29 straipsnis. Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimas regionų lygmeniu

1. Kiekvienas PSO koordinuoto pralaidumo skaičiuotojui ir visiems kitiems pralaidumo skaičiavimo regiono PSO pateikia šiuos kiekvieno pralaidumo skaičiavimo laikotarpio duomenis: tinklo eksploatavimo saugumo ribas, gamybos poslinkio koeficientus, taisomuosius veiksmus, patikimumo ribas, paskirstymo apribojimus ir anksčiau paskirstytą tarpzoninį pralaidumą.

2. Kiekvienas koordinuoto pralaidumo skaičiuotojas atlieka tinklo eksploatavimo saugumo analizę, kurioje remiamasi tinklo eksploatavimo saugumo ribomis, naudodamasis remiantis 28 straipsnio 5 dalimi pagal kiekvieną scenarijų sukurtu bendro tinklo modeliu.

3. Skaičiuodamas tarpzoninį pralaidumą, kiekvienas koordinuoto pralaidumo skaičiuotojas:

a) naudoja gamybos poslinkio koeficientus prekybos zonų grynųjų pozicijų pokyčių ir srautų nuolatinės srovės linijose poveikiui apskaičiuoti;

b) nepaiso tų kritinių tinklo elementų, kuriems pagal 21 straipsnyje nustatytą metodiką prekybos zonos grynųjų pozicijų pokyčiai neturi reikšmingos įtakos;

c) užtikrina, kad visos prekybos zonų grynosios pozicijos ir srautai nuolatinės srovės linijose, neviršijantys tarpzoninio pralaidumo, atitiktų patikimumo ribas ir tinklo eksploatavimo saugumo ribas pagal 21 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius, ir atsižvelgia į anksčiau paskirstytą tarpzoninį pralaidumą pagal 21 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį.

4. Kiekvienas koordinuoto pralaidumo skaičiuotojas optimizuoja tarpzoninį pralaidumą taikydamas galimus taisomuosius veiksmus, į kuriuos atsižvelgta skaičiuojant pralaidumą, vadovaujantis 21 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčiu.

5. Kiekvienas koordinuoto pralaidumo skaičiuotojas taiko vadovaujantis 21 straipsnio 1 dalies b punkto vi papunkčiu nustatytas dalijimosi taisykles.

6. Kiekvienas koordinuoto pralaidumo skaičiuotojas laikosi vadovaujantis 21 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčiu nustatyto taikomo pralaidumo skaičiavimo metodo matematinio aprašymo.

7. Kiekvienas srautinį metodą taikantis koordinuoto pralaidumo skaičiuotojas:

a) naudoja tinklo eksploatavimo saugumo ribų duomenis didžiausiems srautams kritiniuose tinklo elementuose apskaičiuoti;

b) naudoja bendro tinklo modelį, gamybos poslinkio koeficientus ir nenumatytų atvejų duomenis energijos perdavimo pasiskirstymo veiksniams apskaičiuoti;

c) remiasi energijos perdavimo pasiskirstymo veiksniais srautams, kuriuos lemia pralaidumo skaičiavimo regione anksčiau paskirstytas tarpzoninis pralaidumas, apskaičiuoti;

d) pagal kiekvieną scenarijų apskaičiuoja srautus kritiniuose tinklo elementuose (atsižvelgdamas į nenumatytus atvejus) ir juos koreguoja darydamas prielaidą, kad pralaidumo skaičiavimo regione nevyksta tarpzoniniai energijos mainai, šiuo tikslu taikydamas 21 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nustatytas taisykles, kaip išvengti nepagrįsto vidaus ir tarpzoninių energijos mainų diskriminavimo;

e) atsižvelgdamas į nenumatytus atvejus, apskaičiuoja esamas kritinių tinklo elementų ribas, kurios prilygsta didžiausiems srautams, atėmus d punkte nurodytus koreguotus srautus, patikimumo ribas ir srautus, kuriuos lemia anksčiau paskirstytas tarpzoninis pralaidumas;

f) koreguoja esamas kritinių tinklo elementų ribas arba energijos perdavimo pasiskirstymo veiksnius, remdamasis galimais taisomaisiais veiksmais, į kuriuos reikia atsižvelgti skaičiuojant pralaidumą, vadovaujantis 25 straipsniu.

8. Kiekvienas koordinuoto grynojo pralaidumo metodą taikantis koordinuoto pralaidumo skaičiuotojas:

a) naudoja bendro tinklo modelį, gamybos poslinkio koeficientus ir nenumatytų atvejų duomenis, kad paisydamas tinklo eksploatavimo saugumo ribų apskaičiuotų didžiausią energijos mainų apimtį ties prekybos zonų ribomis, kuri prilygsta didžiausiai apskaičiuotai mainų tarp dviejų prekybos zonų apimčiai abiejose prekybos zonų ribos pusėse;

b) koreguoja didžiausią elektros energijos mainų apimtį, remdamasis taisomaisiais veiksmais, į kuriuos reikia atsižvelgti skaičiuojant pralaidumą, vadovaujantis 25 straipsniu;

c) koreguoja didžiausią elektros energijos mainų apimtį, taikydamas vadovaujantis 21 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčiu nustatytas taisykles, kaip išvengti nepagrįsto vidaus ir tarpzoninių mainų diskriminavimo;

d) taiko vadovaujantis 21 straipsnio 1 dalies b punkto vi papunkčiu nustatytas taisykles, kaip efektyviai padalyti kritinių tinklo elementų energijos srauto pajėgumus tarp skirtingų prekybos zonų ribų;

e) apskaičiuoja tarpzoninį pralaidumą, kuris prilygsta didžiausiai energijos mainų apimčiai, pakoreguotai pagal patikimumo ribą ir anksčiau paskirstytą tarpzoninį pralaidumą.

9. Kiekvienas koordinuoto pralaidumo skaičiuotojas bendradarbiauja su kaimyniniais koordinuoto pralaidumo skaičiuotojais. Kaimyniniai PSO užtikrina tokį bendradarbiavimą, pralaidumo skaičiavimo ir patvirtinimo tikslais su atitinkamais regioniniais koordinuoto pralaidumo skaičiuotojais keisdamiesi informacija apie tarpusavio priklausomybę ir ją patvirtindami. Kaimyniniai PSO informaciją apie tarpusavio priklausomybę koordinuoto pralaidumo skaičiuotojams pateikia prieš skaičiuojant pralaidumą. Šios informacijos tikslumo ir taisomųjų priemonių vertinimas prireikus įtraukiamas į vadovaujantis 31 straipsniu kas dvejus metus rengiamą ataskaitą.

10. Kiekvienas koordinuoto pralaidumo skaičiuotojas nustato:

a) kiekvienos pralaidumo skaičiavimo regione esančios prekybos zonos srautinius parametrus (jeigu taikomas srautinis metodas) arba

b) kiekvienos pralaidumo skaičiavimo regione esančios prekybos zonos ribos tarpzoninio pralaidumo vertes (jeigu taikomas koordinuoto grynojo pralaidumo metodas).

11. Kiekvienas koordinuoto pralaidumo skaičiuotojas kiekvienam savo pralaidumo skaičiavimo regiono PSO pateikia patvirtinti tarpzoninį pralaidumą pagal 21 straipsnio 1 dalies c punktą.