22 straipsnis. Patikimumo ribos nustatymo metodika

1. Pasiūlymas dėl bendros pralaidumo skaičiavimo metodikos apima patikimumo ribos nustatymo metodiką. Patikimumo ribos nustatymo metodika apima du etapus. Pirmiausia atitinkami PSO įvertina pralaidumo skaičiavimo metu numatytų energijos srautų nuokrypių nuo realiuoju laiku realizuotų energijos srautų tikimybinį skirstinį. Tada patikimumo riba apskaičiuojama jos vertę išvedant iš tikimybinio skirstinio.

2. Patikimumo ribos nustatymo metodikoje nustatomi pralaidumo skaičiavimo metu numatytų energijos srautų nuokrypių nuo realiuoju laiku realizuotų energijos srautų tikimybinio skirstinio apskaičiavimo principai ir nurodomas neapibrėžtumas, į kurį reikėtų atsižvelgti atliekant skaičiavimą. Siekiant nustatyti tą neapibrėžtumą, metodikoje visų pirma atsižvelgiama į:

a) nenumatytus fizinių elektros energijos srautų nuokrypius per tam tikrą rinkos laiko vienetą, kuriuos lemia elektros energijos srautų koregavimas PSO kontrolės srityse ir tarp jų, siekiant išlaikyti pastovų dažnį;

b) neapibrėžtumą, kuris tam tikru rinkos laiko vienetu galėtų turėti įtakos pralaidumo skaičiavimui ir kuris galėtų atsirasti laikotarpiu nuo pralaidumo skaičiavimo laikotarpio iki realiojo laiko.

3. Patikimumo ribos nustatymo metodikoje PSO taip pat nustato bendrus suderintus principus, pagal kuriuos patikimumo riba išvedama iš tikimybinio skirstinio.

4. Remdamiesi vadovaujantis 1 dalimi patvirtinta metodika, PSO patikimumo ribą nustato paisydami tinklo eksploatavimo saugumo ribų ir atsižvelgdami į neapibrėžtumą pralaidumo skaičiavimo laikotarpį lyginant su realiuoju laiku, taip pat į taisomuosius veiksmus, kurių galima imtis apskaičiavus pralaidumą.

5. Kiekvienam pralaidumo skaičiavimo laikotarpiui atitinkami PSO nustato: kai taikomas srautinis metodas – kritinių tinklo elementų patikimumo ribą, kai taikomas koordinuoto grynojo pralaidumo metodas – tarpzoninio pralaidumo patikimumo ribą.