74 straipsnis. Kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimas

1. Nacionalinė reguliavimo institucija pagal 68 straipsnį gali nustatyti įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus, kad kainos būtų pagrįstos sąnaudomis, ir reikalavimus dėl sąnaudų apskaitos sistemų, reikalavimus, susijusius su konkrečiomis sujungimo arba prieigos teikimo rūšimis, kai rinkos tyrimas rodo, kad veiksmingos konkurencijos nebuvimas reiškia, jog atitinkama įmonė gali išlaikyti pernelyg dideles kainas ar daryti kainų spaudimą, tuo darant žalą galutiniams naudotojams.

Nustatydamos, ar kainų kontrolės įpareigojimai būtų tinkami, nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į poreikį skatinti konkurenciją ir ilgalaikius galutinių naudotojų interesus, susijusius su kitos kartos tinklų, visų pirma itin didelio pralaidumo tinklų, diegimu ir įsisavinimu. Siekdamos skatinti įmonę investuoti, taip pat į naujos kartos tinklus, nacionalinės reguliavimo institucijos visų pirma atsižvelgia į įmonės investicijas. Jeigu nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad kainų kontrolės įsipareigojimai yra tinkama priemonė, jos sudaro sąlygas įmonei gauti tam tikrą pagrįstą panaudoto kapitalo grąžos normą, atsižvelgiant į bet kokią konkrečią tam tikram naujų investicijų į tinklus projektui būdingą riziką.

Nacionalinės reguliavimo institucijos apsvarsto galimybę nenustatyti ar nepalikti galioti įpareigojimų pagal šį straipsnį, jeigu jos nustato, kad egzistuoja įrodomas mažmeninės kainos apribojimas ir kad bet kokiais pagal 69–73 straipsnius nustatytais įpareigojimais, įskaitant visų pirma pagal 70 straipsnį nustatytą įpareigojimą atlikti ekonominio atkartojimo bandymą, užtikrinama veiksminga ir nediskriminacinė prieiga.

Kai nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad tikslinga nustatyti kainų kontrolės įpareigojimus, taikomus prieigai prie esamų tinklo elementų, jos taip pat atsižvelgia į nuspėjamų ir stabilių didmeninių kainų teikiamą naudą užtikrinant veiksmingą patekimą į rinką ir pakankamas paskatas visoms įmonėms diegti naujus ir patobulintus tinklus.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad privalomas sąnaudų padengimo mechanizmas ar kainų nustatymo metodika tarnautų naujų ir patobulintų tinklų diegimui, veiklos efektyvumo bei tvarios konkurencijos skatinimui ir kiek įmanoma padidintų galutiniams naudotojams teikiamą tvarią naudą. Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencinėse rinkose.

3. Kai įmonė įpareigojama kainas pagrįsti sąnaudomis, įrodinėjimo pareiga, kad kainos nustatytos pagal sąnaudas, įskaitant pagrįstą investicijų grąžos normą, tenka atitinkamai įmonei. Siekdama apskaičiuoti veiksmingų paslaugų teikimo sąnaudas, nacionalinė reguliavimo institucija gali naudoti sąnaudų apskaitos metodus nepriklausomai nuo įmonės taikomų metodų. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti, kad įmonė visiškai pagrįstų savo kainas, ir prireikus gali reikalauti kainas koreguoti.

4. Nacionalinės reguliavimo institucijos tais atvejais, kai kainų kontrolės užtikrinimo tikslais reikalaujama taikyti sąnaudų apskaitos sistemą, užtikrina, kad sąnaudų apskaitos sistemos aprašymas būtų viešas ir jame būtų matyti bent pagrindinės kategorijos, pagal kurias grupuojamos sąnaudos, ir taisyklės, taikomos sąnaudų paskirstymui. Nepriklausomas kvalifikuotas subjektas patikrina, ar laikomasi sąnaudų apskaitos sistemos. ir kasmet paskelbia pareiškimą apie tai, kaip laikomasi sąnaudų apskaitos sistemos.