7 priedas

1. Matmenys naudojami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, metrais.

2. Plotai naudojami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kvadratiniais metrais.

2. Matmenys imami iš statybinių brėžinių arba matuojant tiesiogiai. Pastato ilgis, aukštis ir plotis pastatų energinio naudingumo skaičiavimuose naudojami vamzdynų ilgiams apskaičiuoti ir šie matmenys nustatomi taip:

2.1. pastato ilgis nustatomas pagal didžiausius pastato ilgio matmenis;

2.2. pastato plotis nustatomas pagal didžiausius pastato pločio matmenis;

2.3. pastato aukštis nustatomas taip:

2.3.1. jei sertifikuojamas visas pastatas ir šiame pastate nėra šildomo rūsio, pastato aukštis imamas nuo grunto paviršiaus vidurkio iki aukščiausiai pastate esančių šildomų patalpų lubų;

2.3.2. jei sertifikuojamas visas pastatas ir šiame pastate yra šildomas rūsys, pastato aukštis imamas nuo šildomo rūsio grindų paviršiaus iki aukščiausiai pastate esančių šildomų patalpų lubų;

2.3.3. jei sertifikuojama pastato dalis, turi būti nustatytas šios pastato dalies aukštis, t. y. jei sertifikuojamas butas viduriniame pastato aukšte, šios pastato dalies aukštis turi būti imamas nuo sertifikuojamo buto grindų paviršiaus iki virš šio buto esančio buto grindų paviršiaus.

3. Pastato šildomas plotas apskaičiuojamas pagal vidinius pastato matmenis, t. y. atėmus pertvarų storius. Šį plotą sudaro visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitant:

3.1. šildomų rūsių patalpų plotus;

3.2. šildomų laiptinių plotus. Apskaičiuojant šiuos plotus, sumuojami kiekvieno aukšto plane užimami laiptinės plotai;

3.3. bendrojo naudojimo ir kitų šildomų patalpų plotus;

3.4. plotus patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos;

3.5. lifto šachtų plotus. Apskaičiuojant šiuos plotus, sumuojami kiekvieno aukšto plane lifto šachtų užimami vidiniai plotai;

3.6. nešildomų tambūrų plotus, jei sienų tarp tambūrų ir išorės šilumos perdavimo koeficientų vertės ne mažiau kaip du kartus mažesnės už sienų tarp tambūrų ir vidaus patalpų šilumos perdavimo koeficientų vertes, o durų tarp tambūrų ir išorės šilumos perdavimo koeficientas ne didesnis kaip 1,6 W/(m²·K).

4. Pastato šildomų patalpų tūris apskaičiuojamas pagal vidinius šildomų patalpų matmenis dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kubiniais metrais.

5. Sienų plotas apskaičiuojamas iš bendro sienos ploto atėmus sienoje esančių langų ir durų plotus, apskaičiuotus pagal mažiausius statybinių angų išorinius matmenis.

6. Sienų aukštis nustatomas taip:

6.1. jei yra šlaitinis stogas su karnizu ir sienos sandūros su stogu konstrukcinis sprendimas nežinomas, sienų aukštis matuojamas iki karnizo susikirtimo vietos su sienos plokštuma (he arba he2 matmenys, 7.2. pav.); kai sienos sandūros su stogu konstrukcinis sprendimas žinomas, esant nevėdinamai stogo konstrukcijai, sienos aukštis matuojamas iki sienos plokštumos susikirtimo vietos su stogo išorine plokštuma arba, esant vėdinamai stogo konstrukcijai, – iki sienos plokštumos susikirtimo vietos su vėdinamo oro tarpo apatine plokštuma;

6.2. pastatų su šlaitiniais stogais, kurių pastogėse įrengtos šildomos patalpos, sienų aukštis matuojamas iki šių patalpų lubų perdenginio viršaus;

6.3. jei virš šildomų patalpų įrengtas plokščias stogas ir parapetai, sienų aukštis matuojamas iki stogo viršutinės plokštumos susikirtimo vietos su parapetu;

6.4. jei pastate su plokščiu stogu viršutiniame aukšte įrengtos nešildomos patalpos, sienų aukštis matuojamas iki viršutinio aukšto šildomų patalpų lubų perdenginio viršaus;

6.5. po perdangomis, kurios ribojasi su išore, esančių sienų aukštis matuojamas iki šių perdangų apačios;

6.6. jei išorinių sienų viršus yra skirtingame lygyje, turi būti apskaičiuotas sienos aukščio vidurkis;

6.7. jei pirmo aukšto perdangos apačia žemiau grunto paviršiaus, sienos aukštis matuojamas nuo grunto paviršiaus;

6.8. jei pirmo aukšto perdangos apačia virš grunto paviršiaus, sienos aukštis matuojamas nuo pirmo aukšto perdenginio apačios;

6.9. sienų, įrengtų ant perdangų, kurios ribojasi su išore, aukštis matuojamas nuo perdangos apačios;

6.10. sienų, įrengtų ant perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, aukštis matuojamas nuo perdangos apačios;

6.11. pastatų, kurių grindys įrengtos ant grunto, sienų aukštis matuojamas nuo šių grindų paviršiaus.

7. Sienų plotis nustatomas pagal išorinius pastato matmenis (matmenys le,, 7.1 pav.). Šildomų patalpų, įrengtų pastatų su šlaitiniais stogais pastogėse, sienų plotis atitinka atstumą tarp priešpriešinių patalpų sienų išorinių paviršių.

8. Langų, stoglangių, švieslangių, kitų skaidrių atitvarų ir durų matmenys imami pagal mažiausius statybinių angų išorinius matmenis (matmenys lmin, 7.1. pav. ir hmin, 7.2. pav.).

9. Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų įstiklintos dalies matmenys imami pagal mažiausius šių atitvarų angų įstiklinimui matmenis.

10. Stogo plotas nustatomas iš bendro stogo ploto atėmus jame esančių stoglangių ir švieslangių plotus, apskaičiuotus pagal mažiausius statybinių angų išorinius matmenis. Stogo paviršiuje esančių vėdinimo kaminėlių, alsuoklių, kaminų ir vėdinimo šachtų užimami plotai įskaičiuojami į bendrą stogo plotą.

11. Stogo plotis ir ilgis nustatomas pagal išorinius pastato matmenis:

11.1. jei virš šildomų patalpų įrengtas šlaitinis stogas, stogo ilgis atitinka stogo šlaitų ilgių sumą nuo stogo išorinės plokštumos susikirtimo vietos su sienos plokštuma iki kraigo (atstumas le.2, 7.2. pav.) ir nuo kraigo iki priešpriešinės sienos išorinės plokštumos susikirtimo vietos su stogo išorine plokštuma;

11.2. jei virš šildomų patalpų įrengtas dvišlaitis stogas, stogo plotis atitinka atstumą tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų;

11.3. jei virš šildomų patalpų įrengtas dvišlaitis stogas, kuris pločio matavimo kryptimi turi nuolydžius, stogo plotis matuojamas kaip nurodyta 11.2 punkte;

11.4. jei pastogė po šlaitiniu stogu nešildoma, perdenginys po nešildoma pastoge priskiriamas stogų atitvaroms, o perdenginio ilgis matuojamas kaip parodyta 7.2.b pav. (atstumas le2);

11.5. jei virš šildomų patalpų įrengtas plokščias stogas, stogo ilgis ir plotis atitinka atstumą tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų, t. y. pločio ar ilgio padidėjimas dėl stogo nuolydžio nevertinami.

7.1. pav. Pastato ir jo atitvarų matmenys plane.

le – išoriniai matmenys, li – vidiniai matmenys, lmin – mažiausias angos plotis.

7.2. pav. Pastato ir jo atitvarų matmenys vertikaliame pjūvyje.

he – bendras sienos aukštis pagal išorinius matmenis, le.2 – stogo šlaito ilgis, hmin – mažiausias angos aukštis, he.2 – sienos dalies aukštis pagal išorinius matmenis.

12. Stoglangių ir švieslangių matmenys imami pagal mažiausius statybinių angų išorinius matmenis.

13. Perdangų, kurios ribojasi su išore, matmenys imami pagal išorinius perdangos matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto perdangą į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas perdangos ploto nesumažina.

14. Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių matmenys imami pagal vidinius perdangos matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto perdangą į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas perdangos ploto nesumažina.

15. Grindų ant grunto matmenys imami pagal vidinius grindų ant grunto matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis ant grunto į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina.

16. Grindų ant grunto, kurios apšiltintos pakraščiuose, matmenys imami pagal vidinius grindų matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina.

17. Grindų ant grunto šildomuose rūsiuose matmenys imami pagal vidinius grindų matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina.

18. Grindų virš nešildomų rūsių matmenys imami pagal vidinius grindų matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, laikoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ploto nesumažina.

18. Vėdinamo pogrindžio, šildomo ir vėdinamo nešildomo rūsio ar pogrindžio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (žr. Reglamento 2 priedo 2.7–2.10 pav. dydis zbf) atitinka atstumą nuo grindų paruošiamojo sluoksnio apačios iki grunto paviršiaus. Jei grindų storis nežinomas, jis prilyginamas 0,1 m. Jei pastato perimetru gylis zbf nevienodas, turi būti apskaičiuota vidutinė grindų gylio vertė.

20. Vėdinamo nešildomo rūsio patalpų tūris apskaičiuojamas sumuojant visų šiame rūsyje esančių patalpų tūrius, t. y. pertvarų užimami tūriai į rūsio patalpų tūrį neįskaitomi. Turi būti nustatytas tik tas vėdinamo rūsio tūris, kuris yra po grindimis virš vėdinamo rūsio. Kai nėra duomenų pakankamai tiksliai nustatyti vėdinamo rūsio tūrį V5 (m³), šis tūris gali būti apskaičiuotas taip:

(7.1)

čia: Afg5 – grindų virš nešildomo rūsio plotas (m2);

n fg5 – nešildomo rūsio aukštų kiekis (vnt.);

h fg5 – nešildomo rūsio patalpų aukštis (m).

21. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp pastato pamatų ir išorinių sienų imamas pagal išorinius matmenis.

22. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis apie langų apie išorinių įėjimo angas sienose imamas pagal mažiausius angų išorinius matmenis.

23. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp pastato sienų ir stogo imamas pagal išorinį sienos ilgį sienos plokštumoje.

24. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose imamas pagal išorinius matmenis.

25. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis imamas pagal išorinius matmenis balkono grindų ir išorinių sienų susikirtimo vietoje.

26. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų imamas pagal išorinius matmenis šių perdangų ir išorinių sienų susikirtimo vietoje.

27. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis stoglangių ir švieslangių angų perimetru imamas pagal mažiausius angų išorinius matmenis.

28. Jei atliekami atitvarų tarp šildomų patalpų ir nešildomos apšiltintos patalpos Reglamento 14 priede nurodyti skaičiavimai, šių atitvarų matmenys turi būti išmatuoti kaip nurodyta 7.3. pav.

7.3. pav. Pastato ir jo atitvarų matmenys plane, kai pastato šildomos patalpos ribojasi su apšiltinta nešildoma patalpa.

le – atitvarų tarp šildomų patalpų ir nešildomos apšiltintos patalpos matmenys, len – atitvarų tarp nešildomos apšiltintos patalpos ir išorės matmenys.

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“