15 straipsnis. Nepakankamo dažnio automatinio reguliavimo schema

1. Į nepakankamo dažnio automatinio reguliavimo schemą, numatytą sistemos apsaugos plane, įtraukiama automatinio apkrovos atjungimo dėl nepakankamo dažnio schema ir riboto jautrumo nepakankamam dažniui režimo nuostačiai, taikomi PSO galios ir dažnio valdymo (LFC) rajone.

2. Savo sistemos apsaugos plano projekte kiekvienas PSO numato, kad, kai dėl dažnio kitimo greičio tai įmanoma, riboto jautrumo nepakankamam dažniui režimas būtų aktyvinamas anksčiau nei automatinio apkrovos atjungimo dėl nepakankamo dažnio schema.

3. Prieš aktyvindami automatinio apkrovos atjungimo dėl nepakankamo dažnio schemą, kiekvienas PSO ir pagal 11 straipsnio 4 dalį nustatyti STO numato, kad energijos kaupimo blokai, naudojami kaip prie jų sistemos prijungta apkrova:

a) esant PSO sistemos apsaugos plane nustatytam aktyviosios galios nuostačiui per nustatytą laiką automatiškai persijungtų į energijos gamybos režimą arba,

b) jei energijos kaupimo blokas persijungti per PSO sistemos apsaugos plane nustatytą laiką negali, veikiantis kaip apkrova energijos kaupimo įrenginys automatiškai atsijungtų.

4. Kiekvienas PSO savo sistemos apsaugos plane numato dažnio slenkstines vertes, kurias peržengus, energijos kaupimo blokai būtų automatiškai perjungiami arba atjungiami. Šios dažnio slenkstinės vertės turi neviršyti sistemos avarinės būsenos dažnio ribos, nustatytos Reglamento (ES) 2017/1485 18 straipsnio 3 dalyje, bet viršyti priede nustatytą privalomo apkrovos atjungimo pradinio dažnio ribą.

5. Kiekvienas PSO automatinio apkrovos atjungimo dėl nepakankamo dažnio schemą projektuoja remdamasis priede nustatytais tikralaikio apkrovos mažinimo parametrais. Schemoje numatomas apkrovos atjungimas esant skirtingiems dažniams nuo privalomojo pradinio lygio iki privalomojo galutinio lygio, įgyvendinimo intervale, laikantis mažiausio lygių skaičiaus ir didžiausio žingsnio apribojimų. Įgyvendinimo intervalas nulemia didžiausią leidžiamą atjungtinos grynosios apkrovos nuokrypį nuo tikslinės grynosios apkrovos, atjungtinos esant tam tikram dažniui ir apskaičiuojamos tiesiškai interpoliuojant tarp privalomųjų pradinio ir galutinio lygių. Įgyvendinimo intervalas turi būti toks, kad nebūtų atjungiama mažesnė nei esant pradiniam privalomajam lygiui atjungtina grynoji apkrova. Žingsnis negali būti laikomas žingsniu, jei jį pasiekus neatjungiama jokia grynoji apkrova.

6. Kiekvienas PSO arba STO apkrovos atjungimo dėl nepakankamo dažnio reles įrengia atsižvelgdamas bent į apkrovos charakteristikas ir išsklaidytąją energijos gamybą.

7. Įgyvendindamas automatinio apkrovos atjungimo dėl nepakankamo dažnio schemą pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, kiekvienas PSO arba STO:

a) vengia nustatyti papildomą delsą, kuri būtų pridedama prie relių ir jungtuvų suveikimo laiko;

b) kuo labiau sumažina elektros energijos gamybos modulių, ypač tų, kurie užtikrina inerciją, atjungimą ir

c) riboja riziką, kad taikant schemą susidarys galios srautų nuokrypiai ir įtampos nuokrypiai, dėl kurių būtų peržengtos tinklo eksploatavimo saugumo ribos.

Jei STO negali įvykdyti reikalavimų pagal b ir c punktus, jis apie tai praneša PSO ir pasiūlo, koks reikalavimas turėtų būti taikomas. PSO, konsultuodamasis su STO ir remdamasis bendra sąnaudų ir naudos analize, nustato taikomus reikalavimus.

8. Sistemos apsaugos plane numatytoje automatinio apkrovos atjungimo dėl nepakankamo dažnio schemoje gali būti numatytas grynosios apkrovos atjungimas remiantis dažnio gradientu, su sąlyga, kad:

a) jis aktyvinamas tik:

i) kai dažnio nuokrypis yra didesnis už didžiausią nusistovėjusio dažnio nuokrypį ir dažnio gradientas yra didesnis už atskaitos incidento sukeliamą dažnio gradientą;

ii) kol dažnis pasiekia privalomo apkrovos atjungimo pradinį lygį;

b) jis atitinka priedo reikalavimus ir

c) jis yra būtinas ir pagrįstas siekiant efektyviai užtikrinti tinklo eksploatavimo saugumą.

9. Jei sistemos apsaugos plane nustatytoje automatinio apkrovos atjungimo dėl nepakankamo dažnio schemoje numatytas grynosios apkrovos atjungimas dėl dažnio gradiento, kaip aprašyta 8 dalyje, PSO per 30 dienų po šios priemonės įgyvendinimo nacionalinei reguliavimo institucijai pateikia ataskaitą, kurioje išsamiai paaiškina šios priemonės pagrindines priežastis, įgyvendinimą ir poveikį.

10. PSO į savo sistemos apsaugos plane numatytą automatinio apkrovos atjungimo dėl nepakankamo dažnio schemą gali įtraukti papildomus grynosios apkrovos atjungimo žingsnius žemiau priede nustatyto galutinio privalomojo apkrovos atjungimo lygio.

11. Kiekvienas PSO turi teisę įgyvendinti papildomas sistemos apsaugos schemas, kurios suveikia, kai dažnis neviršija privalomo apkrovos atjungimo galutinio lygio, ir kuriomis siekiama užtikrinti greitesnį sistemos veikimo atkūrimą. PSO užtikrina, kad dėl tokių papildomų schemų dažnis dar labiau nepablogėtų.