tarp šildomų patalpų ir apšiltintos nešildomos patalpos atliekami koeficiento km skaičiavimai, šilumos pritekėjimai per šias atitvaras pagal (2.161) formulę neskaičiuojami;
Fsh.e.op – koeficientas, įvertinantis pastato išorėje esančias kliūtis Saulės spinduliuotei į nepermatomas atitvaras (šalia esantys pastatai, medžiai, pastato konfigūracija ir pan.). Imama Fsh.e.op =0,9;
αsol – paviršių Saulės spinduliuotės sugerties koeficientas. Imama αsol =0,65;
Fe.w,x, Fe.r,x, Fe.d,x – koeficientas, įvertinantis kliūtis Saulės spinduliuotei per atitinkamą „x“ sieną, stogą ar išorines įėjimo duris dėl tarp šių atitvarų ir išorės esančių kitų pastato elementų. Fe.w,x imamas iš 2.30 lentelės; Fe.r,x imamas iš 2.31 lentelės; Fe.d,x imamas iš 2.32 lentelės;
Isol.w,m,x, Isol.r,m,x, Isol.d,m,x – vidutinis kiekvieno metų mėnesio „m“ Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamos „x“ sienos, stogo ar išorinių įėjimo durų paviršių (W/m²), imamas iš 2.33–2.35 lentelių;
Fr.w,x , Fr.r,x, Fr.d,x – koeficientai, įvertinantys kliūtis spinduliniams mainams tarp dangaus skliauto ir atitinkamo „x“ sienos, stogo ar išorinių iėjimo durų paviršių. Fr.w,x imamas iš 2.30 lentelės; Fr.r,x imamas iš 2.31 lentelės; Fr.d,x imamas iš 2.32 lentelės;
Aw,x, Ar,x, Ad,x – atitinkamos „x“ sienos, stogo ir išorinių durų, vartų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.
Kiti paaiškinimai pateikti prie (2.156) formulės.
47.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.e.,m (kWh/(m2·mėn.)) ir atskaitiniai QR.e,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos pritekėjimai į pastatą per atitvaras apskaičiuojami taip:
(2.162)
(2.163)
čia: QN.e.wda,m ir QR.e.wda,m – norminiai ir atskaitiniai mėnesiniai šilumos pritekėjimai į patalpas per skaidrias atitvaras (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojami pagal 44 punkto reikalavimus;
QN.e.op,m ir QR.e.op,m – norminiai ir atskaitiniai mėnesiniai šilumos pritekėjimai į patalpas per nepermatomas atitvaras (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.161) formulę, kurioje vietoje sienų, stogų ir durų skaičiuojamųjų šilumos perdavimo koeficientų turi būti naudojami atitinkamai norminiai ir atskaitiniai šių atitvarų šilumos perdavimo koeficientai, kurie nurodyti Reglamento 3 ir 2 lentelėse.
Koeficientų kov vertės skirtingais metų mėnesiais
2.26 lentelė
Metų mėnuo
Atitvarų (2.10.–2.13. pav.) apibūdinimas
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
Į Š orientuotos skaidrios atitvaros
0,0000
0,0000
0,0000
0,0001
0,0011
0,0021
0,0016
0,0006
0,0000
0,0000
0,0000
0,0000
Į ŠR orientuotos skaidrios atitvaros
0,0000
0,0002
0,0011
0,0028
0,0043
0,0053
0,0047
0,0040
0,0020
0,0007
0,0001
0,0000
Į R orientuotos skaidrios atitvaros
0,0028
0,0031
0,0049
0,0071
0,0084
0,0091
0,0085
0,0082
0,0065
0,0049
0,0035
0,0032
Į PR orientuotos skaidrios atitvaros
0,0067
0,0067
0,0082
0,0102
0,0111
0,0113
0,0108
0,0111
0,0099
0,0088
0,0075
0,0073
Į P orientuotos skaidrios atitvaros
0,0075
0,0079
0,0094
0,0112
0,0118
0,0118
0,0111
0,0118
0,0110
0,0101
0,0085
0,0082
Į PV orientuotos skaidrios atitvaros
0,0062
0,0069
0,0081
0,0098
0,0105
0,0108
0,0100
0,0103
0,0097
0,0092
0,0075
0,0071
Į V orientuotos skaidrios atitvaros
0,0020
0,0033
0,0047
0,0066
0,0077
0,0086
0,0077
0,0072
0,0063
0,0057
0,0035
0,0028
Į ŠV orientuotos skaidrios atitvaros
0,0000
0,0003
0,0010
0,0025
0,0038
0,0048
0,0041
0,0031
0,0019
0,0010
0,0001
0,0000
2.27 lentelė
Žaliuzių ar skaidrių atitvarų viršuje įrengtų stogelių kampas α (°), kuris užstoja visą tiesioginę Saulės spinduliuotę
Metų mėnuo
Atitvarų (2.10.–2.13. pav.) apibūdinimas
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
Į Š orientuotos skaidrios atitvaros
90
90
90
85
80
77
78
83
89
90
90
90
Į ŠR orientuotos skaidrios atitvaros
88
84
78
71
65
62
63
68
75
82
87
88
Į R orientuotos skaidrios atitvaros
80
75
67
59
52
49
50
56
64
72
79
82
Į PR orientuotos skaidrios atitvaros
76
70
60
50
42
39
40
47
56
66
75
78
Į P orientuotos skaidrios atitvaros
77
70
59
47
37
33
35
42
54
66
75
79
Į PV orientuotos skaidrios atitvaros
76
70
60
50
42
39
40
47
56
66
75
78
Į V orientuotos skaidrios atitvaros
80
75
67
59
52
49
50
56
64
72
79
82
Į ŠV orientuotos skaidrios atitvaros
88
84
78
71
65
62
63
68
75
82
87
88
2.28 lentelė
Koeficientų kfin vertės skirtingais metų mėnesiais
Metų mėnuo
Atitvarų (2.13. pav.) apibūdinimas
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
Į Š orientuotos skaidrios atitvaros
0
0
0
0
0,0029
0,0042
0,0036
0,0024
0
0
0
0
Į ŠR orientuotos skaidrios atitvaros
0
0
0,0021
0,0033
0,0038
0,0039
0,0038
0,0042
0,0031
0,0017
0
0
Į R orientuotos skaidrios atitvaros
0,0039
0,0032
0,0038
0,0023
0,0024
0,0025
0,0024
0,0025
0,0023
0,0046
0,0044
0,0048
Į PR orientuotos skaidrios atitvaros
0,0197
0,0089
0,0058
0,0028
0,0026
0,0024
0,0024
0,0029
0,0031
0,0090
0,0163
0,0316
Į P orientuotos skaidrios atitvaros
0,0047
0,0051
0,0060
0,0029
0,0024
0,0021
0,0021
0,0028
0,0033
0,0065
0,0054
0,0051
Į PV orientuotos skaidrios atitvaros
0,0183
0,0091
0,0058
0,0027
0,0025
0,0024
0,0023
0,0027
0,0030
0,0094
0,0163
0,0308
Į V orientuotos skaidrios atitvaros
0,0028
0,0035
0,0036
0,0021
0,0022
0,0023
0,0021
0,0022
0,0022
0,0053
0,0044
0,0043
Į ŠV orientuotos skaidrios atitvaros
0
0
0,0018
0,0030
0,0033
0,0036
0,0033
0,0032
0,0029
0,0025
0
0
2.29 lentelė
Šoninės užtvaros kampas β (°), kuris užstoja visą tiesioginę Saulės spinduliuotę
Metų mėnuo
Atitvarų (2.10.–2.13. pav.) apibūdinimas
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
Į Š orientuotos skaidrios atitvaros
0
0
0
14
29
38
34
20
4
0
0
0
Į ŠR orientuotos skaidrios atitvaros
13
26
42
59
74
83
79
65
49
32
17
9
Į R orientuotos skaidrios atitvaros
58
71
87
90
90
90
90
90
90
77
62
54
Į PR orientuotos skaidrios atitvaros
26
53
85
90
90
90
90
90
90
65
34
18
Į P orientuotos skaidrios atitvaros
122
109
93
90
90
90
90
90
90
103
118
126
Į PV orientuotos skaidrios atitvaros
26
53
85
90
90
90
90
90
90
65
34
18
Į V orientuotos skaidrios atitvaros
58
71
87
90
90
90
90
90
90
77
62
54
Į ŠV orientuotos skaidrios atitvaros
13
26
42
59
74
83
79
65
49
32
17
9
Fe.w ir Fr.w koeficientų vertės sienoms
2.30 lentelė
Sienų apibūdinimas
Fe.w
Fr.w
Nevėdinamos sienos tarp patalpų ir išorės
1
*
Vėdinamos sienos tarp patalpų ir išorės
0,5
*
Kitais atvejais
0
0
* γw – sienos išorinio paviršiaus pasvirimo kampas nuo horizontalios plokštumos (žr. 2.10., 2.11. pav.). Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu.
Fe.r ir Fr.r koeficientų vertės stogams
2.31 lentelė
Stogų apibūdinimas
Fe.r
Fr.r
Nevėdinami stogai tarp patalpų ir išorės `
1
*
Vėdinami stogai tarp patalpų ir išorės
0,5
*
Kitais atvejais
0
0
* γr – stogo išorinio paviršiaus pasvirimo kampas nuo horizontalios plokštumos (žr. 2.12. pav.). Plokštiesiems stogams, t. y. stogams, kurių nuolydis ne didesnis kaip 7 °, laikoma γr=0. Kitais atvejais šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu.
Fe.d ir Fr.d koeficientų vertės išorinėms durims ir vartams
2.32 lentelė
Durų ir vartų apibūdinimas
Fe.d
Fr.d
Durys ir vartai be tambūro tarp patalpų ir išorės
1
0,5
Kitais atvejais
0
0
Bendrosios Saulės spinduliuotės duomenys sausio–balandžio mėnesiais
2.33 lentelė
Vidutiniai per parą bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol.wd, Isol.gw, Isol.bw, Isol.og, Isol.w, Isol.r ir Isol.d (W/m²) į įvairios orientacijos atitvaras sausio–balandžio atsižvelgiant į atitvaros pasvirimo kampą nuo horizontaliosios plokštumos γ (°)
Atitvarų apibūdinimas
sausis
vasaris
kovas
balandis
Į Š orientuotos ativaros
0,001·γ² - 0,163·γ + 22,3
0,0037·γ² - 0,533·γ + 51,4
0,0094·γ² - 1,36·γ + 98,1
0,0101·γ² - 1,95·γ + 149
Į ŠR orientuotos ativaros
0,001·γ² - 0,162·γ + 22,3
0,0032·γ² - 0,487·γ + 51,4
0,0057·γ² - 0,994·γ + 98,6
0,0032·γ² - 1,19·γ + 149
Į R orientuotos ativaros
-0,0004·γ² + 0,013·γ + 22,4
-0,0003·γ² - 0,076·γ + 51,6
-0,0013·γ² - 0,162·γ + 98,8
-0,0052·γ² - 0,163·γ + 149
Į PR orientuotos ativaros
-0,0022·γ² + 0,299·γ + 22,4
-0,0039·γ² + 0,461·γ + 51,6
-0,0075·γ² + 0,655·γ + 98,9
-0,0118·γ² + 0,627·γ + 149
Į P orientuotos ativaros
-0,0027·γ² + 0,406·γ + 22,4
-0,0053·γ² + 0,716·γ + 51,6
-0,0096·γ² + 0,996·γ + 98,8
-0,0145·γ² + 0,907·γ + 149
Į PV orientuotos ativaros
-0,002·γ² + 0,256·γ + 22,4
-0,0041·γ² + 0,488·γ + 51,6
-0,0073·γ² + 0,631·γ + 98,9
-0,011·γ² + 0,504·γ + 149
Į V orientuotos ativaros
-0,0002·γ² - 0,028·γ + 22,4
-0,0005·γ² - 0,005·γ + 51,6
-0,0012·γ² - 0,185·γ + 98,8
-0,0039·γ² - 0,325·γ + 149
Į ŠV orientuotos ativaros
0,001·γ² - 0,163·γ + 22,3
0,0031·γ² - 0,479·γ + 51,4
0,0058·γ² - 1,01·γ + 98,6
0,0042·γ² - 1,3·γ + 149
Į horizontalų paviršių
22
52
99
149
Į Saulės spinduliams statmeną paviršių
31,6
75,4
122,5
184,8
Bendrosios Saulės spinduliuotės duomenys gegužės–rugpjūčio mėnesiais
2.34 lentelė
Vidutiniai per parą bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol.wd, Isol.gw, Isol.bw, Isol.og, Isol.w, Isol.r ir Isol.d (W/m²) į įvairios orientacijos atitvaras gegužės–rugpjūčio mėnesiais atsižvelgiant į atitvaros pasvirimo kampą nuo horizontaliosios plokštumos γ (°)
Atitvarų apibūdinimas
gegužė
birželis
liepa
rugpjūtis
Į Š orientuotos ativaros
0,0085·γ² - 2,26·γ + 213
0,003·γ² - 1,82·γ + 230
0,0047·γ² - 1,87·γ + 213
0,0107·γ² - 2,23·γ + 178
Į ŠR orientuotos ativaros
0,0023·γ² - 1,43·γ + 212
- 1,25·γ + 228
0,0006·γ² - 1,22·γ + 211
0,0029·γ² - 1,28·γ + 177
Į R orientuotos ativaros
-0,0068·γ² - 0,301·γ + 212
-0,008·γ² - 0,251·γ + 228
-0,0069·γ² - 0,271·γ + 211
-0,0067·γ² - 0,097·γ + 177
Į PR orientuotos ativaros
-0,0137·γ² + 0,407·γ + 212
-0,0139·γ² + 0,271·γ + 228
-0,0124·γ² + 0,241·γ + 211
-0,0138·γ² + 0,691·γ + 177
Į P orientuotos ativaros
-0,0167·γ² + 0,594·γ + 212
-0,0164·γ² + 0,356·γ + 228
-0,0145·γ² + 0,306·γ + 211
-0,0165·γ² + 0,889·γ + 177
Į PV orientuotos ativaros
-0,0123·γ² + 0,222·γ + 212
-0,0127·γ² + 0,12·γ + 228
-0,0107·γ² + 0,013·γ + 211
-0,0118·γ² + 0,407·γ + 177
Į V orientuotos ativaros
-0,0048·γ² - 0,56·γ + 212
-0,0062·γ² - 0,481·γ + 228
-0,0043·γ² - 0,603·γ + 211
-0,0038·γ² - 0,483·γ + 177
Į ŠV orientuotos ativaros
0,0041·γ² - 1,64·γ + 212
0,0016·γ² - 1,45·γ + 228
0,003·γ² - 1,49·γ + 211
0,0054·γ² - 1,58·γ + 177
Į horizontalų paviršių
212
228
211
177
Į Saulės spinduliams statmeną paviršių
244,5
279,8
243
220,6
Bendrosios Saulės spinduliuotės duomenys rugsėjo–gruodžio mėnesiais
2.35 lentelė
Vidutiniai per parą bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol.wd, Isol.gw, Isol.bw, Isol.og, Isol.w, Isol.r ir Isol.d (W/m²) į įvairios orientacijos atitvaras rugsėjo–gruodžio mėnesiais atsižvelgiant į atitvaros pasvirimo kampą nuo horizontaliosios plokštumos γ (°)
Atitvarų apibūdinimas
rugsėjis
spalis
lapkritis
gruodis
Į Š orientuotos ativaros
0,0106·γ² - 1,7·γ + 112
0,0044·γ² - 0,75·γ + 56,3
0,0011·γ² - 0,218·γ + 22,6
0,0005·γ² - 0,101·γ + 14,1
Į ŠR orientuotos ativaros
0,0042·γ² - 1,08·γ + 113
0,0032·γ² - 0,64·γ + 56,5
0,001·γ² - 0,211·γ + 22,7
0,0005·γ² - 0,101·γ + 14,1
Į R orientuotos ativaros
-0,0036·γ² - 0,126·γ + 113
-0,0013·γ² - 0,115·γ + 56,7
-0,0005·γ² - 0,035·γ + 22,7
-0,0004·γ² + 0,017·γ + 14,2
Į PR orientuotos ativaros
-0,0105·γ² + 0,736·γ + 113
-0,0057·γ² + 0,493·γ + 56,7
-0,0022·γ² + 0,235·γ + 22,7
-0,0017·γ² + 0,242·γ + 14,2
Į P orientuotos ativaros
-0,013·γ² + 1,08·γ + 113
-0,0075·γ² + 0,811·γ + 56,7
-0,0028·γ² + 0,358·γ + 22,7
-0,0022·γ² + 0,339·γ + 14,1
Į PV orientuotos ativaros
-0,0103·γ² + 0,698·γ + 113
-0,0062·γ² + 0,586·γ + 56,7
-0,0022·γ² + 0,235·γ + 22,7
-0,0017·γ² + 0,229·γ + 14,2
Į V orientuotos ativaros
-0,0033·γ² - 0,173·γ + 113
-0,002·γ² - 0,014·γ + 56,7
-0,0005·γ² - 0,034·γ + 22,7
-0,0003·γ² + 0,007·γ + 14,2
Į ŠV orientuotos ativaros
0,0045·γ² - 1,11·γ + 113
0,0028·γ² - 0,6·γ + 56,5
0,001·γ² - 0,212·γ + 22,7
0,0005·γ² - 0,101·γ + 14,1
Į horizontalų paviršių
113
57
23
14
Į Saulės spinduliams statmeną paviršių
148,7
78,2
36,9
25,6
XVII skyrius
Vidinių šilumos išsiskyrimų skaičiavimas
48. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.i„m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.i,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji vidiniai šilumos išsiskyrimai Qi,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojami taip [3.19]:
,
(2.164)
,
(2.165)
;
(2.166)
čia: QN.E.eq,m, QR.E.eq,m, QE.eq,m – apskaičiuojama pagal (2.128) formulę (kWh/(m2·mėn.));
QN.E.lg,m, QR.E.lg,m, QE.lg,m – apskaičiuojama pagal 36 punkto reikalavimus (kWh/(m2·mėn.));
QN.hw.Ls,m, QR.hw.Ls,m – apskaičiuojama pagal 39 punkto reikalavimus (kWh/(m2·mėn.));
Qhw.Ls,m – apskaičiuojama pagal (2.147) formulę (kWh/(m2·mėn.));
0,5 – vidiniams šilumos išsiskyrimams priskirta pusė šilumos nuostolių karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose;
QN.hw.LSL,m, QR.hw.LSL,m – apskaičiuojama pagal 39 punkto reikalavimus (kWh/(m2·mėn.));
Qhw.LSL,m – apskaičiuojama pagal (2.149) formulę (kWh/(m2·mėn.));
go – žmogaus išskiriama šiluma (W), imama iš 2.4 lentelės;
t – žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (h), imamas iš 2.4 lentelės;
Ao – plotas vienam žmogui (m2), imamas iš 2.4 lentelės.
XVIII skyrius
Mėnesinių šilumos poreikių pastatui šildyti skaičiavimas
49. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H,m (kWh/(m2·mėn.)), atskaitiniai QR.H,m (kWh/(m2·mėn.)) ir skaičiuojamieji QH,m (kWh/(m2·mėn.)) šilumos poreikiai pastatui šildyti apskaičiuojami taip [3.20]:
ir jei QN.H,m≤0,1 , tai QN.H,m =0;
(2.167)
ir jei QR.H,m≤0,1, tai QR.H,m =0;
(2.168)
ir jei QH,m≤0,1 , tai QH,m =0;
(2.169)
čia: QN.H.env,m, QR.H.env,m, QH.env,m – apskaičiuojama pagal (2.119), (2.120) ir (2.121) formules;
QN.H.vent,m, QR.H.vent,m – apskaičiuojama pagal (2.99) formulę;
QN.e,m, QR.e,m – apskaičiuojama pagal XVI skyriaus reikalavimus;
QN.i,m – apskaičiuojama pagal (2.164) formulę;
QH.vent,m – apskaičiuojama vadovaujantis 28.2 ir 28.3 papunkčių reikalavimais pagal (2.100) arba (2.109) formules;
ηN.H.gn,m, ηR.H.gn,m,ηH.gn,m – atitinkamo mėnesio „m“ šilumos pritekėjimų suvartojimo pastate norminis, atskaitinis ir skaičiuojamasis faktorius, susijęs su energijos poreikio pastatui šildyti skaičiavimu (vnt. d.).
Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamojo faktoriaus ηH.gn,m vertė apskaičiuojama taip [3.20]:
jei γH,m>0 ir γH,m≠1, ,
(2.170)
jei γH,m=1, ,
(2.171)
„jei γH,m<0, ;
(2.172)
(2.173)
;
(2.174)
čia: Cp – pastato vidaus šiluminė talpa, J/K [3.20]. Nustatoma pagal 2.36 ir 2.37 lentelėse pateiktus duomenis;
HH.p,m – atitinkamo mėnesio „m“ pastato savitieji šilumos nuostoliai (W/K), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti. Apskaičiuojami pagal (2.118) formulę.
Pastatų vidaus šiluminė talpa Cp ( J/K) [3.20]
2.36 lentelė
Pastatų klasifikavimas pagal jų vidaus šiluminę talpą
Pastato vidaus šiluminė talpa Cp, J/K
Labai lengvas pastatas
80000·Ap
Lengvas pastatas
110000·Ap
Vidutinio masyvumo pastatas
165000·Ap
Masyvus pastatas
260000·Ap
Labai masyvus pastatas
370000·Ap
Kiekvieno mėnesio „m“ norminio ηN.H.gn,m faktoriaus vertė apskaičiuojama pagal (2.170)–(2.174) formules taip: (2.173) formulėje vietoje HH.p,m naudojant HN.H.p,m, apskaičiuotą pagal (2.116) formulę, (2.173) formulėje naudojant Cp =80000·Ap J/K, formulėje (2.174) vietoje Qi,m, QH.env,m ir QH.vent,m naudojant QN.i,m, QN.H.env,m ir QN.H.vent,m, apskaičiuotus pagal (2.164), (2.119) ir (2.99) formules.
Kiekvieno mėnesio „m“ atskaitinio ηR.H.gn,m faktoriaus vertė apskaičiuojama pagal (2.170)–(2.174) formules taip: (2.173) formulėje vietoje HH.p,m naudojant HR.H.p,m, apskaičiuotą pagal (2.117) formulę, (2.173) formulėje naudojant Cp =165000·Ap J/K, formulėje (2.174) vietoje Qi,m, QH.env,m ir QH.vent,m naudojant QR.i,m, QR.H.env,m ir QR.H.vent,m, apskaičiuotus pagal (2.165), (2.120) ir (2.99) formules.
Įvairios vidaus šiluminės talpos pastatų lauko sienų, pertvarų, perdenginių ir grindų konstrukcijos
2.37 lentelė
Karkasinės arba iš vidaus apšiltintos lauko sienos
Mūrinės arba betoninės lauko sienos
Karkasinės pertvaros
Betoninės ir (arba) mūrinės pertvaros
Įvairios (betoninės, mūrinės ir karkasinės) pertvaros
Visi arba daugiau kaip pusė perdenginių mediniai
Visi arba daugiau kaip pusė perdenginių betoniniai
Visos arba daugiau kaip pusė grindų medinės, laminuotos ir pan.
Visos arba daugiau kaip pusė grindų betoninės, keraminių plytelių, linoleumo ant betono ir pan.
Pastato klasifikavimas pagal jo vidaus šiluminę talpą
1
+
+
+
+
Labai lengvas pastatas
2
+
+
+
+
Labai lengvas pastatas
3
+
+
+
+
Labai lengvas pastatas
4
+
+
+
+
Lengvas pastatas
5
+
+
+
+
Vidutinio masyvumo pastatas
6
+
+
+
+
Masyvus pastatas
7
+
+
+
+
Masyvus pastatas
8
+
+
+
+
Labai masyvus pastatas
9
+
+
+
+
Lengvas pastatas
10
+
+
+
+
Vidutinio masyvumo pastatas
11
+
+
+
+
Vidutinio masyvumo pastatas
12
+
+
+
+
Masyvus pastatas
13
+
+
+
+
Labai lengvas pastatas
14
+
+
+
+
Lengvas pastatas
15
+
+
+
+
Lengvas pastatas
16
+
+
+
+
Lengvas pastatas
17
+
+
+
+
Masyvus pastatas
18
+
+
+
+
Labai masyvus pastatas
19
+
+
+
+
Labai masyvus pastatas
20
+
+
+
+
Labai masyvus pastatas
21
+
+
+
+
Vidutinio masyvumo pastatas
22
+
+
+
+
Vidutinio masyvumo pastatas
23
+
+
+
+
Vidutinio masyvumo pastatas
24
+
+
+
+
Masyvus pastatas
XIX skyrius
Mėnesinių šiluminės energijos poreikių pastatui vėsinti skaičiavimas
50. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.C,m (kWh/(m2·mėn.)) ir atskaitiniai QR.C,m (kWh/(m2·mėn.)) šiluminės energijos poreikiai pastatui vėsinti lygūs nuliui:
.
(2.175)
Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šiluminės energijos poreikiai pastatui vėsinti QC,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojami taip [3.20]:
jei QH,m>0, QC,m=0;
jei QC,m, apskaičiuoto pagal (2.176) formulę, vertė neigiama, QC,m=0;
kitais atvejais:
;
(2.176)
čia: ηC.ls,m – atitinkamo mėnesio „m“ pastato šilumos nuostolių skaičiuojamasis faktorius, susijęs su šiluminės energijos poreikių pastatui vėsinti skaičiavimu (vnt. d.).
QH,m – apskaičiuojamas pagal (2.169) formulę;
2 – šiame reglamente nustatytos leistinos energijos sąnaudos pastatui vėsinti (kWh/(m2·mėn.)), kai skaičiavimams naudojama [3.20] pateikta metodika.
Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamojo faktoriaus ηC.ls,m vertė apskaičiuojama taip [3.20]:
jei γC,m>0 ir γC,m≠1, ,
(2.177)
jei γC,m=1, ,
(2.178)
jei γC,m<0, ;
(2.179)
(2.180)
;
(2.181)
čia: Cp – pastato vidaus šiluminė talpa, J/K [3.20]. Nustatoma pagal 2.36 ir 2.37 lentelėse pateiktus duomenis;
QC.env,m – apskaičiuojama pagal (2.123) formulę (kWh/(m2·mėn.));
QC.vent,m – apskaičiuojama pagal 29 punkto reikalavimus pagal (2.110) arba (2.111) formules (kWh/(m2·mėn.));
HC.p,m – atitinkamo mėnesio „m“ pastato savitieji šilumos nuostoliai (W/K), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti. Apskaičiuojami pagal (2.122) formulę;
- kiti paaiškinimai pateikti prie (2.166) formulės.
Sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams, energijos sąnaudos patalpų vėsinimui neskaičiuojamos.
XX SKYRIUS
NEATSINAUJINANČIOS PIRMINĖS ENERGIJOS SĄNAUDŲ PASTATE, SUSIJUSIŲ SU ENERGIJOS GAMYBA SAULĖS KOLEKTORIUOSE IR VĖJO ELEKTRINĖSE, SKAIČIAVIMAS
51. Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:
51.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų karšto vandens ruošimo sistemų su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos buitiniam karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.hw.hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.182)
čia: Qhw.hwSK,m – karšto vandens ruošimo sistemose su Saulės kolektoriais Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.183) formulę;
QE.hw.hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos karšto vandens ruošimo sistemoje su Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.));
fPRn.hwSK – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojami vandenį šildantys Saulės kolektoriai (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;
fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės.
51.2. kiekvieną mėnesį „m“ karšto vandens ruošimo sistemose su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudoms karštam vandeniui ruošti Qhw.hwSK,m (kWh/(m²·mėn.)) skaičiuoti naudojama 2.183 formulė ir jos taikymo sąlygos [3.25]:
;
(2.183)
čia: Qhw.hwSK.out,m,x– kiekvieno mėnesio „m“ šiluminės energijos kiekis, kurį pagamina atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje įrengti vandenį šildantys Saulės kolektoriai (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.186) formulę;
Qhw.hwSK.dis,m,x– kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos šilumos nuostoliai vamzdynuose nuo Saulės kolektoriaus ir karšto vandens talpos (kWh/(m²·mėn.)). Jei vamzdynai apšiltinti Qhw.hwSK.dis,m,x=0,02·Qhw.hwSK.out,m,x, jei neapšiltinti – Qhw.hwSK.dis,m,x= 0,05·Qhw.hwSK.out,m,x [3.25];
Qhw.hwSK.SW,m,x– kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.189) formulę;
(2.183) formulės taikymo sąlygos:
- jei Qhw.hwSK,m<0, tai Qhw.hwSK,m=0;
- jei
,
(2.184)
tai
,
(2.185)
o kitu atveju Qhw.hwSK,matitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.183) formulę;
čia: Qhw,m– apskaičiuojama pagal XV skyriuje nurodytą tvarką.
(2.185) formulėje karšto vandens ruošimo sistemos įrenginio efektyvumas ηhw.eq priimamas lygus1, nes vandenį šildantys Saulės kolektoriai į karšto vandens ruošimo sistemą energiją tiekia tiesiogiai ir jų energijos gamybos efektyvumas įvertintas kolektorių detaliuose skaičiavimuose.
51.3. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje įrengtų vandenį šildančių Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis Qhw.hwSK.out,m,x(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip [3.25]:
(2.186)
čia: Xm,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.187) formulę (vnt. dalys);
Ym,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.188) formulę (vnt. dalys);
1,029; 0,065; 0,245; 0,0018; 0,0215 – Saulės kolektorių koreliacijos faktoriai [3.25];
51.4. atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.187)
čia: AhwSK,x– atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančių vandenį šildančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.34];
AhwSK,x,y– atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.34];
75 – projektinis karšto vandens talpos tūris, vienam m² Saulės kolektoriaus ploto (l) [3.25];
VhwSW,x– suminis karšto vandens talpų tūris, prie kurių prijungti visi atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos vandenį šildantys Saulės kolektoriai(l);
a1,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės;
ηloop – Saulės kolektoriaus kontūro efektyvumo faktorius [3.25]. Imama ηloop =0,9.
Atitinkamos rūšies Saulės kolektorių šilumos nuostolių koeficientų a1 (W/(m²·K))vertės
2.38 lentelė
Eil. Nr.
Saulės kolektoriaus apibūdinimas
Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas a1, W/(m²·K)
1.
Vamzdinis vakuuminis kolektorius
1,8
2.
Stiklu dengtas plokščiasis kolektorius
3,5
3.
Stiklu nedengtas plokščiasis kolektorius
15
51.5. atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.188)
čia: IAMx,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.25].
Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvirimo kampą pagal 2.33–2.35 lentelėse pateiktus duomenis.
Atitinkamos rūšies Saulės kolektorių Saulės kritimo kampo pataisos koeficiento IAM (vnt. dalys) vertės
2.39 lentelė
Eil. Nr.
Saulės kolektoriaus apibūdinimas
Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas, vnt. dalys
1.
Vamzdinis vakuuminis kolektorius su plokščiu šilumos sugėrikliu
0,97
2.
Vamzdinis vakuuminis kolektorius su žiediniu šilumos sugėrikliu
1
3.
Stiklu dengtas plokščiasis kolektorius
0,94
4.
Stiklu nedengtas plokščiasis kolektorius
1
51.6. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose Qhw.hwSK.SW,m,x (kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:
;
(2.189)
čia: θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y =13 °C [3.23];
KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θi,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus.
51.7. mėnesinės elektros energijos sąnaudos atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais QE.hw.hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.25]:
;
(2.190)
čia: tcp.hw.hwSK,m,x – cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (h). Apskaičiuojamas pagal (2.191) formulę [3.25]:
;
(2.191)
čia: tcp.hw.hwSK.an – cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus karšto vandens ruošimo sistemose su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami tik karštam vandeniui ruošti (h). Imama tcp.hw.hwSK.an =2000 h [3.25].
52. Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
52.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.H.hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.192)
čia: QH.hwSK,m – pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.193) formulę;
QE.H.hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos pastato šildymo sistemose su Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.));
fPRn.hwSK – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojami karšto vandens ruošimo Saulės kolektoriai (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;
fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;
52.2. kiekvieną mėnesį „m“ pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudoms pastatui šildyti QH.hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) skaičiuoti naudojama žemiau pateikta formulė ir jos taikymo sąlygos [3.25]:
;
(2.193)
čia: QH.hwSK.out,m,x- kiekvieno mėnesio „m“ šiluminės energijos kiekis, kurį pagamina atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje įrengti Saulės kolektoriai (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.196) formulę;
QH.hwSK.SW,m,x–kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo tikslams naudojamose karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.199) formulę;
(2.193) formulės taikymo sąlygos:
- jei QH.hwSK,m<0 arba QH,m=0, tai QH.hwSK,m=0,
- jei
QH.hwSK,m≥QH,m / η1,
(2.194)
tai
QH.hwSK,m=QH,m / η1,
(2.195)
o kitu atveju QH.hwSK,matitinka skaičiavimo rezultatą, gautam pagal (2.193) formulę.
čia: QH,m –apskaičiuojamas pagal (2.169) formulę);
η1 – imamas iš 2.44 lentelės;
52.3. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje įrengtų Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis QH.hwSK.out,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip [3.25]:
;
(2.196)
čia: QH,m – šilumos poreikis pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojamas Apskaičiuojami pagal (2.169) formulę;
Xm,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.197) formulę (vnt. dalys);
Ym,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.198) formulę (vnt. dalys);
52.4. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.197)
čia: AhwSK,x – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.34];
AhwSK,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.34];
100 – projektinė temperatūra cirkuliaciniame kontūre tarp Saulės kolektoriaus ir akumuliacinės talpos (°C) [3.25];
VHSW,x – suminis pastato šildymo reikmėms naudojamų karšto vandens talpų tūris, prie kurių prijungti visi atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos vandenį šildantys Saulės kolektoriai(l);
a1,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.
52.5. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
,
(2.198)
čia: IAMx,y –atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.25].
Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvirimo kampą pagal 2.33–2.35 lentelėse pateiktus duomenis.
52.6. kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos su Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai QH.hwSK.SW,m,x (kWh/(m²·mėn.)) pastato šildymo reikmėms naudojamose akumuliacinėse vandens talposeapskaičiuojami taip:
;
(2.199)
čia: η1 – imamas iš 2.44 lentelės;
θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens akumuliacinė talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y = 13 °C [3.23];
KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūra temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;
70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);
30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C);
52.7. mėnesinės elektros energijos sąnaudos QE.H.hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su Saulės kolektoriais apskaičiuojamos taip [3.25]:
;
(2.200)
čia: tcp.H.hwSK,m,x– cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su Saulės kolektoriais (h). Apskaičiuojamas pagal (2.201) formulę;
;
(2.201)
čia: tcp.H.hwSK.an – cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus pastato šildymo sistemose su Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami tik pastatui šildyti (h). Imama tcp.H.hwSK.an = 2000 h [3.25].
53. Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:
53.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų Saulės kolektorių sistemų su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(hw+H).hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.202)
čia: Q(hw+H).hwSK,m– Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.205) formulę;
QE.(hw+H).hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos sistemose su Saulės kolektoriais, kurios naudojamos karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamos pagal (2.220) formulę;
fPRn.hwSK – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojami vandenį šildantys Saulės kolektoriai (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;
fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis – elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;
53.2. karštą vandenį ruošiančių Saulės kolektorių sistemų, naudojamų pastatui šildyti ir karštam buitiniam vandeniui ruošti, per atitinkamą mėnesį „m“ pagamintos šiluminės energijos dalys, tenkančios karštam vandeniui ruošti fhw.hwSK,m (vnt. dalis) ir pastatui šildyti fH.hwSK,m (vnt. dalis) apskaičiuojamos taip:
;
(2.203)
;
(2.204)
čia: η1 – imamas iš 2.44 lentelės;
53.3. kiekvieną mėnesį „m“ sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti Q(hw+H).hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.25]:
;
(2.205)
53.4. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QIhw.hwSK,m,x(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
,
(2.206)
čia: QIhw.hwSK.out,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.212) formulę;
QIhw.hwSK.dis,m,x– kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ sistemos su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai vamzdynuose tarp Saulės kolektoriaus ir karšto vandens talpos (kWh/(m²·mėn.)). Jei vamzdynai apšiltinti QIhw.hwSK.dis,m,x = 0,02·QIhw.hwSK.out,m,x, jei neapšiltinti, – QIhw.hwSK.dis,m,x= 0,05·QIhw.hwSK.out,m,x [3.25];
QIhw.hwSK.SW,m,x– kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.215) formulę;
(2.206) formulės taikymo sąlygos:
-jei QIhw.hwSK,m<0, tada QIhw.hwSK,m=0
(2.207)
- jei ,
tai
,
(2.208)
o kitu atveju Qhw.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.206) formulę;
čia: Qhw.hwSK,m,x – atitinkamos „x“ vandenį šildančių Saulės kolektorių sistemos pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.183) formulę;
53.5. kiekvieną mėnesį „m“ sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti QIH.hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.209)
čia: QIH.hwSK.out,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.216) formulę;
QIH.hwSK.SW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai buitinio karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.219) formulę;
(2.209) formulės taikymo sąlygos:
- jei QIH.hwSK,m< 0 arba QH,m=0, tai QIH.hwSK,m= 0,
- jei
(2.210)
tai
,
(2.211)
kitu atveju QIH.hwSK,matitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.209) formulę; (QH,m apskaičiuojamas pagal (2.169) formulę);
53.6. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos su Saulės kolektoriais pagamintas šiluminės energijos kiekis karštam vandeniui ruošti QIhw.hwSK.out,m,x(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip [3.25]:
;
(2.212)
čia: Xm,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais esančio „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.213) formulę (vnt. dalys);
Ym,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais esančio „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.214) formulę (vnt. dalys);
53.7. atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.213)
čia: AhwSK,x – atitinkamoje „x“ sistemoje esančiųSaulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.34];
AhwSK,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.34];
fhw.hwSK,m,x – atitinkamą mėnesį „m“ Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos dalis, tenkanti karštam vandeniui ruošti (vnt. dalys). Apskaičiuojama pagal (2.203) formulę;
a1,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.
VIhwSW,x – prie atitinkamos „x“ Saulės kolektorių sistemos prijungtų vandens talpų karštam vandeniui ruošti suminis tūris, kuriose ruošiamas karštas vanduo (l). Nustatomas taip:
- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, kurių suminis tūris VISW,x (l),tai VIhwSW,x = 0,5·VISW,x (l);
- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos atskiros talpos, skaičiavimuose naudojamas talpų karštam vandeniui ruošti suminis tūris (l);
53.8. atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.214)
čia: IAMx,y – atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.25];
Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvirimo kampą pagal 2.33–2.35 lentelėse pateiktus duomenis.
53.9. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto buitinio vandens talpose QIhw.hwSK.SW,m,x(kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:
;
(2.215)
čia: KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto buitinio vandens talpoje, temperatūra esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūra θi,x,y(kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;
30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C);
θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto buitinio vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y =13 °C [3.23];
θIhw.hwSK.SWm,x,y– atitinkamos „y“ karšto buitinio vandens talpos vidaus temperatūra atitinkamą „m“ mėnesį (°C). Nustatoma taip:
- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, laikoma priimama, kad 1–4 ir 10–12 metų mėnesiais θhwSW,m,x,y = 70 °C, o 5–9 metų mėnesį mėnesiais θhwSW,m,x,y = 50 °C;
- jei karštam vandeniui ruošti naudojamos atskiros talpos, bet kurį metų mėnesį θhwSW,m,x,y = 50 (°C).
53.10. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ šildymo sistemoje įrengtų Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis pastatui šildyti QIH.hwSK.out,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip [3.25]:
;
(2.216)
čia: QH,m – šilumos poreikis pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.169) formulę;
η1 – imamas iš 2.44 lentelės;
Xm,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.217) formulę (vnt. dalys);
Ym,x,y – atitinkamoje„x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.218) formulę (vnt. dalys);
53.11. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.217)
čia: AhwSK,x– atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.34];
AhwSK,x,y– atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.34];
100 – projektinė temperatūra cirkuliaciniame kontūre tarp Saulės kolektoriaus ir akumuliacinės talpos (°C) [3.25];
a1,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.
VIhwSW,x– prie atitinkamos „x“ Saulės kolektorių sistemos prijungtų vandens talpų pastatui šildyti suminis tūris (l). Nustatomas taip:
- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, kurių suminis tūris VISW,x (l), tai VIHSW,x=0,5·VISW,x (l);
- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos atskiros talpos, skaičiavimuose turi būti naudojamas talpų pastatui šildyti suminis tūris (l);
53.12. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.218)
čia: IAMx,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.25].
Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvirimo kampą pagal 2.33–2.35 lentelės duomenis;
53.13. kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos su Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai QIH.hwSK.SW,m,x(kWh/(m²·mėn.)) pastato šildymo reikmėms naudojamose akumuliacinėse vandens talposeapskaičiuojami taip:
;
(2.219)
čia: η1 – imamas iš 2.44 lentelės;
θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y = 13 °C [3.23];
KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje kai vandens temperatūra 50 °C ir aplinkos temperatūra 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;
70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);
30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C);
53.14. mėnesinės elektros energijos sąnaudos atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais QE.(hw+H).hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.25]:
;
(2.220)
čia: tcp.(hw+H).hwSK,m,x – cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, kai kolektoriai naudojami karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (h). Apskaičiuojamas pagal (2.221) formulę;
;
(2.221)
čia: tcp.(hw+H).hwSK.an – cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus sistemose su Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (h). Imama tcp.(hw+H).hwSK.an =2000 h [3.25].
54. Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienete QPRn.E.fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)), kai ši energija naudojama tik elektros prietaisams, apskaičiuojamos taip [3.26]:
54.1. jei fotovoltinių Saulės kolektorių pagaminta elektros energija naudojama tik elektros prietaisams, QPRn.E.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.26]:
;
(2.222)
čia: (2.222) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastate, t. y. jei
(2.223)
tai
(2.224)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.222) formulę. Jei kurį nors mėnesį yra poreikis pastatui vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m= 0;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.225)
tai QE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.224) formulę, bet jei
(2.226)
ir pagal (2.226) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.227)
jei pagal (2.226) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, o kitais mėnesiais ;
(2.228)
čia: QE.eq,m, QE.lg,m, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m, QC.E,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.131), (2.190), (2.200), (2.220) ir (2.566) formules. Jei kurį nors mėnesį reikia pastatą vėsinti, o pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m =0;
fPRn.fvSK – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojami fotovoltiniai Saulės kolektoriai (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;
QE.fvSK,m – Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintas elektros energijos kiekis (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas taip:
;
(2.229)
54.2. Fotovoltinių Saulės kolektorių per metus pagamintas elektros energijos kiekis QGEN.fvSK (kWh/(m²·metai)) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
- jei elektros energija iš fotovoltinių Saulės kolektorių tiesiogiai tiekiama pastatui ir pastate įrengta dvipusė elektros energijos apskaita:
;
(2.229-1)
- jei elektros energija pastatui tiekiama iš nutolusios Saulės elektrinės:
;
(2.229-2)
čia: QNSE – pagal elektros energijos tiekimo iš nutolusios Saulės elektrinės sutartį įsipareigotas per metus pastatui patiekti elektros energijos kiekis (kWh per metus);
Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvirimo kampą pagal 2.33–2.35 lentelėse pateiktus duomenis.
KfvSK,x,y – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus pikinė galia (kW/m²). Imama iš kolektoriaus gamintojo techninės dokumentacijos, o jei nėra duomenų, imama iš 2.40 lentelės;
ffvSK,x,y – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus efektyvumo faktorius (vnt. dalys). Imama iš 2.41 lentelės;
AfvSK,x – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus plotas neįskaitant rėmo užimamo ploto (m²);
IfvSK.ref – bazinė bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankio vertė lygi 1 kW/m²;
Įvairių fotovoltinių Saulės kolektorių pikinės galios KfvSK (kW/m²) vertės [3.26]
2.40 lentelė
Eil. Nr.
Fotovoltinio kolektoriaus tipas
KfvSK, kW/m²
1.
Monokristalinio silicio kolektorius
0,15
2.
Polikristalinio silicio kolektorius
0,13
3.
Plonasluoksnis (plėvelės tipo) amorfinio silicio kolektorius
0,06
4.
Plonasluoksnis (plėvelės tipo) vario–indžio–galio diselenidų kolektorius
0,105
5.
Plonasluoksnis (plėvelės tipo) kadmio telūrido kolektorius
0,095
6.
Kiti plonasluoksniai (plėvelės tipo) kolektoriai
0,035
Fotovoltinių Saulės kolektorių efektyvumo faktorių ffvSK (vnt. dalys) vertės [3.26]
2.41 lentelė
Eil. Nr.
Fotovoltinio kolektoriaus tipas
ffvSK, vnt. dalys
1.
Nevėdinamas
0,70
2.
Vidutiniškai vėdinamas
0,75
3.
Intensyviai vėdinamas
0,80
55. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:
55.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienete QPRn.hw.fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.26]:
;
(2.230)
čia: (2.230) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį karštam vandeniui ruošti, t. y. jei
,
(2.231)
tai
,
(2.232)
kitais atvejais Qhw.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.230) formulę;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
, tai,
(2.233)
jei
(2.234)
ir pagal (2.234) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ;
(2.235)
jei pagal (2.234) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, o kitais mėnesiais ;
(2.236)
čia: Qhw.E,m – atitinkamo „m“ mėnesio pastato karšto vandens ruošimo sistemos pagrindinių šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojama pagal (2.589)–(2.591) formules;
Qhw.fvSK,m– fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama taip:
;
(2.237)
čia: jei Qhw.fvSK,m<0, tai Qhw.fvSK,m=0;
Qhw.fvSK.out,m,x – kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas elektros energijos kiekis (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.238) formulę;
;
(2.238)
čia: paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės.
56. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
56.1 kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienete QPRn.H.fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.26]:
;
(2.240)
čia: (2.240) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
,
(2.241)
tai
,
(2.242)
kitais atvejais QH.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.240) formulę;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
, tai,
(2.243)
jei
,
(2.244)
ir pagal (2.244) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ;
(2.245)
jei pagal (2.244) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, o kitais mėnesiais ;
(2.246)
čia: QH.E,m – pagrindinių pastato šildymo sistemos šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudų ir elektros energijos sąnaudų orui pašildyti vėdinimo sistemos įrenginiuose atitinkamo „m“ mėnesio suminės elektros energijos sąnaudos, kai nenaudojama elektros energija iš Saulės kolektorių, vėjo ir hidroelektrinių. Apskaičiuojama pagal (2.587) arba (2.588) formules.
QH.fvSK,m – atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama taip:
;
(2.247)
čia: jei QH.fvSK,m< 0 arba QH,m= 0, tai QH.fvSK,m= 0;
QH.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos pagamintas elektros energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.248) formulę;
;
(2.248)
paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės.
57. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:
57.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros prietaisams ir karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(E+hw).fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.250)
čia: QIE.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.253) formulę;
QIhw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.260) formulę;
57.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f.IE.fvSK,m (vnt. dalis) ir karšto vandens ruošimo sistemų energijos suvartojimui f.Ihw.fvSK,m (vnt. dalis), apskaičiuojamos taip:
(2.251)
(2.252)
čia: – jei kurį mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m=0;
57.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos elektros prietaisams QIE.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.253) formulę ir formulės taikymo sąlygas:
(2.253)
čia: formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;
(2.253) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t. y. jei
(2.254)
tai
(2.255)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.253) formulę. Jei kurį nors mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m= 0.
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
(2.256)
tai QIE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.255) formulę, bet jei
(2.257)
ir pagal (2.257) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais
(2.258)
jei pagal (2.257) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.259)
čia: QE.eq,m, QE.lg,m,x, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m,x, QE.H.hwSK,m,x, QE.(hw+H).hwSK,m,x, QE.fvSK,m,x – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.242), (2.190), (2.200), (2.220) ir (2.229) formules;
57.4. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QIhw.fvSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojama taip:
;
(2.260)
čia: QIhw.fvSK,m,x – kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas elektros energijos kiekis karštam buitiniam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.267) formulę;
(2.260) formulės taikymo sąlygos:
- jei QIhw.fvSK,m<0, tai QIhw.fvSK,m=0,
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį karštam vandeniui ruošti, t. y. jei
,
(2.261)
tai
,
(2.262)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.260) formulę;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.263)
tai QIhw.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.262) formulę, bet jei
,
(2.264)
ir pagal (2.264) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.265)
jei pagal (2.264) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.266)
čia: Qhw.E,m – atitinkamo „m“ mėnesio pastato karšto vandens ruošimo sistemos pagrindinių šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojama pagal (2.589)–(2.591) formules;
Qhw.fvSK,m – mėnesinės Saulės kolektorių sistemų elektros energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.237) formulę;
57.5. atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintas elektros energijos kiekis karštam vandeniui ruošti QIhw.fvSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.267) formulę:
(2.267)
čia: formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės.
58. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
58.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros prietaisams ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(E+H).fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.269)
čia: QIIE.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.272) formulę;
QIIH.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.279) formulę;
58.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f.IIE.fvSK,m (vnt. dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f.IIH.fvSK,m (vnt. dalis) apskaičiuojamos taip:
(2.270)
(2.271)
čia: jei kurį mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m= 0;
58.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos elektros prietaisams QIIE.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.272) formulę ir formulės taikymo sąlygas:
(2.272)
čia: f.IIE.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.270) formulę (vnt. dalys);
kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;
(2.272) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t. y. jei
(2.273)
- tai
(2.274)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.272) formulę;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
(2.275)
tai QIIE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.274) formulę, bet jei
(2.276)
ir pagal (2.276) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ;
(2.277)
jei pagal (2.276) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.278)
čia: QE.eq,m, QE.lg,m,x, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m, QE.fvSK,m, QIE.fvSK,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)) pastate. Apskaičiuojami pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.131), (2.190), (2.200), (2.220), (2.229) ir (2.253) formules;
– jei kurį mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m=0;
58.4. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos pastatui šildyti QIIH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.279)
čia: QIIH.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas elektros energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.286) formulę;
(2.279) formulės taikymo sąlygos:
- jei QIIH.fvSK,m< 0 arba QH,m= 0, tai QIIH.fvSK,m= 0,
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
,
(2.280)
tai
,
(2.281)
kitais atvejais QIIH.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.279) formulę;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.282)
tai QIIH.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.281) formulę, bet jei
,
(2.283)
ir pagal (2.283) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ;
(2.284)
jei pagal (2.283) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.285)
čia: QH.E,m – pagrindinių pastato šildymo sistemos šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudų ir elektros energijos sąnaudų orui pašildyti vėdinimo sistemos įrenginiuose atitinkamo „m“ mėnesio suminės elektros energijos sąnaudos, kai nenaudojama elektros energija iš Saulės kolektorių, vėjo ir hidroelektrinių. Apskaičiuojama pagal (2.587) arba (2.588) formules;
QH.fvSK,m – fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.247) formulę;
58.5. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos kiekis pastatui šildyti QIIH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.286) formulę:
(2.286)
čia: f.IIH.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.271) formulę (vnt. dalys);
kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės.
59. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
59.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(hw+H).fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.288)
čia: QIIIhw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.291) formulę;
QIIIH.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.300) formulę;
59.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos energijos suvartojimui karštam buitiniam vandeniui ruošti f.IIIhw.fvSK,m (vnt. dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f.IIIH.fvSK,m (vnt. dalis), apskaičiuojamos taip:
(2.289)
(2.290)
59.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QIIIhw.fvSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.291)
čia: QIIIhw.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam buitiniam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.267) formulę;
(2.291) formulės taikymo sąlygos:
- jei QIIIhw.fvSK,m<0, tai QIIIhw.fvSK,m=0,
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jei
,
(2.292)
tai
,
(2.293)
kitais atvejais QIIIhw.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.291) formulę;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei:
,
(2.294)
tai QIIIhw.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.293) formulę; jei
(2.295)
ir pagal (2.295) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.296)
jei pagal (2.295) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitai mėnesiais ;
(2.297)
čia: Qhw.fvSK,m, QIhw.fvSK,m – Saulės kolektorių sistemų pagamintos elektros energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.237) ir (2.260) formules;
59.4. aitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis karštam vandeniui ruošti QIIIhw.fvSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.298) formulę:
(2.298)
čia: f.IIIhw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.289) formulę (vnt. dalys);
kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;
59.5. Neteko galios nuo 2022-08-26
59.6. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos pastatui šildyti QIIIH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.300)
čia: QIIIH.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.307) formulę;
(2.300) formulės taikymo sąlygos:
- jei QIIIH.fvSK,m<0 arba QH,m=0, tai QIIIH.fvSK,m=0,
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
,
(2.301)
tai
(2.302)
kitais atvejais QIIIH.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.300) formulę;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.303)
tai QIIIH.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.302) formulę, bet jei
(2.304)
ir pagal (2.304) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, o kitais mėnesiais ,
(2.305)
o jei pagal (2.304) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, o kitais mėnesiais ;
(2.306)
čia: QH.fvSK,m, QIIH.fvSK,m – apskaičiuojami pagal (2.247) ir (2.279) formules;
59.7. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis pastatui šildyti QIIIH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.307) formulę:
(2.307)
čia: f.IIIH.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.290) formulę (vnt. dalys);
kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės.
60. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams, karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
60.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros prietaisams, karštam buitiniam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(E+hw+H).fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.309)
čia: Ap.(E+hw+H).fvSK – pastato šildomas plotas, kuriame atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos pagaminta energija naudojama elektros prietaisams, karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (m²);
QIVE.fvSK,m– apskaičiuojamas pagal (2.313) formulę;
QIVhw.fvSK,m– apskaičiuojamas pagal (2.320) formulę;
QIVH.fvSK,m– apskaičiuojamas pagal (2.329) formulę;
60.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f.IVE.fvSK,m (vnt. dalys), energijos suvartojimui karštam vandeniui ruošti f.IVhw.fvSK,m (vnt. dalys) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f.IVH.fvSK,m (vnt. dalys) apskaičiuojamos taip:
(2.310)
(2.311)
(2.312)
čia: – jei kurį nors mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m=0;
60.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos elektros prietaisams QIVE.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.313) formulę ir formulės taikymo sąlygas:
(2.313)
čia: f.IVE.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.310) formulę (vnt. dalys);
kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;
(2.313) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas šiame plote, t. y. jei
(2.314)
tai
(2.315)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.313) formulę;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.316)
tai QIVE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.313) formulę, bet jei
(2.317)
ir pagal (2.317) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais,
(2.318)
o jei pagal (2.317) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais;
(2.319)
čia: QE.eq,m, QE.lg,m, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m, QC.E,m, QE.fvSK,m,QIE.fvSK,m, QIIE.fvSK,m – elektros energijos sąnaudos pastate atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.190), (2.200), (2.220), (2.566), (2.229), (2.253) ir (2.272) formules. Jei kurį nors mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m=0;
60.4. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QIVhw.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.320)
čia: QIVhw.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam buitiniam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.327) formulę;
(2.320) formulės taikymo sąlygos:
- jei QIVhw.fvSK,m<0, tai QIVhw.fvSK,m=0,
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jei
,
(2.321)
tai
,
(2.322)
kitais atvejais QIVhw.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.320) formulę;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.323)
tai QIVE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.320) formulę, bet jei
(2.324)
ir pagal (2.324) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.325)
o jei pagal (2.324) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.326)
čia: Qhw.fvSK,m, QIhw.fvSK,m, QIIIhw.fvSK,m – Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos mėnesinės sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.237), (2.260) ir (2.291) formules;
60.5. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis karštam vandeniui ruošti QIVhw.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.327) formulę:
(2.327)
čia: f.IVhw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.311) formulę (vnt. dalys);
kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;
60.6. Neteko galios nuo 2022-08-26
60.7. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos pastatui šildyti QIVH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.329)
čia: QIVH.fvSK,m,x – kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.336) formulę;
(2.329) formulės taikymo sąlygos:
- jei QIVH.fvSK,m<0 arba QH,m=0, tai QIVH.fvSK,m=0,
- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
,
(2.330)
tai
,
(2.331)
kitais atvejais QIVH.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.329) formulę;
- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.332)
tai QIVE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.329) formulę, bet jei
(2.333)
ir pagal (2.333) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ;
(2.334)
jei pagal (2.333) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.335)
čia: QH.E,m, – elektros energijos poreikis pastatui šildyti. Apskaičiuojama pagal (2.587) arba (2.588) formules;
QH.fvSK,m, QIIH.fvSK,m, QIIIH.fvSK,m – energijos sąnaudos pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.247), (2.279) ir (2.300) formules;
60.8. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis pastatui šildyti QIVH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.336) formulę:
(2.336)
čia: f.IVH.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.312) formulę (vnt. dalys);
kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės.
61. Energijos, pagamintos vandenį šildančiuose ir fotovoltiniuose Saulės kolektoriuose, suminės sąnaudos pastate apskaičiuojamos taip:
61.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių pagamintos energijos (šiluminės ir elektros) suminės sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti Qhw.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.338)
čia: Qhw.hwSK,m, QIhw.hwSK,m, Qhw.fvSK,m, QIhw.fvSK,m, QIIIhw.fvSK,m, QIVhw.fvSK,m – apskaičiuojama pagal (2.183), (2.206), (2.237), (2.260), (2.291) ir (2.320) formules;
61.2. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti QPRn.hw.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.339)
čia: QPRn.hw.hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.182) formulę;
fhw..hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.203) formulę;
QPRn.(hw+H).hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.202) formulę;
fPRn.fvSK – fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;
61.3. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių pagamintos energijos (šiluminės ir elektros) suminės sąnaudos pastatui šildyti QH.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.340)
čia: QH.hwSK,m, QIH.hwSK,m, QH.fvSK,m, QIIH.fvSK,m, QIIIH.fvSK,m, QIVH.fvSK,m, – apskaičiuojami pagal (2.193), (2.209), (2.247), (2.279), (2.300) ir (2.329) formules;
61.4. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti QPRn.H.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.341)
čia: QPRn.H.hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.192) formulę;
fH.hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.204) formulę;
QPRn.(hw+H).hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.202) formulę;
fPRn.fvSK – fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;
61.5. kiekvieną mėnesį „m“ fotovoltinių Saulės kolektorių pateiktas į pastato elektros sistemą suminis elektros energijos kiekis QE.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(2.342)
čia: QE.fvSK,m, QIE.fvSK,m, QIIE.fvSK,m, QIVE.fvSK,m – apskaičiuojama pagal (2.229), (2.253), (2.272) ir (2.313) formules;
Qhw.fvSK,m, QIhw.fvSK,m, QIIIhw.fvSK,m, QIVhw.fvSK,m – apskaičiuojama pagal (2.237), (2.260), (2.291) ir (2.320) formules;
QH.fvSK,m, QIIH.fvSK,m, QIIIH.fvSK,m, QIVH.fvSK,m – apskaičiuojama pagal (2.247), (2.279), (2.300) ir (2.329) formules;
61.6. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių į pastato elektros sistemą pateiktos elektros energijos neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos QPRn.E.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.343)
62. Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui QPRn.E.WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)), kai ši energija naudojama tik elektros prietaisams, apskaičiuojamos taip:
;
(2.344)
čia: fPRn.WE – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojamos vėjo elektrinės. Imamas iš 2.18 lentelės;
fPRn.HE – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojamos hidroelektrinės. Imamas iš 2.18 lentelės;
QE.WE,m,QE.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos suvartojimas atitinkamą „m“ mėnesį pastate (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas taip:
;
(2.345)
;
(2.346)
Vėjo ir hidroelektrinėse per metus pagaminti elektros energijos kiekiai QGEN.WE ir QGEN.HE (kWh/m²·per metus) apskaičiuojami taip:
62.1. jei elektros energija pastatui tiekiama iš prie pastato esančių vėjo ir hidroelektrinių ir pastate įrengta dvipusė elektros energijos apskaita:
ir ;
(2.3461)
62.2. jei elektros energija pastatui tiekiama iš nutolusių vėjo ir hidroelektrinių:
ir ;
(2.3462)
čia: QNWE ir QNHE - pagal elektros energijos tiekimo sutartį iš nutolusios atitinkamai vėjo ir hidroelektrinės per metus pastatui patiekti įsipareigotas elektros energijos kiekis (kWh per metus);
PHE,m,x,y – atitinkamos „x“ hidroelektrinių sistemos atitinkamos „y“ hidroelektrinės vidutinė metinė elektros gamybos galia (W). Imama iš hidroelektrinės techninės dokumentacijos, jei nėra duomenų imama PHE,m,x,y = 0;
QE.eq,m, QE.lg,m, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m, QE.sum.SK,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.242), (2.190), (2.200), (2.220) ir (2.342) formules.
Em,x,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės skaičiuojamasis vietovės vėjo energetinis potencialas atitinkamą „m“ mėnesį (W/m²). Apskaičiuojamas pagal empirinę (2.360) formulę;
AHWE,x,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio darbinis plotas (m²). Imamas iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, jei nėra duomenų, apskaičiuojamas pagal (2.362) formulę;
CHWE,m,x,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio galios koeficientas atitinkamą „m“ mėnesį. Pagal vidutinį pastato vietovės mėnesinį vėjo greitį elektrinės vėjaračio ašies aukštyje virš žemės paviršiaus νwind.HWE,m,x,y, kuris apskaičiuojamas pagal (2.361) formulę, CHWE,m,x,y vertė nustatoma iš grafiko vėjo elektrinės techninėje dokumentacijoje, nusakančio priklausomybę tarp vidutinio vėjo greičio ir šio koeficiento vertės. CHWEm,x,y vertė neturi būti didesnė už 0,593. Jei nėra duomenų, CHWEm,x,y laikomas nekintamu dydžiu visais metų mėnesiais, t. y. CHWEm,x,y = const = 0,48;
η1,HWE,x,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės mechaninis naudingumo koeficientas. Imamas iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, jei nėra duomenų, laikoma η1,HWE,x,y = 0,99;
η2,HWE,x,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės elektrinis naudingumo koeficientas. Imamas iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, jei nėra duomenų, laikoma η2,HWE,x,y = 0,96;
PVWE,x,y – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių sistemos atitinkamos „y“ vertikalios ašies vėjo elektrinės elektros gamybos galia (W) esant vidutiniam mėnesio vėjo greičiui νwind.VWE,ds (m/s). Imama iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, jei nėra duomenų imama PVWE,x,y = 0;
νwind.VWE,m,x,y – apskaičiuojamas pagal (2.361) formulę, kurioje vietoje hHWE,y skaičiavimams naudojamas aukštis nuo žemės paviršiaus iki vertikalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio centro hVWE,y (m);
νwind.VWEds,m,x,y – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių sistemos atitinkamos „y“ vertikalios ašies vėjo elektrinės projektinis vėjo greitis, kuriam esant gamintojas deklaruoja elektrinės galią (m/s);
0,3 – faktoriaus vertė, nusakanti vertikalios ašies vėjo elektrinės galios išnaudojimo efektyvumą (vnt.);
0,5 – faktoriaus vertė, nusakanti hidroelektrinės galios išnaudojimo efektyvumą (vnt.).
(2.345) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastate, t. y. jei
(2.347)
tai
(2.348)
kitu atveju rezultatas atitinka gautą pagal (2.345) formulę.
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
(2.349)
tai QE.WE,m apskaičiuojama pagal (2.345) formulę, bet jei
(2.350)
ir pagal (2.350) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.351)
o jei pagal (2.350) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
kitais mėnesiais ;
(2.352)
(2.346) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai šios elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastate, t. y. jei
(2.353)
tai
(2.354)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumai, apskaičiuotai pagal (2.345) ir (2.346) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
(2.355)
tai (QE.WE,m+QE.HE,m)apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.345) ir (2.346) formules, bet jei
(2.356)
ir pagal (2.356) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.357)
jei pagal (2.356) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
kitais mėnesiais ;
(2.358)
QE.HE,m apskaičiuojama taip:
,
(2.359)
;
(2.360)
čia: 1,258 – oro tankis esant 10 °C temperatūrai ir 760 mm Hg slėgiui (kg/m³);
νwind.HWE,m,x,y – vidutinis mėnesinis vėjo greitis atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės ašies aukštyje virš žemės paviršiaus (m/s). Apskaičiuojamas taip:
;
(2.361)
čia: hHWE,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės aukštis virš žemės paviršiaus, t. y. atstumas nuo žemės paviršiaus iki vėjo elektrinės vėjaračio ašies (m);
νwind,m – vidutinis mėnesinis vėjo greitis pastato vietovėje (m/s). Imamas iš 2.42 lentelės.
;
(2.362)
čia: RHWE,x,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės sparnų ilgis, t. y. atstumas nuo vėjo elektrinės ašies iki sparno galo (m).
Mėnesiniai vėjo greičiai skirtingose vietovėse skirtingais metų mėnesiais νwind,m (m/s)
2.42 lentelė
Eil. Nr.
Pastato vietovės apibūdinimas
Metų mėnesio numeris
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
1.
Akmenės rajonas
3,7
3,4
3,4
3,1
2,9
2,9
2,8
2,6
3,0
3,4
3,6
3,5
2.
Alytaus rajonas
3,6
3,3
3,3
3,2
2,8
2,7
2,7
2,5
2,8
3,2
3,7
3,5
3.
Anykščių rajonas
3,8
3,6
3,5
3,3
3,0
2,9
2,7
2,6
3,0
3,4
3,9
3,7
4.
Biržų rajonas
4,2
4,1
4,0
3,8
3,5
3,3
3,0
2,8
3,2
3,8
4,3
4,1
5.
Ignalinos rajonas
3,7
3,3
3,2
3,0
2,8
2,7
2,5
2,4
2,9
3,2
3,6
3,6
6.
Jonavos rajonas
4,5
4,2
4,2
3,9
3,4
3,2
3,0
3,0
3,6
4,0
4,6
4,5
7.
Joniškio rajonas
3,6
3,5
3,4
3,3
3,1
2,9
2,8
2,6
2,9
3,3
3,7
3,5
8.
Jurbarko rajonas
4,1
4,1
4,1
3,9
3,6
3,3
3,1
2,9
3,3
3,7
4,1
4,0
9.
Kaišiadorių rajonas
4,5
4,2
4,2
3,9
3,4
3,2
3,0
3,0
3,6
4,0
4,6
4,5
10.
Kauno rajonas
4,9
4,3
4,4
3,9
3,4
3,2
3,1
3,1
3,7
4,3
4,6
4,8
11.
Kėdainių rajonas
3,8
3,7
3,6
3,6
3,2
2,9
2,7
2,6
2,9
3,4
3,8
3,6
12.
Kelmės rajonas
4,6
4,3
4,2
3,8
3,5
3,3
3,1
2,9
3,4
4,0
4,5
4,2
13.
Klaipėdos rajonas
5,8
5,1
5,0
4,5
4,1
4,2
4,7
4,6
5,4
5,8
6,5
6,1
14.
Kretingos rajonas
5,8
5,1
5,0
4,5
4,1
4,2
4,7
4,6
5,4
5,8
6,5
6,1
15.
Kupiškio rajonas
3,8
3,6
3,5
3,3
3,0
2,9
2,7
2,6
3,0
3,4
3,9
3,7
16.
Lazdijų rajonas
4,1
3,7
3,7
3,5
3,1
3,0
3,0
2,8
3,2
3,6
4,2
4,1
17.
Marijampolės rajonas
4,6
4,1
4,2
3,7
3,2
3,0
2,9
2,9
3,4
4,0
4,4
4,4
18.
Mažeikių rajonas
4,6
4,3
4,2
3,8
3,5
3,3
3,1
2,9
3,4
4,0
4,5
4,2
19.
Molėtų rajonas
4,3
3,9
3,8
3,4
3,2
3,0
2,8
2,7
3,3
3,8
4,2
4,3
20.
Pakruojo rajonas
4,2
4,0
4,0
3,8
3,4
3,2
3,1
3,0
3,4
3,6
4,3
4,1
21.
Panevėžio rajonas
4,2
4,0
4,0
3,8
3,4
3,2
3,1
3,0
3,4
3,6
4,3
4,1
22.
Pasvalio rajonas
4,2
4,0
4,0
3,8
3,4
3,2
3,1
3,0
3,4
3,6
4,3
4,1
23.
Plungės rajonas
4,6
4,3
4,2
3,8
3,5
3,3
3,1
2,9
3,4
4,0
4,5
4,2
24.
Prienų rajonas
4,6
4,1
4,2
3,7
3,2
3,0
2,9
2,9
3,4
4,0
4,4
4,4
25.
Radviliškio rajonas
4,2
4,0
4,0
3,8
3,4
3,2
3,1
3,0
3,4
3,6
4,3
4,1
26.
Raseinių rajonas
4,1
4,1
4,1
3,9
3,6
3,3
3,1
2,9
3,3
3,7
4,1
4,0
27.
Rokiškio rajonas
3,8
3,6
3,5
3,3
3,0
2,9
2,7
2,6
3,0
3,4
3,9
3,7
28.
Šakių rajonas
4,9
4,3
4,4
3,9
3,4
3,2
3,1
3,1
3,7
4,3
4,6
4,8
29.
Šalčininkų rajonas
3,0
2,9
2,9
2,8
2,5
2,4
2,3
2,1
2,3
2,7
3,2
2,9
30.
Šiaulių rajonas
3,6
3,5
3,4
3,3
3,1
2,9
2,8
2,6
2,9
3,3
3,7
3,5
31.
Šilalės rajonas
4,6
4,3
4,2
3,8
3,5
3,3
3,1
2,9
3,4
4,0
4,5
4,2
32.
Šilutės rajonas
4,5
4,2
4,3
3,9
3,6
3,5
3,4
3,1
3,5
4,0
4,5
4,3
33.
Širvintų rajonas
4,5
4,2
4,2
3,9
3,4
3,2
3,0
3,0
3,6
4,0
4,6
4,5
34.
Skuodo rajonas
4,6
4,3
4,2
3,8
3,5
3,3
3,1
2,9
3,4
4,0
4,5
4,2
35.
Švenčionių rajonas
3,7
3,3
3,2
3,0
2,8
2,7
2,5
2,4
2,9
3,2
3,6
3,6
36.
Tauragės rajonas
4,5
4,2
4,3
3,9
3,6
3,5
3,4
3,1
3,5
4,0
4,5
4,3
37.
Telšių rajonas
3,7
3,4
3,4
3,1
2,9
2,9
2,8
2,6
3,0
3,4
3,6
3,5
38.
Trakų rajonas
4,3
3,9
3,8
3,4
3,2
3,0
2,8
2,7
3,3
3,8
4,2
4,3
39.
Ukmergės rajonas
4,5
4,2
4,2
3,9
3,4
3,2
3,0
3,0
3,6
4,0
4,6
4,5
40.
Utenos rajonas
3,6
3,4
3,4
3,1
2,8
2,6
2,6
2,5
2,8
3,3
3,7
3,5
41.
Varėnos rajonas
3,0
2,9
2,9
2,8
2,5
2,4
2,3
2,1
2,3
2,7
3,2
2,9
42.
Vilkaviškio rajonas
4,2
3,8
3,9
3,4
2,9
2,7
2,7
2,6
3,1
3,6
4,2
3,9
43.
Vilniaus rajonas
4,3
3,9
3,8
3,4
3,2
3,0
2,8
2,7
3,3
3,8
4,2
4,3
44.
Zarasų rajonas
3,7
3,3
3,2
3,0
2,8
2,7
2,5
2,4
2,9
3,2
3,6
3,6
45.
Neringos miestas
6,4
5,8
5,7
5,1
5,0
4,9
4,9
4,9
5,5
6,2
7,1
6,5
63. Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui QPRn.hw.WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)), kai ši energija naudojama tik karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:
;
(2.363)
čia: fPRn.WE – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojamos vėjo elektrinės. Imamas iš 2.18 lentelės;
fPRn.HE – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojamos hidroelektrinės. Imamas iš 2.18 lentelės;
Qhw.WE,m,Qhw.HE,m – vėjo ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį pastate (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama taip:
;
(2.364)
;
(2.365)
čia: Qhw.sum.SK,m,x, – apskaičiuojama pagal (2.338) formulę.
Qhw.WE.out,m,x – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas suminis energijos kiekis atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.378) formulę;
(2.364) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jei
,
(2.366)
tai
,
(2.367)
kitu atveju Qhw.WE,matitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.364) formulę.
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.368)
tai QE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.364) formulę, bet jei
(2.369)
ir pagal (2.369) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.370)
jei pagal (2.369) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.371)
(2.365) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jei
,
(2.372)
tai
,
(2.373)
o kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumai, apskaičiuotai pagal (2.364) ir (2.365) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.374)
tai (Qhw.WE,m+QhwHE,m) apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.364) ir (2.365) formules, bet jei
(2.375)
ir pagal (2.375) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.376)
jei pagal (2.375) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais .
(2.377)
Qhw.HE,m apskaičiuojama taip:
,
(2.3771)
(2.378)
čia: formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.345) formulės.
64. Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui QPRn.H.WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)), kai ši energija naudojama tik pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
;
(2.380)
čia: QH.WE,m, QE.HE,m – vėjo ir pagamintos elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama taip:
;
(2.381)
;
(2.382)
čia: QH.sum.SK,m, – apskaičiuojama pagal (2.340) formulę.
QH.WE.out,m,x – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas suminis energijos kiekis atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.396) formulę.
(2.381) formulės taikymo sąlygos:
- jei QH.WE,m< 0 arba QH,m= 0, tai QH.WE,m= 0,
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
,
(2.383)
tai
,
(2.384)
kitais atvejais QH.WE,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.381) formulę;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.385)
tai QH.WE,m apskaičiuojama pagal (2.381) formulę, bet jei
(2.386)
ir pagal (2.386) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.387)
jei pagal (2.386) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
kitais mėnesiais ;
(2.388)
(2.382) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
,
(2.389)
tai
,
(2.390)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumą, apskaičiuotą pagal (2.381) ir (2.382) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.391)
tai (QH.WE,m+QHHE,m) apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.381) ir (2.382) formules, bet jei
(2.392)
ir pagal (2.392) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.393)
jei pagal (2.392) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
kitais mėnesiais .
, (2.394)
QH.HE,m apskaičiuojama taip:
;
(2.395)
(2.396)
čia: formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.345) formulės.
65. Energijos iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:
65.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(E+hw).WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)), kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:
;
(2.398)
čia: QIE.WE,m, QIE.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagamintas energijos kiekis, sunaudojamas elektros prietaisams (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.401) ir (2.402) formules;
QIhw.WE,m, QIhw.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektriniųpagamintas energijos kiekis, sunaudojamas karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.416) ir (2.417) formules;
65.2. vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f.IE.WE+HE,m (vnt. dalis) ir karšto vandens ruošimo sistemų energijos suvartojimui f.Ihw.WE+HE,m (vnt. dalis) apskaičiuojamos taip:
čia: QE.eq,m, QE.lg,m, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.242), (2.190), (2.200) ir (2.220) formules;
QE.fvSK,m, QIE.fvSK,m, QIIE.fvSK,m, QIVE.fvSK,m – apskaičiuojama pagal (2.229), (2.253), (2.272) ir (2.313) formules;
QE.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.345) formulę;
QE.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.346) formulę;
Qhw.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.338) formulę;
Qhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.364) formulę;
Qhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.365) formulę.
;
(2.401)
;
(2.402)
čia: (2.401) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t. y. jei
(2.403)
tai
(2.404)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.401) formulę;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
(2.405)
tai QIE.WE,m apskaičiuojama pagal (2.401) formulę, bet jei
(2.406)
ir pagal (2.406) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.407)
o jei pagal (2.406) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
kitais mėnesiais ;
(2.408)
(2.402) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t. y. jei
(2.409)
- tai
(2.410)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumą, apskaičiuotą pagal (2.401) ir (2.402) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.411)
tai (QIhw.WE,m + QIhwHE,m) apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.401) ir (2.402) formules, bet jei
(2.412)
ir pagal (2.412) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.413)
jei pagal (2.412) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais .
(2.414)
QIE.HE,m apskaičiuojama taip:
QIE.HE,m =( QIE.WE,m + QIE.HE,m)- QIE.WE,m;
(2.415)
65.3. vėjo QIhw.WE,m (kWh/(m²·mėn.)) ir hidroelektrinių QIhw.HE,m (kWh/(m²·mėn.)) atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamos taip:
;
(2.416)
;
(2.417)
čia: QIhw.WE.out,m,x – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis karštam vandeniui ruošti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.431) formulę;
(2.416) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jei
,
(2.418)
tai
,
(2.419)
kitais atvejais QIhw.WE,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.416) formulę;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.420)
tai QIhw.WE,m apskaičiuojama pagal (2.416) formulę, bet jei
(2.421)
ir pagal (2.421) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.422)
jei pagal (2.421) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.423)
(2.417) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jei
,
(2.424)
tai
;
(2.425)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumą, apskaičiuotą pagal (2.416) ir (2.417) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.426)
tai (Qhw.WE,m+QhwHE,m) apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.416) ir (2.417) formules, bet jei
(2.427)
ir pagal (2.375) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.428)
jei pagal (2.375) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
kitais mėnesiais .
(2.429)
QIhw.HE,m apskaičiuojama taip:
;
(2.430)
čia: Qhw.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.338) formulę;
Qhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.364) formulę;
Qhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.365) formulę;
(2.431)
čia: formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.345) formulės.
66. Energijos iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
66.1. kiekvieną mėnesį „m“ vėjo elektrinių pagamintos pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(E+H).WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)), kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
;
(2.433)
čia: QIIE.WE,m, QIIE.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos kiekis, sunaudojamas elektros prietaisams (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.436) ir (2.437) formules;
QIIH.WE,m, QIIH.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos kiekis, sunaudojamas pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.451) ir (2.452) formules;
66.2. vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos dalys atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f.IIE.WE+HE,m (vnt. dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f.IIH.WE+HE,m (vnt. dalis), apskaičiuojamos taip:
(2.434)
(2.435)
čia: QE.eq,m, QE.lg,m, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.242), (2.190), (2.200) ir (2.220) formules;
QE.fvSK,m, QIE.fvSK,m, QIIE.fvSK,m, QIVE.fvSK,m – apskaičiuojama pagal (2.229), (2.253), (2.272) ir (2.313) formules;
QE.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.345) formulę;
QE.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.346) formulę;
QIE.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.401) formulę;
QIE.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.402) formulę;
QH.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.340) formulę;
QH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.381) formulę;
QH.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.382) formulę.
;
(2.436)
;
(2.437)
čia: (2.436) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t. y. jei
(2.438)
tai
(2.439)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.436) formulę;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.440)
tai QIIE.WE,m apskaičiuojama pagal (2.436) formulę, bet jei
(2.441)
ir pagal (2.3461) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.442)
jei pagal (2.3462) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.443)
(2.437) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t. y. jei
(2.444)
tai
(2.445)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumą, apskaičiuotą pagal (2.436) ir (2.437) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.446)
tai (QIIhw.WE,m+QIIhwHE,m) apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.436) ir (2.437) formules, bet jei
(2.447)
ir pagal (2.3482) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.448)
jei pagal (2.3482) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais .
(2.449)
QIIE.HE,m apskaičiuojama taip:
(2.450)
čia: formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.345) formulės.
;
(2.451)
;
(2.452)
čia: (2.451) formulės taikymo sąlygos:
- jei QIIH.WE,m< 0 arba QH,m= 0, tai QIIH.WE,m= 0,
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
,
(2.453)
tai
,
(2.454)
o kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.451) formulę;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.455)
tai QIIH.WE,m apskaičiuojama pagal (2.451) formulę, bet jei
(2.456)
ir pagal (2.456) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.457)
o jei pagal (2.456) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.458)
(2.452) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti t. y. jei
,
(2.459)
tai
,
(2.460)
o kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumą, apskaičiuotą pagal (2.451) ir (2.452) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
, (2.461)
tai () apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.451) ir (2.452) formules, bet jei
(2.462)
ir pagal (2.462) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.463)
jei pagal (2.462) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais .
(2.464)
QIIH.HE,m apskaičiuojama taip:
;
(2.465)
čia: QH,m, QH.sum.SK,m, QH.WE,m, QH.HE,m – energijos suvartojimai pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.169), (2.340), (2.381) ir (2.382) formules.
QIIH.WE.out,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.466) formulę;
QIIHSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.467) formulę;
(2.466)
67. Energijos iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
67.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(hw+H).WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)), kai ši energija naudojama karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
;
(2.468)
čia: QIIIhw.WE,m, QIIIhw.HE,m – vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.471) ir (2.472) formules;
QIIIH.WE,m, QIIIH.HE,m – vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.488) ir (2.489) formules;
67.2. vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos energijos suvartojimui karštam vandeniui ruošti f.IIIhw.WE+HE,m (vnt. dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f.IIIH.WE+HE,m (vnt. dalis) apskaičiuojamos taip:
(2.469)
;
(2.470)
čia: Qhw.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.338) formulę;
Qhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.364) formulę;
Qhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.365) formulę;
QIhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.416) formulę;
QIhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.417) formulę;
QH.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.340) formulę;
QH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.381) formulę;
QH.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.382) formulę;
QIIH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.451) formulę;
QIIH.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.452) formulę.
;
(2.471)
;
(2.472)
čia: (2.471) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti, t. y. jei
(2.473)
tai
(2.474)
kitais atvejais QIIIhw.WE,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.471) formulę;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.475)
tai QIIIhw.WE,m apskaičiuojama pagal (2.471) formulę, bet jei
(2.476)
ir pagal (2.476) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.477)
o jei pagal (2.476) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.478)
(2.472) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti, t. y. jei
(2.479)
- tai
(2.480)
kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumą, apskaičiuotą pagal (2.471) ir (2.472) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.481)
tai () apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.471) ir (2.472) formules, bet jei
(2.482)
ir pagal (2.482) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.483)
o jei pagal (2.482) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais .
(2.484)
QIIIhw.HE,m apskaičiuojama taip:
;
(2.485)
čia: Qhw.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.338) formulę;
Qhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.364) formulę;
Qhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.365) formulę;
QIhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.416) formulę;
QIhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.417) formulę;
QIIIhwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, kurios naudojamos atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagaminto karšto vandens saugojimui (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.487) formulę;
QIIIhw.WE.out,m,x – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis karštam vandeniui ruošti atitinkamą „m“ mėnesį pastate (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama taip:
(2.486)
čia: formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.345) formulės;
;
(2.488)
;
(2.489)
čia: (2.488) formulės taikymo sąlygos:
- jei QIIIH.WE,m<0 arba QH,m=0, tai QIIIH.WE,m=0,
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
,
(2.490)
tai
,
(2.491)
kitais atvejais QIIIH.WE,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.488) formulę;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.492)
tai QIIIH.WE,m apskaičiuojama pagal (2.488) formulę, bet jei
(2.493)
ir pagal (2.493) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.494)
o jei pagal (2.493) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.495)
(2.489) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
,
(2.496)
- tai
,
(2.497)
o kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumą, apskaičiuotą pagal (2.488) ir (2.489) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.498)
tai () apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.488) ir (2.489) formules, bet jei
(2.499)
ir pagal (2.499) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais,
(2.500)
o jei pagal (2.499) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais.
(2.501)
QIIIH.HE,m apskaičiuojama taip:
;
(2.502)
čia: QH.sum.SK,m, QH.WE,m, QH.HE,m, QIIH.WE,m, QIIH.HE,m – energijos suvartojimas pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.340), (2.381), (2.382), (2.451) ir (2.452) formules;
QIIIH.WE.out,m,x – kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamapagal (2.503) formulę;
(2.503)
68. Energijos iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams, karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
68.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(E+hw+H).WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)), kai ši energija naudojama elektros prietaisams, karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
(2.505)
čia: QIVE.WE,m, QIVE.HE,m – vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami elektros prietaisams (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.509) ir (2.510) formules;
QIVhw.WE,m, QIVhw.HE,m – vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.524) ir (2.525) formules;
QIVH.WE,m, QIVH.HE,m – vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.541) ir (2.542) formules;
68.2. vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos energijos suvartojimui elektros prietaisams f.IVE.WE+HE,m (vnt. dalis), karštam vandeniui ruošti f.IVhw.WE+HE,m (vnt. dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f.IVH.WE+HE,m (vnt. dalis) apskaičiuojamos taip:
(2.506)
(2.507)
;
(2.508)
čia: QE.eq,m, QE.lg,m, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.242), (2.190), (2.200) ir (2.220) formules;
QE.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.342) formulę;
QE.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.345) formulę;
QE.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.346) formulę;
QIE.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.401) formulę;
QIE.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.402) formulę;
QIIE.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.436) formulę;
QIIE.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.437) formulę;
QH.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.340) formulę;
QH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.381) formulę;
QH.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.382) formulę;
QIIH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.451) formulę;
QIIH.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.452) formulę;
QIIIH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.488) formulę;
QIIIH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.489) formulę;
Qhw.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.338) formulę;
Qhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.364) formulę;
Qhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.365) formulę;
QIhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.416) formulę;
QIhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.417) formulę;
QIIIhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.471) formulę;
QIIIhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.472) formulę.
;
(2.509)
;
(2.510)
čia: (2.509) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas, t. y. jei
(2.511)
tai
(2.512)
o kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.509) formulę;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.513)
tai apskaičiuojama pagal (2.509) formulę, bet jei
(2.514)
ir pagal (2.514) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.515)
o jei pagal (2.514) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.516)
(2.510) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas, t. y. jei
(2.517)
tai
(2.518)
o kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumą, apskaičiuotą pagal (2.509) ir (2.510) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.519)
tai () apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.509) ir (2.510) formules, bet jei
(2.520)
ir pagal (2.520) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.521)
o jei pagal (2.520) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais .
(2.522)
QIVE.HE,m apskaičiuojama taip:
(2.523)
;
(2.524)
;
(2.525)
čia: QIVhw.WE.out,m,x – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis karštam vandeniui ruošti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.539) formulę;
(2.524) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jei
(2.526)
tai
(2.527)
o kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautąpagal (2.524) formulę;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.528)
tai apskaičiuojama pagal (2.524) formulę, bet jei
(2.529)
ir pagal (2.529) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.530)
o jei pagal (2.529) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.531)
(2.525) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jei
(2.532)
- tai
(2.533)
o kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumą, apskaičiuotą pagal (2.524) ir (2.525) formules;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.534)
tai ()apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.524) ir (2.525) formules, bet jei
(2.535)
ir pagal (2.535) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais,
(2.536)
o jei pagal (2.535) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
kitais mėnesiais.
(2.537)
QIVhw.HE,m apskaičiuojama taip:
;
(2.538)
(2.539)
68.3. Neteko galios nuo 2022-08-26
68.4. vėjo elektrinių atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos pastatui šildyti QIVH.WE,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.541)
;
(2.542)
čia: QIVH.WE.out,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.556) formulę;
(2.541) formulės taikymo sąlygos:
- jei QIVH.WE,m<0 arba QH,m=0, tai QIVH.WE,m=0,
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
(2.543)
tai
(2.544)
o kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.541) formulę;
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.545)
tai apskaičiuojama pagal (2.541) formulę, bet jei
(2.546)
ir pagal (2.546) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais ,
(2.547)
o jei pagal (2.546) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais ;
(2.548)
(2.542) formulės taikymo sąlygos:
- kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei
(2.549)
- tai
(2.550)
- kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei
,
(2.551)
tai ()apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.541) ir (2.542) formules, bet jei
(2.552)
ir pagal (2.552) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai
, kitais mėnesiais,
(2.553)
o jei pagal (2.552) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį
, kitais mėnesiais .
(2.554)
QIVH.HE,m apskaičiuojama taip:
;
(2.555)
čia: QH,m, QH.sum.SK,m, QH.WE,m, QH.HE,m, QIIH.WE,m, QIIH.HE,m, QIIIH.WE,m, QIIIH.HE,m – energijos sąnaudos pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.169), (2.340), (2.381), (2.382), (2.451), (2.999a), (2.488) ir (2.489) formules.
(2.556)
69. Energijos, pagamintos Saulės kolektoriuose, vėjo elektrinėse ir hidroelektrinėse, suminės energijos sąnaudos pastate apskaičiuojamos taip:
69.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos (šiluminės ir elektros) iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių suminės sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti Qhw.SK+WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.558)
čia: Qhw.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.338) formulę;
Qhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.364) formulę;
Qhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.365) formulę;
QIhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.416) formulę;
QIhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.417) formulę;
QIIIhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.471) formulę;
QIIIhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.472) formulę;
QIVhw.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.524) formulę;
QIVhw.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.525) formulę;
69.2. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti QPRn.hw.SK+WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.559)
čia: QPRn.hw.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.339) formulę;
fPRn.WE – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energija gaminama vėjo elektrinėse (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;
fPRn.HE – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energija gaminama hidroelektrinėse (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;
69.3. kiekvieną mėnesį „m“ energijos (šiluminės ir elektros) iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių suminės sąnaudos pastatui šildyti QH.SK+WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.560)
čia: QH.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.340) formulę;
QH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.381) formulę;
QH.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.382) formulę;
QIIH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.451) formulę;
QIIH.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.452) formulę;
QIIIH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.488) formulę;
QIIIH.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.489) formulę;
QIVH.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.541) formulę;
QIVH.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.542) formulę;
69.4. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti QPRn.H.SK+WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.561)
čia: QPRn.H.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.341) formulę;
69.5. kiekvieną mėnesį „m“ Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos suminės sąnaudos pastate elektros prietaisams QE.SK+WE+HE,m,x(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.562)
čia: QE.fvSK,m, QIE.fvSK,m, QIIE.fvSK,m, QIVE.fvSK,m – apskaičiuojama pagal (2.229), (2.253), (2.272) ir (2.313) formules;
QE.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.345) formulę;
QE.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.346) formulę;
QIE.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.401) formulę;
QIE.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.402) formulę;
QIIE.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.436) formulę;
QIIE.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.437) formulę;
QIVE.WE,m – apskaičiuojama pagal (2.509) formulę;
QIVE.HE,m – apskaičiuojama pagal (2.510) formulę;
69.6. kiekvieną mėnesį „m“ iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių į pastatą pateiktos elektros energijos neatsinaujinančios pirminės energijos suminės sąnaudos QPRn.E.SK+WE+HE,m,x(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.563)
čia: QPRn.E.sum.SK,m – apskaičiuojama pagal (2.343) formulę;
QPRn.hw.SK+WE+HE,m – apskaičiuojama pagal (2.559) formulę;
QPRn.hw.hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.182) formulę;
fhw..hwSK,m – apskaičiuojama pagal (2.203) formulę;
QPRn.(hw+H).hwSK,m – apskaičiuojama pagal (2.202) formulę;
QPRn.H.SK+WE+HE,m – apskaičiuojama pagal (2.561) formulę;
QPRn.H.hwSK,m – apskaičiuojama pagal (2.192) formulę;
fH.hwSK,m – apskaičiuojama pagal (2.204) formulę.
69.7. kiekvieną mėnesį „m“ iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių į pastatą pateiktos elektros energijos suminės sąnaudos apskaičiuojamos taip:
69.7.1. elektros energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių, vėjo ir hidroelektrinių sąnaudos pastatui šildyti QH.E.SK+WE+HE,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.563-1)
69.7.2. elektros energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių, vėjo ir hidroelektrinių sąnaudos karšto vandens ruošimo sistemoje Qhw.E.SK+WE+HE,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.563-2)
69.7.3. elektros energijos iš fotovoltinių saulės kolektorių, vėjo ir hidroelektrinių suminės sąnaudos pastate QE.sum.SK+WE+HE,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
(2.563-3)
XXI skyrius
Neatsinaujinančios pirminės energijos ir elektros energijos sąnaudų pastatui vėsinti skaičiavimas
70. Kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.PR.C,m (kWh/(m²·mėn.)) ir atskaitinės QR.PR.C,m (kWh/(m²·mėn.)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti laikomos lygios nuliui. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti QPRn.C,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
70.1. jei pastatui vėsinti nenaudojami dujiniai katilai su absorbciniais šilumos siurbliais:
(2.564)
; (2.564-1)
čia: QC,m – apskaičiuojama pagal (2.176) formulę;
QC.E1,m – apskaičiuojama pagal (2.566-1) formulę;
fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė elektros energijai (vnt.). Imama
iš 2.18 lentelės;
ηEER,x – atitinkamo „x“ orą šaldančio įrenginio energinio efektyvumo koeficientas (vnt.) pagal LST EN 14511-3:2008 [3.35] reikalavimus atitinka koeficientą EER. Jei QC,m>0 ir pastate oro vėsinimo sistema neįrengta, imama ηEER =2,8. Jei oro vėsinimo sistema įrengta, ηEER vertė imama iš įrenginio techninės dokumentacijos; jei nėra duomenų, imama iš 2.43 lentelės;
ACeq,x – pastato šildomas plotas, kuriame orui vėsinti naudojamas atitinkamas „x“ orą šaldantis įrenginys (m²).
Orą šaldančių įrenginių skaičiuojamųjų energinio efektyvumo koeficientų ηEER vertės
2.43 lentelė
Eil. Nr.
Orą šaldančio įrenginio tipas
ηEER
1.
Iš oro energiją imantis šilumos siurblys
2,8
2.
Iš grunto energiją imantis šilumos siurblys
3,8
3.
Iš vandens energiją imantis šilumos siurblys
4,3
70.2. jei pastatui vėsinti naudojami tik dujiniai katilai su absorbciniais šilumos siurbliais:
(2.564-2)
;
(2.564-3)
čia: QC.E2,m – apskaičiuojama pagal (2.566-3) arba (2.566-4) formulę;
PGHP.C –- pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo vėsinimo galia, kW;
ηGHP.C – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu naudingumo koeficiento vertė vėsinimo režimu, vnt.;
fPRr.g – dujų, kurias vartoja dujinis katilas, atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė. Imama iš 2.18 lentelės;
- jei nėra duomenų apie PGHP.C arba ηGHP.C vertes, tada, jei dujinis katilas naudoja gamtines ar suskystintas dujas, (2.564-3) formulėje imama ηGHP.C =0,6 ir fPRn.GHP.C =1,7, jei naudoja biodujas, tada imama ηGHP.C =0,6 ir fPRn.GHP.C =0,3;
70.3. jei pastato tam pačiam plotui vėsinti naudojami šiluminiai siurbliai kartu su dujiniais katilais su absorbciniais šilumos siurbliais:
; (2.564-4)
čia: QC.E3,m – apskaičiuojama pagal (2.566-5) formulę;
QC.E4,m – apskaičiuojama pagal (2.566-6) formulę;
ηGHP.C – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu naudingumo koeficiento vertė vėsinimo ržimu, vnt.;
- jei nėra duomenų apie ηGHP.C vertę, imama ηGHP.C =0,6;
70.4. metinės skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti QPRn.C (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.565)
70.5. kiekvieno mėnesio „m“ suminės skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos pastatui vėsinti QC.E,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
- jei QH,m>0, tada QC.E,m =0;
- kitais atvejais
;
(2.566)
70.6. kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos pastatui ar jo daliai vėsinti QC.E1,m (kWh/(m²·mėn.)), jei tam naudojami tik šilumos siurbliai arba jei nėra vėsinimo įrenginių, apskaičiuojamos taip:
- jei QH,m>0, tada QC.E1,m =0;
- kitais atvejais, jei visam pastatui naudojamas vienas vėsinimo įrenginys,
;
(2.566-1)
jei pastate atskiriems plotams „x“ vėsinti naudojami skirtingi vėsinimo įrenginiai,
;
(2.566-2)
70.7. kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos pastatui ar jo daliai vėsinti QC.E2,m (kWh/(m²·mėn.)), jei tam naudojami tik dujiniai katilai su absorbciniais šilumos siurbliais, apskaičiuojamos taip:
- jei QH,m>0, tada QC.E2,m =0;
- kitais atvejais, jei visam pastatui naudojamas vienas vėsinimo įrenginys,
;
(2.566-3)
jei pastate atskiriems plotams „x“ vėsinti naudojami skirtingi vėsinimo įrenginiai,
;
(2.566-4)
čia: ηGPH.C – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu naudingumo koeficiento vertė vėsinimo režimu, vnt.;
PGHP.C – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo vėsinimo galia, kW;
PGHP.el –- pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo naudojamos elektros energijos galia, kW;
- jei nėra duomenų bent apie vieną iš PGHP.C , PGHP.el arba ηGHP.C verčių, tada imama ηGHP.C =0,6 ir santykis PGHP.el/ PGHP.C =0,05;
70.8. kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos pastatui ar jo daliai vėsinti, jei tam naudojami šiluminiai siurbliai kartu su dujiniais katilais su absorbciniais šilumos siurbliais, apskaičiuojamos taip:
- jei QH,m>0, tada QC.E3,m =0 ir QC.E4,m =0;
- kitais atvejais šilumos siurblio elektros energijos sąnaudos QC.E3,m (kWh/(m²·mėn.)) sudarys
,
(2.566-5)
o dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu elektros energijos sąnaudos QC.E4,m (kWh/(m²·mėn.)) sudarys
(2.5666)
XXII SKYRIUS
NEATSINAUJINANČIOS PIRMINĖS ENERGIJOS SĄNAUDŲ PASTATUI ŠILDYTI SKAIČIAVIMAS
71. Kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.PRn.H,m (kWh/(m²·mėn.)) ir atskaitinės QR.PRn.H,m (kWh/(m²·mėn.)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti apskaičiuojamos taip:
;
(2.567)
;
(2.568)
čia: QN.H,m – apskaičiuojama pagal (2.167) formulę;
ηN.hs – norminis pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas, imamas iš 2.48 lentelės;
fN.PRn.H – norminė neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė šildymo sistemos energijos šaltiniui (vnt.). Faktoriaus vertė imama iš 2.18 lentelės 51 eilutės.
QR.H,m – apskaičiuojama pagal (2.168) formulę;
ηR.hs – atskaitinis pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas, imamas iš 2.48 lentelės;
fR.PRn.H – atskaitinė neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė šildymo sistemos energijos šaltiniui (vnt.), imama iš 2.48 lentelės;
Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios QPRn.H,m (kWh/(m²·mėn.)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti apskaičiuojamos taip:
71.1. jei pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis, tačiau ne dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu,
;
(2.569)
čia: – τH2,m apskaičiuojamas analogiškai kaip τH,m – pagal (2.570) formulę. Pastato zonoje, kurioje vėdinimo įrenginiai nenaudoja elektros energijos orui pašildyti, imama τH2,m=1;
– jei šilumos šaltinis pastatui šildyti nenaudoja elektros energijos, imama (1-τH,m)=1 ir ;
71.2. jei pastatui šildyti naudojamas tik dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu
;
(2.569-1)
čia: QH.E.GHP,m – dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu elektros energijos sąnaudos (kWh/(m2·mėn.)), kurios apskaičiuojamos taip:
;
(2.569-2)
čia: QH.hwSK.SW,m,x – apskaičiuojama pagal pagal 52 punkto reikalavimus ir pagal (2.199) formulę;
QIH.hwSK.SW,m,x – apskaičiuojama pagal 53 punkto reikalavimus ir pagal (2.219) formulę;
η2(hs1.E) – pastato šildymo sistemos šilumos šaltinio, kuris naudoja elektros energiją, skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, (vnt.). η2(hs1.E) vertė nustatoma pagal Reglamento 1 priedo reikalavimus, jei nėra duomenų, imama iš 2.45 lentelės. Jei šilumos šaltinis elektros energijos nevartoja, imama η2(hs1.E)=0;
ηmvH.E.air, ηreH.E.air – pastato mechaninių vėdinimo sistemų, kurios orui pašildyti naudoja elektros energiją, oro pašildymo įrenginių skaičiuojamieji naudingumo koeficientai (vnt.). Koeficientų vertės nustatomos pagal Reglamento 1 priedo reikalavimus, jei nėra duomenų, imamos iš 2.16 lentelės. Jei oro pašildymo įrenginiai elektros energijos nevartoja, koeficiento vertė imama =0;
τH,m – atitinkamą metų mėnesį iš pastato šildymo sistemos tiekiamos šiluminės energijos poreikio dalis nuo bendro pastato poreikio pastatui šildyti (vnt.). Apskaičiuojama taip:
;
(2.570)
71.3. jei pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai, tačiau nenaudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu,
;
(2.571)
čia: jei , tai;
QHSW.1,m, QHSW.2,m – mėnesiniai šilumos nuostoliai prie pirmojo ir antrojo šilumos šaltinio prijungtose akumuliacinėse talpose (kWh/(m2·mėn.));
QH,m – apskaičiuojama pagal (2.169) formulę;
QHSW,m – šilumos nuostoliai šildymo sistemos akumuliacinėse talpose (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamapagal (2.151) formulę, kurioje vietoje skaičiaus 50 turi būti naudojamas skaičius 70. Skaičius 70 nusako vidutinę vandens temperatūrą (°C) šildymo sistemos akumuliacinėse talpose. Šie šilumos nuostoliai turi būti skaičiuojami tik tais mėnesiais, kai reikia pastatą šildyti, t. y. kai QH,m>0;
QH2.vent.mvH,m – apskaičiuojama pagal (2.113) formulę;
QH2.vent.reH,m – apskaičiuojama pagal (2.115) formulę;
QH.SK+WE+HE,m – apskaičiuojama pagal (2.560) formulę;
QH.PRn.SK+WE+HE,m – apskaičiuojama pagal (2.561) formulę;
fPRn.hs – skaičiuojamoji neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė pastato šildymo sistemos energijos šaltiniui, kai pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis (vnt.). Imama iš 2.18 lentelės;
fPRn.mvH – skaičiuojamoji neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra oro pašildymas, oro pašildymui naudojamam energijos šaltiniui (vnt.). Imama iš 2.18 lentelės;
fPRn.reH – skaičiuojamoji neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra oro pašildymas, oro pašildymui naudojamam energijos šaltiniui (vnt.). Imama iš 2.18 lentelės;
khs1, khs2 – koeficientai, įvertinantys elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių panaudojimą pirmajam ir antrajam šilumos šaltiniui, kai pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai. Jei antrasis šilumos šaltinis, kurio naudingumo koeficientas η2(hs2), elektros energijos nevartoja, tada kE2,m=0 ir khs1= τ1,m, kitu atveju kE2,m=1 ir khs1=1. Jei pirmasis šilumos šaltinis, kurio naudingumo koeficientas η2(hs1), elektros energijos nevartoja η2(hs1), tada kE1,m=0 ir khs2= τ2,m, kitu atveju kE1,m=1 ir khs2=1;
ηhs – skaičiuojamasis pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas, kai pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis (vnt.). Apskaičiuojamas pagal (2.573) formulę;
τ1,m , τ2,m – kiekvieno mėnesio „m“ darbo laiko koeficientai atitinkamai pirmajam ir antrajam šilumos šaltiniui, kai pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai (vnt.). Imama iš 2.47 lentelės, kai šios lentelės 1–4, 20–23, 25–28 eilutėse išvardintų šilumos šaltinių šiluminė galia pastatui šildyti žinoma, jų darbo laiko koeficientus galima apskaičiuoti pagal Reglamento 15 priedo reikalavimus;
ηhs.1, ηhs.2 – pastato šildymo sistemos su atitinkamai pirmuoju ir antruoju šilumos šaltiniu skaičiuojamieji šildymo sistemos naudingumo koeficientai. Kiekviena šių koeficientų vertė apskaičiuojama atskirai pagal (2.573) formulę, įvertinus kiekvieno šilumos šaltinio naudingumo koeficientą ir šildymo sistemos reguliavimo įtaisų naudingumo koeficientą;
fPRn.hs.1 ir fPRn.hs.2 – atitinkamai pirmajam ir antrajam šilumos šaltiniui naudojamo energijos šaltinio skaičiuojamoji neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė (vnt.). Imama iš 2.18 lentelės;
71.4. jei pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai ir vienas iš šių šaltinių, t. y. „hs1“, yra dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu,
;
(2.571-1)
čia: – jei antrasis šilumos šaltinis, kurio naudingumo koeficientas η2(hs2), elektros energijos nevartoja, tada kE2,m=0, kitu atveju kE2,m=1.
QH.E.GHP,m – dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu elektros energijos sąnaudos (kWh/(m2·mėn.)), kurios apskaičiuojamos taip:
,
(2.571-2)
71.5. jei atskirose pastato zonose įrengtos skirtingos šildymo sistemos arba atskiroms pastato zonoms šildyti naudojami skirtingi šilumos šaltiniai arba skirtingas kiekis energijos iš Saulės kolektorių ir vėjo elektrinių, kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti turi būti skaičiuojamos ne pastato šildomo ploto Ap (m²) vienetui, bet kiekvienos zonos „z“ ploto AH,z (m²) vienetui. Kiekvienoje pastato zonoje „z“ turi būti apskaičiuotos kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti QPRn.H,m,z (kWh/(m²·mėn.)); viso pastato skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti QPRn.H,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.572)
;
(2.573)
čia: η1 – pastato šildymo sistemos reguliavimo įtaisų skaičiuojamasis naudingumo koeficientas (vnt.). Imamas iš 2.44 lentelės;
η2 – pastato šildymo sistemos šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, (vnt.). Imamas iš 2.45 lentelės arba iš gamintojo deklaracijoje nurodytų duomenų;
k2.reg – pataisos koeficientas (vnt.) šilumos šaltinio skaičiuojamajam naudingumo koeficientui. Kada šilumos šaltinis reguliuojamas rankiniu būdu ir skaičiavimuose naudojama gamintojo deklaruojama naudingumo koeficiento η2 vertė, tada pataisos koeficientas k2.reg imamas iš 2.46 lentelės, lentelėje nenurodytais atvejais k2.reg=1.
Šildymo sistemos reguliavimo įtaisų skaičiuojamojo naudingumo koeficiento η1 vertės
2.44 lentelė
Eil. Nr.
Reguliavimo įtaisų apibūdinimas
η1
1.
Nėra šildymo sistemos reguliavimo įtaisų
0,88
2.
Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad reguliuoja viso pastato patalpų šildymą, tačiau yra tik termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai arba tik patalpų arba išorės termostatas
0,93
3.
Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad reguliuoja viso pastato patalpų šildymą. Yra termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai ir patalpų arba išorės termostatas
0,98
4.
Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad neapima viso pastato patalpų šildymo reguliavimo
0,90
Šilumos šaltinio skaičiuojamojo naudingumo koeficiento η2 vertės
2.45 lentelė
Eil. Nr.
Šilumos šaltinio apibūdinimas
η2
1.
Šilumos tinklai, rankinis reguliavimas
0,9
2.
Šilumos tinklai, automatinis reguliavimas
1
3.
Dujinis katilas, rankinis reguliavimas
0,8
4.
Dujinis katilas, automatinis reguliavimas
0,94
5.
Dujiniai spindulinio šildymo prietaisai
1
6.
Skystojo kuro katilas, rankinis reguliavimas
0,75
7.
Skystojo kuro katilas, automatinis reguliavimas
0,87
8.
Kietojo kuro katilas, rankinis reguliavimas
0,7
9.
Kietojo kuro katilas, automatinis reguliavimas
0,85
10.
Šildymas elektra, rankinis reguliavimas
0,9
11.
Šildymas elektra, automatinis reguliavimas
1
12.
Šiluminis siurblys
ηSPF* 1)
13.
Krosnys
0,5
14.
Atviro tipo židiniai
0,2
15.
Židiniai su kapsule, kai degimo procesui naudojamas šiltas patalpų oras
0,3
16.
Židiniai su kapsule, kai degimo procesui naudojamas išorės oras
0,5
17.
Dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu
ηGHP.H 2)
1) ηSPF – sezoninis naudingumo koeficientas (SPF). Apskaičiuojamas dauginant COP, nustatytą pagal [3.35] arba [3.44] bandymų metodus prie standartinių bandymo sąlygų, iš 0,9. COP vertė prie standartinių bandymo sąlygų imama iš siurblio techninės dokumentacijos. Jei nėra duomenų, ηSPF imamas iš 2.17 lentelės;
2) ηGHP.H – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu naudingumo koeficiento vertė šildymo režimu, vnt. Jei ηGHP.H vertė nežinoma, ji imama iš 2.16 lentelės.
Pataisos koeficientai k2.reg šilumos šaltinio naudingumo koeficientui, kai šilumos šaltinis reguliuojamas rankiniu būdu, o skaičiuojant naudojamos šilumos šaltinio gamintojo deklaruojama naudingumo koeficiento vertė
2.46 lentelė
Eil. Nr.
Šilumos šaltinio apibūdinimas
k2.re
1.
Dujinis katilas
0,85
2.
Skystojo kuro katilas
0,86
3.
Kietojo kuro katilas
0,82
Darbo laiko koeficientai pirmajam τ1,m (vnt.) ir antrajam τ2,m (vnt.) šilumos šaltiniui
2.47 lentelė
Eil. Nr
1-ojo šilumos šaltinio apibūdinimas
2-ojo šilumos šaltinio apibūdinimas
τ1,m (1-ojo šilumos šaltinio)
τ2,m (2-ojo šilumos šaltinio)
1.
Šilumos tinklai
Šiluminis siurblys
0,21)
0,81)
2.
Šilumos tinklai
Šiluminis siurblys
0,252)
0,75 2)
3.
Šilumos tinklai
Šiluminis siurblys
0,33)
0,73)
4.
Šilumos tinklai
Šiluminis siurblys
0,54)
0,54)
5.
Šilumos tinklai
Kietojo kuro katilas, skystojo kuro katilas arba dujinis katilas (taip pat dujinis su absorbciniu šilumos siurbliu)
0,5
0,5
6.
Dujinis katilas (taip pat dujinis su absorbciniu šilumos siurbliu)
Skystojo kuro katilas
0,6
0,4
7.
Dujinis katilas (taip pat dujinis su absorbciniu šilumos siurbliu)
Kietojo kuro katilas
0,4
0,6
8.
Dujinis katilas (taip pat dujinis su absorbciniu šilumos siurbliu)
Šildymas elektra
0,9
0,1
9.
Dujinis katilas (taip pat dujinis su absorbciniu šilumos siurbliu)
Židinys
0,8
0,2
10.
Dujinis katilas (taip pat dujinis su absorbciniu šilumos siurbliu)
Krosnis
0,8
0,2
11.
Skystojo kuro katilas
Kietojo kuro katilas
0,3
0,7
12.
Skystojo kuro katilas
Šildymas elektra
0,9
0,1
13.
Skystojo kuro katilas
Židinys
0,9
0,1
14.
Skystojo kuro katilas
Krosnis
0,9
0,1
15.
Kietojo kuro katilas
Šildymas elektra
0,9
0,1
16.
Kietojo kuro katilas
Židinys
0,9
0,1
17.
Kietojo kuro katilas
Krosnis
0,9
0,1
18.
Šildymas elektra
Židinys
0,8
0,2
19.
Šildymas elektra
Krosnis
0,8
0,2
20.
Šiluminis siurblys
Dujinis (taip pat dujinis su absorbciniu šilumos siurbliu) arba skystojo kuro katilas
0,81)
0,21)
21.
Šiluminis siurblys
Dujinis (taip pat dujinis su absorbciniu šilumos siurbliu) arba skystojo kuro katilas
0,752)
0,25 2)
22.
Šiluminis siurblys
Dujinis (taip pat dujinis su absorbciniu šilumos siurbliu) arba skystojo kuro katilas
0,73)
0,33)
23.
Šiluminis siurblys
Dujinis (taip pat dujinis su absorbciniu šilumos siurbliu) arba skystojo kuro katilas
0,64)
0,44)
24.
Šiluminis siurblys
Kietojo kuro katilas
0,5
0,5
25.
Šiluminis siurblys
Šildymas elektra
0,85 1)
0,151)
26.
Šiluminis siurblys
Šildymas elektra
0,82)
0,2 2)
27.
Šiluminis siurblys
Šildymas elektra
0,753)
0,253)
28.
Šiluminis siurblys
Šildymas elektra
0,74)
0,34)
29.
Šiluminis siurblys
Židinys
0,9
0,1
30.
Šiluminis siurblys
Krosnis
0,9
0,1
31.
Krosnis
Židinys
0,8
0,2
311.
Dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu
Dujinis katilas
Darbo laiko koeficientai turi būti apskaičiuoti pagal 15 priedo reikalavimus suteikiant analogišką prioritetą dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu darbui, kaip ir šilumos siurbliui. T. y. skaičiuojant pagal 15 priedo formules dujinių katilų su absorbciniu šilumos siurbliu galia turi būti nurodyta kaip galia P2, o dujinių katilų – kaip galia P1.
Dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu
32.
Paaiškinimai: 1) kai pastato skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai ir pastato sandarumas atitinka reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams; 2) kai pastato skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai ir pastato sandarumas atitinka reikalavimus A+ energinio naudingumo klasės pastatams; 3) kai pastato skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai ir pastato sandarumas atitinka reikalavimus A energinio naudingumo klasės pastatams; 4) kai pastato skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai ir (arba) pastato sandarumas neatitinka reikalavimų A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatams.
Įvairios paskirties pastatų norminių ηN.hs (vnt.), atskaitinių ηR.hs (vnt.) šildymo sistemos naudingumo koeficientų ir atskaitinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus pastato šildymo sistemos energijos šaltiniui fR.PRn (vnt.) vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams
2.48 lentelė
Eil. Nr.
Pastato paskirtis [3.6]
ηN.hs
ηR.hs
fR.PRn.H
1.
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų namai
0,9
0,80
1,2
2.
Kiti gyvenamieji pastatai (daugiabučiai namai)
0,9
0,88
1,31
3.
Administracinės paskirties pastatai
0,9
0,86
1,31
4.
Mokslo paskirties pastatai
0,9
0,87
1,31
5.
Gydymo paskirties pastatai
0,9
0,88
1,31
6.
Maitinimo paskirties pastatai
0,9
0,90
1,37
7.
Prekybos paskirties pastatai
0,9
0,90
1,3
8.
Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus
0,9
0,87
1,3
9.
Baseinai
0,9
0,89
1,3
10.
Kultūros paskirties pastatai
0,9
0,87
1,3
11.
Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai
0,9
0,87
1,37
12.
Sandėliavimo paskirties pastatai
0,9
0,87
1,2
13.
Viešbučių paskirties pastatai
0,9
0,90
1,31
14.
Paslaugų paskirties pastatai
0,9
0,87
1,3
15.
Transporto paskirties pastatai
0,9
0,87
1,3
16.
Poilsio paskirties pastatai
0,9
0,90
1,31
17.
Specialiosios paskirties pastatai
0,9
0,87
1,31
Metinės norminės QN.PRn.H (kWh/(m²·mėn.)) ir skaičiuojamosios QPRn.H (kWh/(m²·mėn.)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti apskaičiuojamos taip:
;
(2.574)
(2.575)
XXIII SKYRIUS
PASTATO METINIŲ ŠILUMINĖS ENERGIJOS IR ELEKTROS ENERGIJOS SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
72. Metinės norminės QN.hw.sum (kWh/(m2·metai)), atskaitinės QR.hw.sum (kWh/(m2·metai)) ir skaičiuojamosios Qhw.sum (kWh/(m2·metai)) šiluminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamos taip:
;
(2.576)
;
(2.577)
(2.578)
Kiekvieno mėnesio šiluminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti Qhw,m.sum (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
- jei karštam vandeniui ruošti nenaudojama elektros energija,
;
(2.578-1)
- jei karštam vandeniui ruošti naudojama tiktai elektros energija,
(2.578-2)
- jei karštam vandeniui ruošti naudojama elektros energiją vartojanti ir nevartojanti įranga,
;
(2.578-3)
čia: jei <0, tada ;
jei , tada ;
jei Qhw,m.sum<0, tai imama Qhw,m.sum =0;
formulės paaiškinimus žiūrėti po (2.136) formule.
73. Metinės norminės QIN.H (kWh/(m2·metai)) ir atskaitinės QIR.H (kWh/(m2·metai)) šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti apskaičiuojamos taip:
;
(2.579)
;
(2.580)
čia: formulės paaiškinimus ir skaičiavimo tvarką žiūrėti Reglamento XXII skyriuje.
Metinės skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti QIH (kWh/(m2·metai)) apskaičiuojamos taip:
,
(2.581)
- jei pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis,
;
(2.582)
čia: τH2,m apskaičiuojamas analogiškai kaip τH,m – pagal (2.570) formulę. Pastato zonoje, kurioje vėdinimo įrenginiai nenaudoja elektros energijos orui pašildyti, imama τH2,m=1;
– jei šilumos šaltinis pastatui šildyti nenaudoja elektros energijos, tada imama (1-τH,m)=1 ir ;
– jei pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai,
;
(2.583)
čia: τH2,m apskaičiuojamas analogiškai kaip τH,m – pagal (2.570) formulę. Pastato zonoje, kurioje vėdinimo įrenginiai nenaudoja elektros energijos orui pašildyti, imama τH2,m=1;
- jeigu šilumos šaltinis pastatui šildyti nenaudoja elektros energijos, tada imama (1-τH,m)=1 ir ;
QHSW,m – mėnesiniai šilumos nuostoliai visose prie pirmojo ir antrojo šilumos šaltinių prijungtose akumuliacinėse talpose (kWh/(m2·mėn.));
- jei QH,m<0,1, tai QIH,m=0. QH,m apskaičiuojamas pagal (2.169) formulę;
- jei QIH,m<0, tai imama QIH,m=0;
- kitų formulės narių paaiškinimus ir skaičiavimo tvarką žiūrėti Reglamento XVIII ir XXII skyriuose.
74. Metinės skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti QIC (kWh/(m2·metai)) apskaičiuojamos taip:
;
(2.584)
čia: QC,m– apskaičiuojamas pagal (2.176) formulę.
75. Metinės norminės QN.E (kWh/(m²·metai)), atskaitinės QR.E (kWh/(m²·metai)) ir skaičiuojamosios QE (kWh/(m²·metai)) suminės elektros energijos sąnaudos pastate apskaičiuojamos taip:
;
(2.585)
(2.586)
čia: jei QE,m<0, turi būti imama, kad QE,m =0;
kitus formulių paaiškinimus ir skaičiavimo tvarką žiūrėti Reglamento XIV skyriuje;
Qhw.SK+WE+HE,m – apskaičiuojamas pagal (2.558) formulę;
QH.SK+WE+HE,m – apskaičiuojamas pagal (2.560) formulę;
QE.SK+WE+HE,m – apskaičiuojamas pagal (2.562) formulę;
QH.E,m – pagrindinių pastato šildymo sistemos šilumos šaltinių ir šilumos šaltinių orui pašildyti vėdinimo sistemos įrenginiuose atitinkamo „m“ mėnesio suminės elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojama pagal (2.587) arba (2.588) formules.
Qhw.E,m – atitinkamo „m“ mėnesio pastato karšto vandens ruošimo sistemos pagrindinių šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojama pagal (2.589) – (2.591) formules.
75.1. jei pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis, išskyrus dujinį katilą su absorbciniu šilumos siurbliu, QH.E,m apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.587)
čia: – elektros energiją oro pašildymui naudojančių įrenginių mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos. Apskaičiuojamos analogiškai kaip ;
– elektros energiją orui pašildyti naudojančių įrenginių mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos. Apskaičiuojamos analogiškai kaip ;
75.2. jei pastatui šildyti naudojamas tiktai dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, QH.E,m apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.587-1)
čia: PGHP.H – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo šildymo galia, kW. Jei nėra duomenų, apskaičiuojama pagal (2.134-2) formulę;
PGHP.el – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo naudojamos elektros energijos galia, kW. Jei nėra duomenų, apskaičiuojama pagal (2.589-2) formulę;
75.3. jei pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai, tačiau nenaudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, QH.E,m apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.588)
75.4. jei pastatui šildyti naudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu kartu su bet kuriuo kitu šilumos šaltiniu, QH.E,m apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
;
(2.588-1)
čia: η2(hs1) – dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu, naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.45 lentelės;
PGHP.H – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo šildymo galia, kW. Jei nėra duomenų, apskaičiuojama pagal (2.134-2) formulę;
PGHP.el – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo naudojamos elektros energijos galia, kW. Jei nėra duomenų, apskaičiuojama pagal (2.589-2) formulę;
čia: (2.587) ir (2.588) formulių taikymo sąlygos:
kai QH,m=0, tai QH.E,m=0;
kE,m=1 – jei atitinkamą „m“ mėnesį šilumos šaltinis naudoja elektros energiją;
kE,m=0 – jei atitinkamą „m“ mėnesį šilumos šaltinis elektros energijos nenaudoja;
kitus formulės paaiškinimus žiūrėti po (2.572) formule;
75.5. atitinkamo „m“ mėnesio pastato karšto vandens ruošimo sistemos pagrindinių šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudos Qhw.E,m apskaičiuojamos taip:
75.5.1. jei karštam vandeniui ruošti naudojama elektros energija (2.21 lentelės 9–11 eilutėse išvardinta įranga), tačiau nenaudojami šiluminiai siurbliai,
;
(2.589)
čia: ηhw.eq2(1) – karšto buitinio vandens ruošimo įrangų, kurios naudoja elektros energiją, naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.21 lentelės 9–11 eilutės. Jei karštam vandeniui ruošti naudojama kelių 9–11 eilutėse nurodytų tipų įranga, apskaičiuojamas pagal (2.137) formulę;
75.5.2. jei karštam vandeniui ruošti naudojami tik dujiniai katilai su absorbciniais šilumos siurbliais,
;
(2.589-1)
čia: ηhw.eq1 – dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.21 lentelės 13 eilutės;
PGHP.H – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo šildymo galia, kW. Jei nėra duomenų apie dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu šildymo galią, ji apskaičiuojama pagal (1.134-2) formulę;
PGHP.el – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo naudojamos elektros energijos galia, kW. Jei nėra duomenų apie dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu elektros energijos galią, ji apskaičiuojama taip:
;
(2.589-2)
čia: PH – pastatui (jo daliai) šildyti reikalinga šilumos šaltinio projektinė galia, W. Apskaičiuojama pagal Reglamento 13 priedo reikalavimus;
75.5.3. jei karštam vandeniui ruošti kartu su dujiniais katilais su absorbciniais šilumos siurbliais naudojama bet kurio kito tipo elektros energiją vartojanti arba nevartojanti įranga,
;
(2.589-3)
čia: ηhw.eq1 – dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu 2.21 lentelės 13 eilutėje nurodytu būdu apskaičiuota ηhw.eq1 vertė;
PGHP.H – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo šildymo galia, kW. Jei nėra duomenų, apskaičiuojama pagal (2.134-2) formulę;
PGHP.el – pagal [3.46], [3.47] reikalavimus prie standartinių bandymo sąlygų nustatyta dujinio katilo naudojamos elektros energijos galia, kW. Jei nėra duomenų, apskaičiuojama pagal (2.589-2) formulę;
75.5.4. jei karštam vandeniui ruošti naudojami tik šiluminiai siurbliai,
;
(2.590)
čia: ηhw.eq2(2) – karštam buitiniam vandeniui ruošti naudojamų šiluminių siurblių naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.21 lentelės 12 eilutės. Jei karštam vandeniui ruošti naudojami keli šiluminiai siurbliai, apskaičiuojama pagal (2.137) formulę;
75.5.5. jei karštam vandeniui ruošti naudojama 2.21 lentelės 9, 10 arba 11 eilutėse išvardinta įranga ir šiluminiai siurbliai,
;
(2.591)
čia: ηhw.eq2 – karšto buitinio vandens ruošimo įrangos, kuri naudoja elektros energiją (žr. 2.21 lentelės 9–12 eilutes), vidutinis naudingumo koeficientas. Apskaičiuojamas pagal (2.137) formulę;
75.5.6. jei karštam vandeniui ruošti naudojama 2.21 lentelės 9–12 eilutėse išvardyta elektros energiją vartojanti įranga kartu su bet kuria kita elektros nevartojančia įranga,
;
(2.591-1)
čia: ηhw.eq2 – karšto buitinio vandens ruošimo įrangos, kuri naudoja elektros energiją (žr. 2.21 lentelės 9–12 eilutes), vidutinis naudingumo koeficientas. Apskaičiuojamas pagal (2.137) formulę.
XXIV SKYRIUS
PASTATO SUMINIŲ METINIŲ PIRMINĖS ENERGIJOS SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
76. Pastato suminės norminės QN.PRn (kWh/(m2·metai)) ir atskaitinės QR.PRn (kWh/(m2·metai)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos per metus apskaičiuojamos taip:
;
(2.592)
;
(2.593)
čia: fN.PRn.E, fR.PRn.E – norminis ir atskaitinis neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriai elektros energijai. Faktorių vertės imamos iš 2.18 lentelės 10 eilutės (elektros įvairių gamybos būdų vidurkis).
Pastato suminės skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos per metus QPRn (kWh/(m2·metai)) apskaičiuojamos taip:
.
(2.594)
77. Pastato skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos QPRr (kWh/(m2·metai)) ir pirminės energijos sąnaudos QPR (kWh/(m2·metai)) apskaičiuojamos taip:
(2.594-1)
(2.594-2)
(2.594-3)
(2.594-4)
77.1. pastato karšto vandens ruošimo sistemų mėnesinės skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRr.hw,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
77.1.1. jei karštam vandeniui ruošti nenaudojama elektros energija arba tam naudojami dujiniai katilai su absorbciniais šilumos siurbliais:
;
(2.595)
čia: QhwE.,m – apskaičiuojama pagal (2.589-1 ) formulę (kWh/(m2·mėn.));
jeigu (2.595) formulėje
,
tada ;
jeigu, tada;
fPRr.hw.eq1 – energijos šaltinių, nenaudojančių elektros energijos, atsinaujinančios pirminės energijos faktorius (žr. 2.18 lentelę). Kai naudojami keli 2.21 lentelės 1–8 eilutėse išvardinti energijos šaltiniai karštam vandeniui ruošti (dujos ir kietasis kuras; dujos ir šilumos tinklai, panašiai), skaičiuojant turi būti naudojama šių energijos šaltinių atsinaujinančios pirminės energijos faktorių vidutinė vertė.
77.1.2. jei karštam vandeniui ruošti naudojama tik elektros energiją naudojanti įranga (dujiniai katilai su absorbciniais šilumos siurbliais nenaudojami):
;
(2.596)
čia: jei (2.596) formulėje
,
tada
;
ηE=0,455 – elektros energijos gamybos naudingumo koeficientas (Europos Sąjungos vidurkis);
khp – indikatorius šiluminių siurblių pagamintai atsinaujinančiai pirminei energijai skaičiuoti. Jei ηhw.eq2 ≤2,2 imama khp =0, kitais atvejais khp =1;
ηhw.eq2 – imamas iš 2.21 lentelės;
77.1.3. jei karštam vandeniui ruošti naudojama elektros energiją vartojanti ir nevartojanti įranga, tačiau nenaudojami dujiniai katilai su absorbciniais šilumos siurbliais, atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRr.hw,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojamos kaip suma atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų elektros energijos nevartojančios (QPRr.hw1,m (kWh/(m2·mėn.)) ir elektros energiją vartojančios QPRr.hw2,m (kWh/(m2·mėn.)) įrangos:
;
(2.597)
;
(2.597-1)
čia: jei (2.597-1) formulėje , tada ;
ηhw.eq1 ir ηhw.eq2 – imami iš 2.21 lentelės.
;
(2.597-2)
čia: jei (2.597-2) formulėje
,
tada
;
ηE=0,455 – elektros energijos gamybos naudingumo koeficientas (Europos Sąjungos vidurkis);
khp – indikatorius šiluminių siurblių pagamintai atsinaujinančiai pirminei energijai skaičiuoti. Jei ηhw.eq2 ≤2,2, imama khp =0, kitais atvejais khp =1;
77.1.4. jei karštam vandeniui ruošti kartu su dujiniais katilais su absorbciniais šilumos siurbliais naudojama bet kuri kita 2.21 lentelės 9–12 eilutėse išvardinta elektros energiją naudojanti įranga, atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRr.hw,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojamos kaip suma atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų dujinių katilų su absorbciniais šilumos siurbliais (QPRr.hw.GHP,m (kWh/(m2·mėn.)) ir elektros energiją vartojančios įrangos QPRr.hw2,m (kWh/(m2·mėn.)):
;
(2.597-3)
;
(2.597-4)
čia: jei (2.597-4) formulėje , tada ;
ηhw.eq1 – dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu 2.21 lentelės 13 eilutėje nurodytu būdu apskaičiuota ηhw.eq1 vertė;
;
(2.597-5)
čia: jei (2.597-5) formulėje
jei, tada ;
jei , tada ;
jei ,
tada ;
77.1.5. jei karštam vandeniui ruošti kartu su dujiniais katilais su absorbciniais šilumos siurbliais naudojama bet kuri kita 2.21 lentelės 1–8 eilutėse išvardinta elektros energijos nenaudojanti įranga, atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRr.hw,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojamos kaip suma atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų dujinių katilų su absorbciniais šilumos siurbliais (QPRr.hw.GHP,m (kWh/(m2·mėn.)) ir elektros energiją nevartojančios įrangos QPRr.hw1,m (kWh/(m2·mėn.)):
;
(2.597-6)
čia: QPRr.hw.GHP,m (kWh/(m2·mėn.)) – apskaičiuojama pagal (2.597-4) formulę;
QPRr.hw1,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojama taip:
;
(2.597-7)
čia: jei (2.597-7) formulėje , tada ;
ηhw.eq1 – imama iš 2.21 lentelės.
77.2. kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti QPRr.H,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojamos taip:
77.2.1. jei pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis:
;
(2.598)
čia: jei , tada ;
- jei nenaudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, tada
; (2.598-1)
čia: τH2,m apskaičiuojamas analogiškai kaip τH,m – pagal (2.570) formulę. Pastato zonoje, kurioje vėdinimo įrenginiai nenaudoja elektros energijos orui pašildyti, imama τH2,m=1;
- jei šilumos šaltinis pastatui šildyti nenaudoja elektros energijos, tada imama ;
- jei naudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, tada:
;
(2.598-1-1)
čia: τH2,m apskaičiuojamas analogiškai kaip τH,m – pagal (2.570) formulę. Pastato zonoje, kurioje vėdinimo įrenginiai nenaudoja elektros energijos orui pašildyti, imama τH2,m=1.
QH.E.GHP,m – dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu elektros energijos sąnaudos (kWh/(m2·mėn.)), kurios apskaičiuojamos pagal (2.569-2) formulę.
- jei orui pašildyti nenaudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, tada:
;
(2.598-2)
čia: jei šilumos šaltinis pastatui šildyti nenaudoja elektros energijos, tada imama (1-τH,m)=1;
- jei orui pašildyti naudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, tada:
;
(2.598-2-1)
- jeigu orui pašildyti nenaudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, tada:
;
(2.598-3)
čia: jeigu šilumos šaltinis pastatui šildyti nenaudoja elektros energijos, tada imama (1-τH,m)=1;
- jei orui pašildyti naudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, tada:
;
(2.598-4)
čia: (2.598-1) – (2.598-3) formulėse:
jei
,
tada
;
jei
,
tada
;
jei
,
tada
;
jei
,
tada
,
jei
,
tada
,
τH,m – atitinkamą metų mėnesį iš pastato šildymo sistemos tiekiamos šiluminės energijos poreikio dalis nuo bendro pastato poreikio pastatui šildyti (vnt.). Apskaičiuojama pagal (2.570) formulę;
η2(hs1) – pastato šildymo sistemos šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, (vnt.). η2(hs1) vertė nustatoma pagal Reglamento 1 priedo reikalavimus, jei nėra duomenų, imama iš 2.45 lentelės;
η2(hs1.E) – pastato šildymo sistemos šilumos šaltinio, kuris naudoja elektros energiją, skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, (vnt.). η2(hs1.E) vertė nustatoma pagal Reglamento 1 priedo reikalavimus, jei nėra duomenų, imama iš 2.45 lentelės. Jei šilumos šaltinis elektros energijos nevartoja, imama η2(hs1.E)=0;
ηmvH.E.air, ηreH.E.air – pastato mechaninių vėdinimo sistemų, pašildyti orui pašildyti naudoja elektros energiją, oro pašildymo įrenginių skaičiuojamieji naudingumo koeficientai (vnt.). Koeficientų vertės nustatomos pagal Reglamento 1 priedo reikalavimus, jei nėra duomenų, imamos iš 2.16 lentelės. Jei oro pašildymo įrenginiai elektros energijos nevartoja, koeficiento vertė imama =0;
k1,m=0 – jei atitinkamą „m“ mėnesį pastatui šildyti nenaudojamas šiluminis siurblys arba šiluminio siurblio η2(hs1)≤2,2;
k1,m=1 – jei atitinkamą „m“ mėnesį pastatui šildyti naudojamas šiluminis siurblys ir šiluminio siurblio η2(hs1)>2,2;
kmvh=0 – jei vėdinimo sistemoje nenaudojamas šiluminis siurblys arba šiluminio siurblio ηmvh.air≤2,2;
kmvh=1 – jei vėdinimo sistemoje naudojamas šiluminis siurblys ir šiluminio siurblio ηmvh.air>2,2;
kreh=0 – jei vėdinimo sistemoje nenaudojamas šiluminis siurblys arba šiluminio siurblio ηreh.air≤2,2;
kreh=1 – jei vėdinimo sistemoje naudojamas šiluminis siurblys ir šiluminio siurblio ηreh.air>2,2;
ηE=0,455 – elektros energijos gamybos naudingumo koeficientas (Europos Sąjungos vidurkis);
77.2.2. jei pastato šildymo sistemoje pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai:
;
(2.599)
čia: QPRr.H.hs1,m – apskaičiuojamas pagal (2.599-1) formulę;
QPRr.H.hs2,m – apskaičiuojamas pagal (2.599-2) formulę;
QPRr.H.mvH,m – apskaičiuojamas pagal (2.598-2) formulę;
QPRr.H.reH,m – apskaičiuojamas pagal (2.598-3) formulę;
- jei , tada
;
- jei nenaudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu ir šis šaltinis yra „hs1“, tada:
;
(2.599-1)
čia: τH2,m apskaičiuojamas analogiškai kaip τH,m – pagal (2.570) formulę. Pastato zonoje, kurioje vėdinimo įrenginiai nenaudoja elektros energijos orui pašildyti, imama τH2,m=1;
- jei šilumos šaltinis pastatui šildyti nenaudoja elektros energijos, tada imama ;
- jei naudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu ir šis šaltinis yra „hs1“, tada:
;
(2.599-1-1)
čia: τH2,m apskaičiuojamas analogiškai kaip τH,m – pagal (2.570) formulę. Pastato zonoje, kurioje vėdinimo įrenginiai nenaudoja elektros energijos orui pašildyti, imama τH2,m=1;
QH.E.GHP,m– dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu elektros energijos sąnaudos (kWh/(m2·mėn.)), kurios apskaičiuojamos pagal (2.571-2) formulę;
- jeigu nenaudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu ir šis šaltinis yra „hs2“, tada:
;
(2.599-2)
čia: τH2,m apskaičiuojamas analogiškai kaip τH,m – pagal (2.570) formulę. Pastato zonoje, kurioje vėdinimo įrenginiai nenaudoja elektros energijos orui pašildyti, imama τH2,m=1;
- jei šilumos šaltinis pastatui šildyti nenaudoja elektros energijos, tada imama ;
- jei naudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu ir šis šaltinis yra „hs2“, tada:
;
(2.599-2-1)
čia: τH2,m apskaičiuojamas analogiškai kaip τH,m – pagal (2.570) formulę. Pastato zonoje, kurioje vėdinimo įrenginiai nenaudoja elektros energijos orui pašildyti, imama τH2,m=1;
QH.E.GHP,m – dujinio katilo su absorbciniu šilumos siurbliu elektros energijos sąnaudos (kWh/(m2·mėn.)), kurios apskaičiuojamos taip:
;
(2.599-2-2)
čia: (2.599-1) ir (2.599-2) formulėse:
jei
,
tada
;
jei
,
tada
;
jei
,
tada
;
jei
,
tada
;
τ1,m , τ2,m – kiekvieno mėnesio „m“ darbo laiko koeficientai atitinkamai pirmajam ir antrajam šilumos šaltiniui, kai pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai (vnt.). Imama iš 2.47 lentelės. Jei šios lentelės 1–4, 20–23, 25–28 eilutėse išvardintų šilumos šaltinių šiluminė galia pastatui šildyti žinoma, jų darbo laiko koeficientus galima apskaičiuoti pagal Reglamento 15 priedo reikalavimus;
k1,m=0 – jei atitinkamą „m“ mėnesį pastatui šildyti pirmajam šilumos šaltiniui nenaudojamas šiluminis siurblys arba šildymo sistemos šiluminio siurblio η2(hs1)≤2,2;
k1,m=1 – jei atitinkamą „m“ mėnesį pastatui šildyti pirmajam šilumos šaltiniui naudojamas šiluminis siurblys ir šildymo sistemos šiluminio siurblio η2(hs1)>2,2;
k2,m=0 – jei atitinkamą „m“ mėnesį pastatui šildyti antrajam šilumos šaltiniui nenaudojamas šiluminis siurblys arba šildymo sistemos šiluminio siurblio η2(hs2)≤2,2;
k2,m=1 – jei atitinkamą „m“ mėnesį pastatui šildyti antrajam šilumos šaltiniui naudojamas šiluminis siurblys ir šildymo sistemos šiluminio siurblio η2(hs2)>2,2;
k3=0 – jei pastato vėdinimo sistemoje orui pašildyti nenaudojamas šiluminis siurblys arba vėdinimo sistemos šiluminio siurblio ηmvH.air≤2,2;
k3=1 – jei pastato vėdinimo sistemoje orui pašildyti naudojamas šiluminis siurblys ir vėdinimo sistemos šiluminio siurblio ηmvH.air>2,2;
k4=0 – jei pastato vėdinimo sistemoje orui pašildyti nenaudojamas šiluminis siurblys arba vėdinimo sistemos šiluminio siurblio ηreH.air ≤2,2;
k4=1 – jei pastato vėdinimo sistemoje orui pašildyti naudojamas šiluminis siurblys ir vėdinimo sistemos šiluminio siurblio ηreH.air>2,2;
khs1, khs2 – koeficientai, įvertinantys elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių panaudojimą pirmajam ir antrajam šilumos šaltiniui, kai pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai. Jei η2(hs2.E) =0, tai khs1= τ1,m, kitu atveju khs1=1. Jei η2(hs1.E) =0, tai khs2= τ2,m, kitu atveju khs2=1;
ηE=0,455 – elektros energijos gamybos naudingumo koeficientas (Europos Sąjungos vidurkis);
- jei pastatui šildyti pirmasis šilumos šaltinis yra dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, tada vietoje fPRr.hs1 skaičiuojant turi būti naudojama pagal (2.595-1) formulę apskaičiuota fPRr.GHP.H vertė;
- jei pastatui šildyti antrasis šilumos šaltinis yra dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, tada vietoje fPRr.hs2 skaičiuojant turi būti naudojama pagal (2.595-1) formulę apskaičiuota fPRr.GHP.H vertė;
- jei vėdinimo sistemoje be rekuperacijos orui pašildyti naudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, tada vietoje fPRr.mvh skaičiuojant turi būti naudojama pagal (2.595-1) formulę apskaičiuota fPRr.GHP.H vertė;
- jei vėdinimo sistemoje su rekuperacija orui pašildyti naudojamas dujinis katilas su absorbciniu šilumos siurbliu, tada vietoje fPRr.reh skaičiuojant turi būti naudojama pagal (2.595-1) formulę apskaičiuota fPRr.GHP.H vertė;
77.3. kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti QPRr.C,m (kWh/(m2·mėn)) apskaičiuojamos pagal 2 priedo XXI skyriaus reikalavimus.
77.4. kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios elektros energijos atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos QPRr.E,m (kWh/(m2·mėn)) apskaičiuojamos taip:
(2.599-3)
77.5. kiti pastato skaičiuojamųjų atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų skaičiavimai atliekami pagal auksčiau pateiktą tvarką ir formules, šiose formulėse, kuriose yra daugiklis fPRn, vietoje atitinkamo energijos šaltinio fPRn vertės naudojant šio energijos šaltinio atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPRr vertę iš 2.18 lentelės.
XXV skyrius
Pastato metinio į aplinką išmetamo CO2 kiekio skaičiavimas
78. Metinis į aplinką išmetamas CO2 kiekis pastato šildomo ploto vienetui MCO2 (kgCO2/(m2·metai)) apskaičiuojamos pagal pateiktą tvarką ir formules, šiose formulėse, kuriose yra daugiklis fPRn, vietoje atitinkamo energijos šaltinio fPRn vertės naudojant šio energijos šaltinio CO2 emisijų faktoriaus MCO2 (kgCO2/kWh) vertę iš 2.18 lentelės.
XXVI skyrius
Pastato energinio naudingumo įvertinimas
79. E, F ir G energinio naudingumo klasės pastatai turi atitikti Reglamento 15 punkte nustatytus reikalavimus pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertę.
80. D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams priskiriamos, jei šie pastatai atitinka visus Reglamento 1 lentelėje išvardintus reikalavimus:
81. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė apskaičiuojama taip:
jei ,
(2.600)
tai ;
(2.601)
jei ,
(2.602)
Tai ;
(2.603)
kitais atvejais ;
(2.604)
čia: QN.PRn.H,m – apskaičiuojama pagal (2.567) formulę;
QR.PRn.H,m – apskaičiuojama pagal (2.568) formulę;
QPRn.H,m – apskaičiuojama pagal (2.569)–(2.571) formules;
QN.E.lg,m , QR.E.lg,m , fN.PRn.E , fR.PRn.E – apskaičiuojama pagal 36 punkto reikalavimus;
QIPRn.E – apskaičiuojama taip:
, ir jei QIPRn.E,m<0, turi būti imama QIPRn.E,m=0;
(2.605)
čia: QE.lg,m – apskaičiuojama pagal (2.129) formulę;
QE.vent,m – apskaičiuojama pagal 38 punkto reikalavimus;
QC.E,m – apskaičiuojama pagal (2.566) formulę. Skaičiavimams pagal (2.605) formulę sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams imama QC.E,m =0;
QE.SK+WE+HE,m – apskaičiuojama pagal (2.562) formulę;
QPRn.E.SK+WE+HE,m – apskaičiuojama pagal (2.563) formulę;
fPRn.E – pirminės energijos faktorius elektros energijai. Vertė imama iš 2.18 lentelės 10 eilutės (elektros įvairių gamybos būdų vidurkis).
82. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C2 vertė apskaičiuojama taip:
;
(2.606)
čia: QN.PRn.hw,m – apskaičiuojama pagal (2.132) formulę;
QPRn.hw,m – apskaičiuojama pagal (2.134)–(2.136) formules.
83. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai Henv (W/K) apskaičiuojami taip:
(2.607)
čia: jei koeficientų k vertės apskaičiuojamos pagal Reglamento 14 priedo reikalavimus, atitvarų ir ilginių šiluminių tiltelių tarp šildomų ir nešildomų patalpų savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimams pagal šią formulę turi būti naudojamos vertės, apskaičiuotos pagal Reglamento 14 priedo (14.6) formulę.
84. D ir E energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi būti ne didesni už šios energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminius savituosius šilumos nuostolius Henv.R (W/K), kurie skaičiuojami taip:
;
(2.608)
čia: Kds – atitvarų šilumos perdavimo koeficientų leistinas skaičiavimų paklaidas ir galimus nedidelius skirtumus tarp pastato projekte numatytų ir faktiškai pastate įrengtų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų verčių įvertinantis koeficientas. Imama Kds= 1,05;
wda – poraidis nusako atitvarų grupę, kurią sudaro langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros;
- atitinkamų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai UR (W/(m2·K)) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientai ΨR (W/(m·K)).
85. C ir B energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų savitieji šilumos nuostoliai turi būti ne didesni už šios energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminius savituosius šilumos nuostolius Henv.N(C,B) (W/K), kurie skaičiuojami taip:
(2.609)
čia: atitinkamų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U(C,B) (W/(m2·K)) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientai Ψ(C,B) (W/(m·K)) imami iš Reglamento 3 ir 7 lentelių.
86. A energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitieji šilumos nuostoliai turi būti ne didesni už šios energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminius savituosius šilumos nuostolius Henv.(A) (W/K), kurie skaičiuojami taip:
(2.610)
čia: atitinkamų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U(A) (W/(m2·K)) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientai Ψ(A) (W/(m·K)), imami iš Reglamento 4 ir 7 lentelių.
87. A+ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitieji šilumos nuostoliai turi būti ne didesni už šios energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminius savituosius šilumos nuostolius Henv.(A+) (W/K), kurie skaičiuojami taip:
(2.611)
čia: atitinkamų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U(A+) (W/(m2·K)) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientai Ψ(A+) (W/(m·K)), imami iš Reglamento 5 ir 7 lentelių.
88. A++ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitieji šilumos nuostoliai turi būti ne didesni už šios energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminius savituosius šilumos nuostolius Henv.(A++) (W/K), kurie skaičiuojami taip:
(2.612)
čia: atitinkamų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U(A++) (W/(m2·K)) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientai Ψ(A++) (W/(m·K)), imami iš Reglamento 6 ir 7 lentelių.
89. A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių. Pastate sunaudota energijos dalis Kers (vnt.) iš atsinaujinančių išteklių turi būti didesnė už 1 ir apskaičiuota taip:
;
(2.613)
čia: QPRr(H) – nenaudingai pastate sunaudota energija iš atsinaujinančių išteklių, kai nereikia energijos pastatui vėsinti (kWh/(m2·metai)). Šis energijos kiekis apskaičiuojamas pagal atitinkamų mėnesių „m“, kai nereikia energijos pastatui vėsinti (kai QC,m=0), duomenis. Kai pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis – apskaičiuojama pagal (2.614) formulę, kai naudojami du šilumos šaltiniai – pagal (2.615) formulę;
QPRr(C) – nenaudingai pastate sunaudota energija iš atsinaujinančių išteklių, kai reikia energijos pastatui vėsinti (kWh/(m2·metai)). Šis energijos kiekis apskaičiuojamas pagal (2.616) formulę pagal atitinkamų mėnesių „m“, kai reikia energijos pastatui vėsinti (kai QC,m>0), duomenis;
QE.vent,m, – pastato vėdinimo sistemos mėnesinės elektros energijos sąnaudos (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.131) formulę;
QE.EP,m – elektros energijos poreikis elektros prietaisams ir vėsinimui (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojama taip:
;
(2.613-1)
- jei kurį nors metų mėnesį (QE.vent,m – QE.SK+WE+HE,m)<0, imama (QE.vent,m – QE.SK+WE+HE,m)=0;
fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Imama 2,3.
(2.614)
čia: jei kuris nors iš formulę (2.614) sudarančių 7 narių mažesnis už 0, šis narys prilyginamas nuliui.
(2.615)
čia: jei kuris nors iš formulę (2.615) sudarančių 8 narių mažesnis už 0, šis narys prilyginamas nuliui.
(2.616)
čia: Qhw.PRr.SK+WE+HE,m (kWh/(m²·mėn.)) – apskaičiuojama pagal (2.559) formulę taip: (2.559) formulėje ir skaičiuojant jos dedamąsias pagal kitas formules, kuriose yra daugiklis fPRn, vietoje atitinkamo energijos šaltinio fPRn vertės naudojant šio energijos šaltinio atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPRr vertę iš 2.18 lentelės (kWh/(m²·mėn.));
- jei kuris nors iš formulę sudarančių 4 narių mažesnis už 0, šis narys prilyginamas nuliui;
- kiti (2.614) ir (2.615) formulių dedamųjų paaiškinimai pateikti XV skyriuje.
XXVII skyrius
Pastatų sandarumo matavimo reikalavimai
90. Pastato sandarumas matuojamas taip:
90.1. jei atliekamas atskiro buto arba pastato dalies energinio naudingumo sertifikavimas, kurio pagrindu išduodamas A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės sertifikatas šiam butui ar pastato daliai, turi būti išmatuotas viso pastato arba šio buto ar pastato dalies sandarumas;
90.2. kitais, negu išvardinta 90.1 papunktyje, atvejais, kai išduodamas A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės sertifikatas, turi būti išmatuotas viso pastato sandarumas. Išimtis sudaro 90.3 ir 90.4 punktuose išvardinti atvejai ir atvejai, kai dėl pastato išplanavimo ypatumų vienu metu išmatuoti viso pastato sandarumo neįmanoma (atskiri pastato korpusai tarpusavyje sujungti nešildomomis galerijomis, į atskiras pastato patalpas patenkama tik iš išorės ir pan.). Šiais atvejais, kai įmanoma išmatuoti tik atskirų pastato (jo dalių) patalpų sandarumą, viso pastato (jo dalies) sandarumas pagal šiuos matavimo rezultatus turi būti įvertintas taip:
;
(2.617)
čia: n50 – pastato (jo dalies) sandarumas esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės (h-1);
n50,x – bandymais pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] reikalavimus nustatytas atitinkamos „x“ patalpos pastate (jo dalyje) sandarumas (h-1);
Vn50,x – atitinkamos „x“ patalpos pastate (jo dalyje) tūris (m3), nustatytas pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] reikalavimus;
90.3. Jeigu pastato sandarumo bandymų metu negalima patekti į dalį patalpų, t. y. dalies pastato šildomų patalpų sandarumo išmatuoti neįmanoma, šių neišmatuotų patalpų tūris neturi sudaryti daugiau kaip 20 % visų šildomų pastato patalpų tūrio. Šildomų garažų sandarumas privalo būti išmatuotas. Patalpos, kurių sandarumas neišmatuotas, turi būti išvardytos sandarumo bandymų protokole. Skaičiuojant pastato energinį naudingumą, minėtos patalpos, kurių sandarumas neišmatuotas, turi būti išskirtos į atskirą zoną ir šiai pastato zonai turi būti priskirta pagal (2.97) formulę apskaičiuota n50 sandarumo vertė. Viso pastato (patalpų, kurių sandarumas neišmatuotas ir kurių išmatuotas) sandarumas turi būti apskaičiuojamas pagal (2.617) formulę;
90.4. Bendro naudojimo šildomų patalpų, kuriose neįmanoma užtikrinti sandarumo bandymams atlikti reikiamų sąlygų, sandarumas gali būti nematuojamas. Minėtos bendro naudojimo patalpos, kurių sandarumas neišmatuotas, turi būti išvardytos sandarumo bandymų protokole. Protokole taip pat turi būti išvardytos priežastys, kodėl neįmanoma užtikrinti sandarumo bandymams atlikti reikiamų sąlygų. Skaičiuojant pastato energinį naudingumą, minėtos patalpos, kurių sandarumas neišmatuotas, turi būti išskirtos į atskirą zoną ir šiai pastato zonai turi būti priskirta pagal (2.97) formulę apskaičiuota n50 sandarumo vertė. Viso pastato (patalpų, kurių sandarumas neišmatuotas ir kurių išmatuotas) sandarumas turi būti apskaičiuojamas pagal (2.617) formulę;
90.5. jei atliekamas pastato priestato, kurio šildoma erdvė neturi pertvaros su greta esančio pastato šildoma erdve, energinio naudingumo sertifikavimas ir įmanoma išmatuoti tik pastato kartu su priestatu sandarumą, priestato sandarumui vertinti turi būti išmatuotas viso pastato su priestatu sandarumas;
90.6. jei atliekamas pastato priestato, kurio šildoma erdvė neturi pertvaros su greta esančio pastato šildoma erdve, energinio naudingumo sertifikavimas ir viso pastato su priestatu sandarumo išmatuoti neįmanoma dėl kažkuriame iš jų vykstančios nenutrūkstamos veiklos sustabdymo, turint tikslą sudaryti tinkamas sąlygas sandarumo bandymams, priestato sandarumui vertinti turi būti naudojamas priestato skaičiuojamasis sandarumas. Norminiai reikalavimai priestato sandarumui nekeliami, o pastato energinio naudingumo sertifikavimas, naudojant skaičiuojamąjį sandarumą, turi būti suderintas su pastatų energinio naudingumo sertifikavimo procesą prižiūrinčia institucija. Ši išlyga netaikoma gyvenamiesiems pastatams;
90.7. jei atliekamas pastato, kurio sandarumo išmatuoti neįmanoma dėl jame vykstančios nenutrūkstamos veiklos sustabdymo, turint tikslą sudaryti tinkamas sąlygas sandarumo bandymams, energinio naudingumo sertifikavimas, pastato sandarumui vertinti turi būti naudojamas skaičiuojamasis sandarumas. Šiuo atveju norminiai reikalavimai pastato sandarumui nekeliami, o pastato energinio naudingumo sertifikavimas, naudojant skaičiuojamąjį sandarumą, turi būti suderintas su pastatų energinio naudingumo sertifikavimo procesą prižiūrinčia institucija. Ši išlyga netaikoma gyvenamiesiems pastatams.
XXVIII skyrius
Pastato dalies energinio naudingumo įvertinimas
91. Jei pastato dalis, kuriai atliekamas energinio naudingumo įvertinimas, neturi bendro naudojimo su kitomis pastato dalimis šildomų patalpų, šios pastato dalies energinis naudingumas įvertinamas ta pačia tvarka kaip ir viso pastato, skaičiuojant pagal IV–XXVI skyriuose nurodytas formules, vietoj viso pastato šildomo ploto naudojamas atitinkamos pastato dalies šildomas plotas. Pastato dalies energinis naudingumas įvertinamas pagal XXVI skyriaus nuostatas.
92. Jei pastato dalis, kuriai atliekamas energinio naudingumo įvertinimas, turi bendro naudojimo su kitomis pastato dalimis šildomų patalpų (šildomų koridorių, šildomų galerijų, liftų šachtų ir pan.), turi būti įvertintas suminis pastato dalies ir šiai pastato daliai priskirtas bendro naudojimo su kitomis pastato dalimis šildomų patalpų plotas. Pastato daliai priskirtas bendro naudojimo su kitomis pastato dalimis šildomų patalpų plotas apskaičiuojamas proporcingai pastato dalies ir viso pastato, be bendro naudojimo šildomų patalpų, plotui. Tuo pačiu proporcingumo principu pastato daliai turi būti priskirta dalis bendro naudojimo šildomų patalpų atitvarų plotų. Šios pastato dalies energinis naudingumas įvertinamas ta pačia tvarka kaip ir viso pastato, tik skaičiavimuose pagal IV–XXVI skyriuose nurodytas formules vietoj viso pastato šildomo ploto naudojamas suminis pastato dalies ir šiai pastato daliai priskirtas bendro naudojimo su kitomis pastato dalimis šildomų patalpų plotas. Pastato dalies energinis naudingumas įvertinamas pagal XXVI skyriaus nuostatas.
XXIX skyrius
Norminės šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti ir pastato norminės pirminės energijos sąnaudos
93. Norminės metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti ir pastato norminės metinės pirminės energijos sąnaudos turi būti apskaičiuotos taip:
93.1. B, A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti QIH (kWh/(m2·metai)) turi neviršyti 2.49 lentelėje nurodytų norminių sąnaudų [3.7]. QIH (kWh/(m2·metai)) apskaičiuojama pagal 73 punkto reikalavimus. C, D, E, F ir G energinio naudingumo klasės pastatams metinėms šiluminės energijos sąnaudoms pastatui šildyti reikalavimai nekeliami.
B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) norminės šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti
2.49 lentelė
Eil. Nr.
Pastato paskirtis
B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatų norminės šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti, kWh/(m² metai)
B
A
A+
A++
1.
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)
kh·864·Ap-0,36
kh·568Ap-0,37
kh·516·Ap-0,39
kh·451·Ap-0,39
2.
Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai)
kh·433·Ap-0,24
kh·265·Ap-0,24
kh·215·Ap-0,23
kh·197·Ap-0,23
3.
Administracinės paskirties pastatai
kh·396·Ap-0,24
kh·280·Ap-0,26
kh·258·Ap-0,27
kh·221·Ap-0,28
4.
Mokslo paskirties pastatai
kh·1175·Ap-0,36
kh·833·Ap-0,38
kh·802·Ap-0,4
kh·707·Ap-0,41
5.
Gydymo paskirties pastatai
kh·1469·Ap-0,38
kh·1055·Ap-0,41
kh·1051·Ap-0,43
kh·941·Ap-0,44
6.
Maitinimo paskirties pastatai
kh·1153·Ap-0,38
kh·702·Ap-0,38
kh·684·Ap-0,4
kh·600·Ap-0,41
7.
Prekybos paskirties pastatai
kh·556·Ap-0,24
kh·300·Ap-0,22
kh·282·Ap-0,24
kh·240·Ap-0,24
8.
Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus
kh·1117·Ap-0,36
kh·724·Ap-0,36
kh·757·Ap-0,38
kh·647·Ap-0,39
9.
Baseinai
kh·2474·Ap-0,4
kh·1897·Ap-0,41
kh·2185·Ap-0,46
kh·1969·Ap-0,47
10.
Kultūros paskirties pastatai
kh·1214·Ap-0,36
kh·751·Ap-0,36
kh·797·Ap-0,39
kh·685·Ap-0,4
11.
Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai
kh·545·Ap-0,21
kh·327·Ap-0,18
kh·250·Ap-0,17
kh·251·Ap-0,19
12.
Sandėliavimo paskirties pastatai
kh·475·Ap-0,2
kh·290·Ap-0,17
kh·226·Ap-0,16
kh·225·Ap-0,17
13.
Viešbučių paskirties pastatai
kh·660·Ap-0,29
kh·469·Ap-0,31
kh·457·Ap-0,33
kh·407·Ap-0,34
14.
Paslaugų paskirties pastatai
kh·1079·Ap-0,34
kh·621·Ap-0,31
kh·543·Ap-0,31
kh·448·Ap-0,3
15.
Transporto paskirties pastatai
kh·1065·Ap-0,36
kh·653·Ap-0,35
kh·650·Ap-0,37
kh·563·Ap-0,38
16.
Poilsio paskirties pastatai
kh·644·Ap-0,3
kh·396·Ap-0,3
kh·365·Ap-0,31
kh·314·Ap-0,32
17.
Specialiosios paskirties pastatai
kh·1351·Ap-0,41
kh·887·Ap-0,41
kh·884·Ap-0,44
kh·789·Ap-0,45
Pataisos koeficientas kh (vnt.) B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) norminėms šiluminės energijos sąnaudoms pastatui (jo daliai) šildyti skaičiuoti
2.50 lentelė
Eil. Nr.
Pastato paskirtis
Koeficientas kh (vnt.) B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatams
B
A
A+
A++
1.
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)
1
1
1
1
2.
Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai)
1
1
1
1
3.
Administracinės paskirties pastatai
1
1
1
1
4.
Mokslo paskirties pastatai
1
1
1
1
5.
Gydymo paskirties pastatai
1
1
1
1
6.
Maitinimo paskirties pastatai
1
1
1
1
7.
Prekybos paskirties pastatai
0,14·h+0,48
0,14·h+0,46
0,14·h+0,49
0,14·h+0,47
8.
Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus
0,14·h+0,48
0,14·h+0,49
0,11·h+0,56
0,12·h+0,53
9.
Baseinai
0,16·h+0,36
0,14·h+0,45
0,13·h+0,49
0,13·h+0,51
10.
Kultūros paskirties pastatai
0,18·h+0,3
0,19·h+0,28
0,18·h+0,32
0,19·h+0,29
11.
Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai
0,09·h+0,65
0,09·h+0,67
0,08·h+0,69
0,09·h+0,66
12.
Sandėliavimo paskirties pastatai
0,09·h+0,68
0,08·h+0,69
0,08·h+0,71
0,08·h+0,7
13.
Viešbučių paskirties pastatai
1
1
1
1
14.
Paslaugų paskirties pastatai
0,15·h+0,47
0,13·h+0,53
0,11·h+0,64
0,11·h+0,65
15.
Transporto paskirties pastatai
0,18·h+0,44
0,17·h+0,44
0,16·h+0,5
0,17·h+0,47
16.
Poilsio paskirties pastatai
1
1
1
1
17.
Specialiosios paskirties pastatai
1
1
1
1
čia lentelėje: h – vidutinis pastato (jo dalies) šildomų patalpų aukštis (m). Apskaičiuojamas taip:
,
(2.618)
čia: Vp – pastato (jo dalies) šildomų patalpų tūris (m³);
93.2. C, B, A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) pirminės energijos sąnaudos QPR (kWh/(m2·metai)), apskaičiuotos pagal (2.594-2) formulę, turi neviršyti 2.51 lentelėje nurodytų norminių pirminės energijos sąnaudų QPR.N (kWh/(m2·metai)). D, E, F ir G energinio naudingumo klasės pastatams norminėms pirminės energijos sąnaudoms reikalavimai nekeliami.
C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) norminės pirminės energijos sąnaudos
2.51 lentelė
Eil. Nr.
Pastato paskirtis
C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatų norminės pirminės energijos sąnaudos QPR.N (kWh/(m² metai))
C
B
A
A+
A++
1.
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)
kh·1237·Ap-0,25
kh·821·Ap-0,22
kh·665·Ap-0,21
kh·622·Ap-0,21
kh·546·Ap-0,2
2.
Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai)
kh·556·Ap-0,11
kh·506·Ap-0,11
kh·366·Ap-0,08
kh·335·Ap-0,08
kh·307·Ap-0,07
3.
Administracinės paskirties pastatai
kh·675·Ap-0,15
kh·497·Ap-0,13
kh·413·Ap-0,11
kh·361·Ap-0,11
kh·320·Ap-0,1
4.
Mokslo paskirties pastatai
kh·1146·Ap-0,22
kh·784·Ap-0,2
kh·612·Ap-0,18
kh·520·Ap-0,17
kh·444·Ap-0,15
5.
Gydymo paskirties pastatai
kh·1207·Ap-0,18
kh·855·Ap-0,15
kh·687·Ap-0,13
kh·592·Ap-0,12
kh·519·Ap-0,1
6.
Maitinimo paskirties pastatai
kh·1173·Ap-0,16
kh·851·Ap-0,13
kh·745·Ap-0,11
kh·668·Ap-0,1
kh·621·Ap-0,1
7.
Prekybos paskirties pastatai
kh·849·Ap-0,15
kh·571·Ap-0,12
kh·506·Ap-0,11
kh·445·Ap-0,11
kh·409·Ap-0,1
8.
Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus
kh·781·Ap-0,11
kh·609·Ap-0,09
kh·528·Ap-0,08
kh·477·Ap-0,07
kh·439·Ap-0,07
9.
Baseinai
kh·1367·Ap-0,12
kh·1012·Ap-0,09
kh·843·Ap-0,08
kh·717·Ap-0,06
kh·626·Ap-0,05
10.
Kultūros paskirties pastatai
kh·1093·Ap-0,19
kh·750·Ap-0,16
kh·589·Ap-0,14
kh·499·Ap-0,13
kh·430·Ap-0,12
11.
Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai
kh·973·Ap-0,15
kh·713·Ap-0,13
kh·621·Ap-0,12
kh·530·Ap-0,11
kh·487·Ap-0,11
12.
Sandėliavimo paskirties pastatai
kh·924·Ap-0,17
kh·651·Ap-0,15
kh·560·Ap-0,15
kh·462·Ap-0,14
kh·419·Ap-0,14
13.
Viešbučių paskirties pastatai
kh·762·Ap-0,13
kh·565·Ap-0,11
kh·474·Ap-0,1
kh·418·Ap-0,09
kh·375·Ap-0,08
14.
Paslaugų paskirties pastatai
kh·1253·Ap-0,23
kh·828·Ap-0,19
kh·674·Ap-0,18
kh·575·Ap-0,17
kh·507·Ap-0,16
15.
Transporto paskirties pastatai
kh·1068·Ap-0,2
kh·702·Ap-0,17
kh·581·Ap-0,16
kh·503·Ap-0,15
kh·439·Ap-0,14
16.
Poilsio paskirties pastatai
kh·993·Ap-0,14
kh·772·Ap-0,12
kh·684·Ap-0,11
kh·623·Ap-0,1
kh·578·Ap-0,09
17.
Specialiosios paskirties pastatai
kh·1175·Ap-0,18
kh·811·Ap-0,15
kh·677·Ap-0,14
kh·597·Ap-0,13
kh·530·Ap-0,11
Pataisos koeficientas kh (vnt.) C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) norminėms suminėms pirminės energijos sąnaudoms skaičiuoti
2.52 lentelė
Eil. Nr.
Pastato paskirtis
Koeficientas kh (vnt.) C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatams
C
B
A
A+
A++
1.
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)
1
1
1
1
1
2.
Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai)
1
1
1
1
1
3.
Administracinės paskirties pastatai
1
1
1
1
1
4.
Mokslo paskirties pastatai
1
1
1
1
1
5.
Gydymo paskirties pastatai
1
1
1
1
1
6.
Maitinimo paskirties pastatai
1
1
1
1
7.
Prekybos paskirties pastatai
0,08·h+0,7
0,07·h+0,72
0,05·h+0,76
0,05·h+0,83
0,04·h+0,85
8.
Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus
0,05·h+0,8
0,04·h+0,82
0,04·h+0,85
0,03·h+0,88
0,03·h+0,89
9.
Baseinai
0,05·h+0,78
0,04·h+0,82
0,04·h+0,85
0,02·h+0,9
0,02·h+0,91
10.
Kultūros paskirties pastatai
0,07·h+0,72
0,06·h+0,75
0,05·h+0,8
0,04·h+0,85
0,04·h+0,85
11.
Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai
0,06·h+0,77
0,06·h+0,8
0,05·h+0,81
0,04·h+0,83
0,04·h+0,84
12.
Sandėliavimo paskirties pastatai
0,08·h+0,7
0,07·h+0,72
0,07·h+0,73
0,07·h+0,75
0,07·h+0,75
13.
Viešbučių paskirties pastatai
1
1
1
1
1
14.
Paslaugų paskirties pastatai
0,11·h+0,65
0,09·h+0,69
0,08·h+0,73
0,07·h+0,79
0,06·h+0,81
15.
Transporto paskirties pastatai
0,1·h+0,67
0,09·h+0,69
0,08·h+0,74
0,06·h+0,82
0,06·h+0,83
16.
Poilsio paskirties pastatai
1
1
1
1
1
17.
Specialiosios paskirties pastatai
1
1
1
1
1
čia lentelėje: h – vidutinis pastato (jo dalies) šildomų patalpų aukštis (m). Apskaičiuojamas pagal (2.618) formulę.
,
(2.618)
čia: Vp – pastato (jo dalies) šildomų patalpų tūris (m³).
XXX skyrius
Pastato rodiklių verčių nustatymas, kai skaičiavimas atliekamas atskirose pastato dalyse ar zonose
94. Jei pastatas ar jo dalis skaičiavimo metu skirstomi į atskiras zonas, C1 ir C2 pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių vertės apskaičiuojamos kaip geometrinis vidurkis pagal pastato zonų šildomų patalpų plotą:
,
(2.619)
čia: C1,z ir C2,z - atitinkamos „z“ pastato zonos rodiklių vertės;
Ap,z – atitinkamos „z“ pastato zonos šildomų patalpų plotas (m²).
95. Jei pastatas skaičiavimo metu skirstomas į atskiras dalis, C1 ir C2 pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių vertės apskaičiuojamos kaip geometrinis vidurkis pagal pastato dalių šildomų patalpų plotą:
,
(2.620)
čia: C1,d ir C2,d - atitinkamos „d“ pastato dalies rodiklių vertės;
Ap,d – atitinkamos „d“ pastato dalies šildomų patalpų plotas (m²).
96. Kaip 94 ir 95 punktuose nustatytais principais apskaičiuojami pastato dalių ir viso pastato šilumos nuostoliai per atitvaras, ilginius šiluminius tiltelius, energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti, pastate (jo dalyje) įrengtų rekuperatorių naudingumo koeficientas ηre ir rekuperatorių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis, pagal kurių vertes ir Reglamento 1 lentelės reikalavimus tikrinama pastato ar jo dalies mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemų atitiktis atitinkamai energinio naudingumo klasei, energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti ir pastate (jo dalyje) sunaudota energijos dalis Kers (vnt.) iš atsinaujinančių išteklių.
97. Pastato dalių atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai apskaičiuojami sumuojant pastato zonų savituosius šilumos nuostolius, o viso pastato savitieji šilumos nuostoliai apskaičiuojami sumuojant pastato zonų ir pastato dalių šiuos nuostolius.
Statybos techninio reglamento
STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“