61 straipsnis. Nacionalinių reguliavimo ir kitų kompetentingų institucijų galios ir pareigos, susijusios su prieiga ir sujungimu

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos arba, šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b ir c punktų atveju, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos, siekdamos 3 straipsnyje išdėstytų tikslų, skatina ir atitinkamais atvejais užtikrina pagal šią direktyvą pakankamą prieigą ir sujungimą bei paslaugų sąveiką, vykdydamos savo pareigas taip, kad būtų skatinamas veiklos efektyvumas, tvari konkurencija, itin didelio pralaidumo tinklų diegimas, investicijų efektyvumas ir inovacijos ir kuo didesnė nauda galutiniams naudotojams.

Jos teikia gaires ir viešai skelbia procedūras, taikomas prieigai ir sujungimui užtikrinti, kad nustatyti įpareigojimai duotų naudos ribotą geografinę aprėptį turinčioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir operatoriams.

2. Visų pirma, nedarant poveikio priemonėms, kurios pagal 68 straipsnį gali būti taikomos įmonėms, pripažintoms turinčiomis didelę įtaką rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos arba, šios pastraipos b ir c punktų atveju, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos turi galėti nustatyti:

a) būtinu mastu užtikrinti tiesioginį sujungimą, įpareigojimus įmonėms, kurioms taikomas bendrasis leidimas, ir kurios kontroliuoja prieigą prie galutinių naudotojų, įskaitant pateisinamais atvejais įpareigojimą sujungti savo tinklus, jei tai dar nepadaryta;

b) pagrįstais atvejais ir būtinu mastu įpareigojimus įmonėms, kurioms taikomas bendrasis leidimas ir kurios kontroliuoja prieigą prie galutinių naudotojų, kad jų paslaugos būtų sąveikios;

c) pagrįstais atvejais, kai galutinių naudotojų tiesioginiam sujungimui kyla grėsmė dėl asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumo stokos, ir būtinu mastu užtikrinti galutinių naudotojų tiesioginį sujungimą, įpareigojimus atitinkamiems su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų, kurios pasiekė didelės aprėpties lygį ir pritraukia daug naudotojų, teikėjams, kad jų paslaugos būtų sąveikios;

d) būtinu mastu užtikrinti galutiniams naudotojams prieinamumą prie valstybių narių nurodytų skaitmeninių radijo ir televizijos transliavimo paslaugų ir susijusių papildomų paslaugų, įpareigojimus operatoriams, kad jie teiktų prieigą prie kitų priemonių, nurodytų II priedo II dalyje, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

Pirmos pastraipos c punkte nurodyti įpareigojimai gali būti nustatyti tik:

i) tiek, kiek to reikia asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumui užtikrinti, ir gali apimti proporcingus įpareigojimus tų paslaugų teikėjams skelbti atitinkamą informaciją ir leisti institucijoms ir kitiems paslaugų teikėjams ja naudotis, ją keisti ir platinti arba naudoti ir įgyvendinti 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus standartus ar specifikacijas arba bet kokius kitus atitinkamus Europos ar tarptautinius standartus,

ii) jeigu Komisija, pasikonsultavusi su BEREC ir kuo labiau atsižvelgdama į jos nuomonę, nustato, kad yra didelė grėsmė visos Sąjungos arba ne mažiau kaip trijų valstybių narių galutinių naudotojų tiesioginiam sujungimui, ir priėmė įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomas įpareigojimų, kurie gali būti nustatyti, pobūdis ir apimtis.

Antros pastraipos ii punkte nurodytos įgyvendinimo priemonės priimamos laikantis 118 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Visų pirma ir nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, gavusios pagrįstą prašymą nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti įpareigojimus suteikti prieigą prie laidų ir kabelių bei susijusių priemonių pastatų viduje arba iki pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško, kaip nustatė nacionalinė reguliavimo institucija, jei toks taškas yra pastato išorėje. Kai tai pateisinama tuo, kad tokio tinklo elementų dubliavimas būtų ekonomiškai neefektyvus arba neįgyvendinamas fiziškai, tokie įpareigojimai gali būti nustatyti elektroninių ryšių tinklų teikėjams arba tokių laidų, kabelių ir susijusių įrenginių savininkams, kai tie savininkai nėra elektroninių ryšių tinklų teikėjai. Nustatytos prieigos sąlygos gali apimti konkrečias prieigos prie tokių tinklo elementų ir susijusių priemonių bei susijusių paslaugų, skaidrumo ir nediskriminavimo bei prieigos sąnaudų paskirstymo taisykles, kurios, jei tinkama, yra priderinamos siekiant atsižvelgti į rizikos veiksnius.

Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija, kai taikytina, atsižvelgdama į įpareigojimus, nustatomus remiantis atitinkamu rinkos tyrimu, padaro išvadą, kad pagal pirmą pastraipą nustatytų įpareigojimų nepakanka siekiant pašalinti dideles ir ilgalaikes ekonomines ar fizines kliūtis tokios pačios infrastruktūros kūrimui, dėl kurių susidarė esama arba besiformuojanti padėtis rinkoje, dėl kurios labai ribojamos galutiniams naudotojams palankios konkurencijos galimybės, ji gali nustatyti, kad tokie prieigos įpareigojimai sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis būtų taikomi ir už pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško iki taško, kuris, kaip ji nustatė, yra arčiausiai galutinių naudotojų ir gali užtikrinti prieglobą pakankamam galutinių naudotojų jungčių skaičiui, kad tai būtų komerciniu požiūriu perspektyvu efektyviems prieigą gauti norintiems subjektams. Nacionalinė reguliavimo institucija, nustatydama išplėtimo už pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško mastą, kuo labiau atsižvelgia į atitinkamas BEREC gaires. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali dėl techninių arba ekonominių priežasčių nustatyti aktyvios arba virtualios prieigos įpareigojimus.

Nacionalinės reguliavimo institucijos nenustato įpareigojimų pagal antrą pastraipą elektroninių ryšių tinklų teikėjams, jeigu jos nustato, kad:

a) teikėjas atitinka 80 straipsnio 1 dalyje išvardytas charakteristikas ir bet kuriai įmonei suteikia įgyvendinamas ir panašias alternatyvias priemones pasiekti galutinius vartotojus, suteikiant prieigą prie labai didelės talpos tinklo bet kuriai įmonei sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis; nacionalinės reguliavimo institucijos gali tą išimtį taikyti ir kitiems paslaugų teikėjams, sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis siūlantiems prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklo arba

b) nustačius įpareigojimus būtų pakenkta naujo tinklo diegimo, visų pirma vykdant mažesnio masto vietos projektus, ekonominiam arba finansiniam perspektyvumui.

Nukrypstant nuo trečios pastraipos a punkto, nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams, tenkinantiems tame punkte nustatytus kriterijus, kai atitinkamas tinklas yra finansuojamas viešosiomis lėšomis.

Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 21 d. BEREC paskelbia gaires, kuriomis skatinamas nuoseklus šios dalies taikymas, nustatydama atitinkamus kriterijus, taikomus nustatant:

a) pirmąjį koncentracijos ar skirstymo tašką,

b) už pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško esantį tašką, kuriame galima užtikrinti prieglobą pakankamam galutinių naudotojų jungčių skaičiui, kad efektyvi įmonė galėtų įveikti dideles nustatytas kliūtis, kylančias tokios pačios infrastruktūros kūrimui,

c) kurie tinklo diegimo atvejai gali būti laikomi naujais,

d) kurie projektai gali būti laikomi mažo masto ir

e) kurios ekonominės ar fizinės kliūtys tokios pačios infrastruktūros kūrimui yra didelės ir ilgalaikės.

4. Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos būtų įgaliotos įmonėms, teikiančioms ar įgaliotoms teikti elektroninių ryšių tinklus, nustatyti įpareigojimus dėl dalijimosi pasyviąja infrastruktūra arba įpareigojimus sudaryti lokalizuotos tarptinklinio ryšio prieigos susitarimus – abiem atvejais jeigu tai tiesiogiai reikalinga paslaugoms, grindžiamoms radijo spektro naudojimu, teikti vietoje laikantis Sąjungos teisės, ir jei jokiai įmonei neteikiamos perspektyvios ir panašios prieigos prie galutinių naudotojų alternatyvios priemonės laikantis sąžiningų ir pagrįstų sąlygų. Kompetentingos institucijos gali nustatyti tokius įpareigojimus tik tuo atveju, kai ši galimybė buvo aiškiai numatyta suteikiant radijo spektro naudojimo teises, ir kai tai pateisinama tuo, kad vietovėje, kurioje taikomi šie įpareigojimai, rinkos veikla grindžiamam nuo radijo spektro naudojimo priklausomų tinklų arba paslaugų teikimo infrastruktūros diegimui kyla neįveikiamų ekonominių arba fizinių kliūčių ir todėl galutinių naudotojų prieiga prie tinklų arba paslaugų yra itin nepakankama arba jos visai nėra. Tomis aplinkybėmis, kai problemai spręsti nepakanka vien prieigos ir dalijimosi pasyviąja infrastruktūra, nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti įpareigojimus dalytis aktyviąja infrastruktūra.

Kompetentingos institucijos atsižvelgia į:

a) poreikį kuo labiau didinti junglumą visoje Sąjungoje, palei pagrindinius transporto kelius ir tam tikrose teritorinėse srityse, taip pat į galimybę gerokai padidinti pasirinkimą ir paslaugų kokybę galutiniams naudotojams,

b) veiksmingą radijo spektro naudojimą,

c) dalijimosi technines galimybes ir susijusias sąlygas,

d) infrastruktūra grindžiamos ir paslaugomis grindžiamos konkurencijos būklę,

e) technologines inovacijas,

f) svarbiausią poreikį paremti infrastruktūros šeimininko paskatą pirmiausia įdiegti infrastruktūrą.

Ginčo sprendimo atveju kompetentingos institucijos dalijimosi arba prieigos įpareigojimo vykdytojui gali inter alia nustatyti įpareigojimą dalytis radijo spektru su infrastruktūros šeimininku tam tikroje vietovėje.

5. Pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatomi įpareigojimai ir sąlygos turi būti objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir nediskriminuojantys; jie turi būti įgyvendinami laikantis 23, 32 ir 33 straipsniuose nurodytų procedūrų. Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, nustačiusios tuos įpareigojimus ir sąlygas, ne vėliau kaip penkeri metai po ankstesnės toms pačioms įmonėms taikomos priemonės priėmimo įvertina jų taikymo rezultatus ir tai, ar būtų tinkama juos panaikinti arba iš dalies pakeisti atsižvelgiant į kintančias sąlygas. Tos institucijos praneša savo vertinimo rezultatus laikydamosi procedūrų, nurodytų 23, 32 ir 33 straipsniuose.

6. Taikydamos šio straipsnio 1 ir 2 dalis, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinei reguliavimo institucijai būtų suteikti įgaliojimai įsikišti savo iniciatyva, kai tai pateisinama siekiant užtikrinti 3 straipsnio politikos tikslus, laikantis šios direktyvos ir ypač 23 bei 32 straipsniuose nurodytų procedūrų.

7. BEREC, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija ir siekdama prisidėti prie to, kad nacionalinės reguliavimo institucijos nuosekliai apibrėžtų tinklo galinių taškų vietą, ne vėliau kaip 2020 m. birželio 21 d. priima tinklo galinio taško identifikavimo skirtingose tinklo topologijose bendrų metodų gaires. Nustatydamos tinklo galinių taškų vietą nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į tas gaires.