67 straipsnis. Rinkos tyrimo tvarka

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos nustato, ar pagal 64 straipsnio 3 dalį apibrėžta atitinkama rinka yra tokia, kuri pagrįstų šioje direktyvoje išdėstytų reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymą. Valstybės narės užtikrina, kad tyrimas atitinkamais atvejais būtų atliekamas kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis. Nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į DĮR gaires ir vykdydamos tokį tyrimą laikosi 23 ir 32 straipsniuose nurodytų procedūrų.

Gali būti laikoma, kad šioje direktyvoje išdėstytų reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymas rinkoje pagrįstas, jeigu tenkinami visi šie kriterijai:

a) esama didelių ilgalaikių struktūrinių, teisinių ar reguliavimo kliūčių patekti į rinką;

b) atsižvelgiant į infrastruktūra grindžiamos konkurencijos ir kitų konkurencijos šaltinių būklę, kuri kelia kliūčių patekti į rinką, veiksmingos konkurencijos per nagrinėjamą laikotarpį esamos struktūros rinkoje neatsiras;

c) vien konkurencijos teisės nepakanka, kad būtų tinkamai išspręsta (-os) nustatyta (-os) rinkos nepakankamumo problema (-os).

Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija atlieka į rekomendaciją įtrauktos rinkos tyrimą, ji laiko, kad tenkinami antros pastraipos a, b ir c punktų reikalavimai, nebent nacionalinė reguliavimo institucija nuspręstų, kad konkrečiomis nacionalinėmis aplinkybėmis vienas ar daugiau tokių kriterijų netenkinami.

2. Kai nacionalinė reguliavimo institucija atlieka 1 dalyje reikalaujamą tyrimą, ji vertina pokyčius atsižvelgdama į ateities perspektyvą, jei nėra reguliavimo, nustatyto remiantis šiuo straipsniu toje atitinkamoje rinkoje, ir atsižvelgia į visus toliau išvardytus elementus:

a) pokyčius rinkoje, darančius įtaką tikimybei, kad atitinkamoje rinkoje atsiras veiksminga konkurencija;

b) visus susijusius konkurencijos apribojimus, tiek didmeniniu, tiek mažmeniniu lygmeniu, nepriklausomai nuo to, ar laikoma, kad tie apribojimai atsiranda dėl elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ar kitų rūšių paslaugų ar taikomųjų programų, kurios, galutinio naudotojo požiūriu, yra palyginamos, ir nepriklausomai nuo to, ar tokie apribojimai yra atitinkamos rinkos dalis;

c) kitų rūšių reglamentavimą arba nustatytas priemones, kurios daro poveikį atitinkamai rinkai arba susijusiai mažmeninei rinkai ar rinkoms atitinkamu laikotarpiu, įskaitant, bet kita ko, pagal 44, 60 ir 61 straipsnius nustatytus įpareigojimus,

d) pagal šį straipsnį nustatytą kitų atitinkamų rinkų reguliavimą.

3. Jei nacionalinė reguliavimo institucija pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą procedūrą padaro išvadą, kad reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymas atitinkamoje rinkoje nėra pateisinamas arba jeigu neįvykdomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, ji neskiria ar nepalieka galioti jokių specifinių reguliuojamųjų įpareigojimų pagal 68 straipsnį. Kai reguliuojamieji įpareigojimai konkretiems sektoriams jau nustatyti pagal 68 straipsnį, nacionalinė reguliavimo institucija atitinkamos rinkos įmonėms tokius įpareigojimus panaikina.

Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad šalims, kurioms toks įpareigojimų panaikinimas turi įtakos, apie tai būtų pranešama prieš pakankamą laiką, kuris nustatomas suderinant poreikį tų įpareigojimų vykdytojams bei galutiniams naudotojams užtikrinti tvarų perėjimą ir galutinių naudotojų pasirinkimą, ir kad reglamentavimas nesitęstų ilgiau, nei būtina. Nustatydamos tokį pranešimo laikotarpį nacionalinės reguliavimo institucijos konkrečias sąlygas ir pranešimo laikotarpius gali nustatyti esamuose prieigos susitarimuose.

4. Jei nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad atitinkamoje rinkoje reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis yra pagrįstas, ji pagal 63 straipsnį nustato visas įmones, kurios vienos arba kartu su kitomis įmonėmis turi didelę įtaką toje atitinkamoje rinkoje. Nacionalinė reguliavimo institucija joms nustato atitinkamus konkrečius reguliuojamuosius įpareigojimus pagal 68 straipsnį arba jei jie jau nustatyti, juos palieka galioti ar iš dalies pakeičia, jei mano, kad be tų įpareigojimų nebūtų užtikrinta veiksminga konkurencija galutinių naudotojų atžvilgiu.

5. Priimant priemones pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis laikomasi 23 ir 32 straipsniuose nurodytų procedūrų. Nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka atitinkamos rinkos tyrimą ir praneša apie atitinkamą priemonės projektą pagal 32 straipsnį:

a) per penkerius metus nuo ankstesnės priemonės patvirtinimo, jeigu nacionalinė reguliavimo institucija nustatė atitinkamą rinką ir didelę įtaką rinkoje turinčias įmones; išimtiniais atvejais tas penkerių metų laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau negu vienais metais, jei nacionalinė reguliavimo institucija Komisijai ne vėliau nei prieš keturis mėnesius iki penkerių metų laikotarpio pabaigos praneša apie siūlomo pratęsimo priežastis, o Komisija per vieną mėnesį nuo pranešimo apie pratęsimą nepareiškia prieštaravimų;

b) tų rinkų, apie kurias anksčiau nebuvo pranešta Komisijai, atveju – per trejus metus po patikslintos rekomendacijos dėl atitinkamų rinkų priėmimo arba

c) naujai į Sąjungą įstojusių valstybių narių atveju – per trejus metus po jų įstojimo.

6. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad ji gali nepabaigti, arba nepabaigia rekomendacijoje nurodytos atitinkamos rinkos tyrimo per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, BEREC, esant prašymui, padeda atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai pabaigti konkrečios rinkos tyrimą ir nustatyti taikytinus specifinius įpareigojimus. Gavusi pagalbą, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija per šešis šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino mėnesius praneša Komisijai apie priemonės projektą pagal 32 straipsnį.