5 straipsnis. Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos

1. Valstybės narės užtikrina, kad visas šioje direktyvoje nustatytas užduotis vykdytų kompetentinga institucija.

Pagal šios direktyvos taikymo sritį nacionalinės reguliavimo institucijos yra atsakingos bent už šias užduotis:

a) ex ante rinkos reguliavimo įgyvendinimą, be kita ko, prieigos ir sujungimo įpareigojimų nustatymą;

b) įmonių tarpusavio ginčų sprendimo užtikrinimą;

c) radijo spektro valdymo vykdymą ir sprendimų priėmimą, arba, kai tos užduotys pavedamos kitoms kompetentingoms institucijoms – konsultavimą dėl rinkos formavimo ir nacionalinių procesų, susijusių su radijo spektro naudojimo elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms teisėmis, konkurencijos elementų;

d) prisidėjimą prie galutinių naudotojų teisių apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kai aktualu, veiksmus koordinuojant su kitomis kompetentingomis institucijomis;

e) įdėmų rinkos formavimo ir konkurencijos klausimų, susijusių su atvira interneto prieiga, vertinimą ir stebėseną;

f) naštos nepagrįstumo vertinimą, taip pat universaliosios paslaugos teikimo grynųjų sąnaudų apskaičiavimą;

g) numerių perkeliamumo tarp paslaugų teikėjų užtikrinimą;

h) bet kokios kitos užduoties, kuri pagal šią direktyvą priskiriama nacionalinėms reguliavimo institucijoms, vykdymą.

Valstybės narės nacionalinėms reguliavimo institucijoms gali skirti kitas šioje direktyvoje ir kituose Sąjungos teisės aktuose numatytas užduotis, visų pirma susijusias su konkurencija rinkoje arba patekimu į rinką, pavyzdžiui, su bendruoju leidimu, ir susijusias su BEREC pavestu vaidmeniu. Kai tos užduotys, susijusios su konkurencija rinkoje arba patekimu į rinką, pavedamos kitoms kompetentingoms institucijoms, prieš priimdamos sprendimą jos siekia konsultuotis su nacionaline reguliavimo institucija. Siekiant prisidėti prie BEREC užduočių, nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiama teisė rinkti būtinus duomenis ir kitą informaciją iš rinkos dalyvių.

Valstybės narės, remdamosi nacionaline teise, įskaitant nacionalinę teisę, įgyvendinančią Sąjungos teisę, taip pat gali nacionalinėms reguliavimo institucijoms pavesti kitas užduotis.

Perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės visų pirma skatina nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos stabilumą užduočių, paskirtų pagal Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, kuri 2009 m. buvo iš dalies pakeista, atžvilgiu.

2. Tos pačios valstybės narės arba kitų valstybių narių nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos prireikus sudaro tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus siekiant skatinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje.

3. Valstybės narės užduotis, kurias turi atlikti nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, skelbia lengvai prieinama forma, ypač tais atvejais, kai užduotys pavedamos kelioms institucijoms. Valstybės narės atitinkamais atvejais užtikrina, kad bendrai rūpimais klausimais tos institucijos konsultuotųsi ir bendradarbiautų viena su kita ir su nacionalinėmis institucijomis, kurioms pavesta taikyti konkurencijos teisę arba vartotojų teisę. Kai kompetencija tokiais klausimais priskiriama kelioms institucijoms, valstybės narės užtikrina, kad kiekvienos institucijos užduotys būtų skelbiamos lengvai prieinama forma.

4. Valstybės narės praneša Komisijai apie visas nacionalines reguliavimo ir kitas kompetentingas institucijas, kurioms pagal šią direktyvą yra pavestos užduotys, ir jų atitinkamą atsakomybę, taip pat bet kokius jų pakeitimus.