52 straipsnis. Atsiskaitymas už disbalansą

1. Kiekvienas PSO arba, kai tinkama, trečioji šalis savo planavimo rajone (-uose), kai tinkama, su kiekviena už balansą atsakinga šalimi kiekvienu 53 straipsnyje nurodytu atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiu atsiskaito už visą pagal 49 ir 54 straipsnius apskaičiuotą disbalansą, sumokėdamas tinkamą disbalanso kainą, apskaičiuotą pagal 55 straipsnį.

2. Per vienus metus po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO parengia pasiūlymą patikslinti ir suderinti bent šiuos dalykus:

a) disbalanso pataisos apskaičiavimą pagal 49 straipsnį ir pozicijos, disbalanso ir paskirto kiekio apskaičiavimą vienu iš 54 straipsnio 3 dalyje nurodytų metodų;

b) pagrindinius komponentus, naudojamus visų rūšių disbalanso kainai apskaičiuoti pagal 55 straipsnį, įskaitant, kai tinkama, balansavimo energijos aktyvinimo iš dažnio atkūrimo rezervų arba pakaitos rezervų išvengimo vertės nustatymą;

c) vienodos disbalanso kainodaros taikymą visų rūšių disbalansui pagal 55 straipsnį, nustatant vienodą teigiamo disbalanso ir neigiamo disbalanso kainą kiekviename disbalanso kainos rajone atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiu;

d) dvejopos disbalanso kainodaros taikymo visų rūšių disbalansui pagal 55 straipsnį sąlygas ir metodiką, nustatant vieną teigiamo disbalanso kainą ir vieną neigiamo disbalanso kainą kiekviename disbalanso kainos rajone atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiu, kurios apima:

i) sąlygas, kuriomis PSO gali atitinkamai reguliavimo institucijai pagal Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnį pasiūlyti taikyti dvejopą kainodarą, nurodant, kokį pagrindimą reikia pateikti;

ii) dvejopos kainodaros taikymo metodiką.

3. 2 dalyje nurodytame pasiūlyme gali būti skiriami savarankiško skirstymo modeliai ir centrinio skirstymo modeliai.

4. 2 dalyje nurodytame pasiūlyme nurodoma įgyvendinimo data, kuri turi būti ne vėlesnė kaip aštuoniolika mėnesių po visų atitinkamų reguliavimo institucijų patvirtinimo pagal 5 straipsnio 2 dalį.