15b straipsnis. Nacionaliniams įnašams į Sąjungos bendrą 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą užtikrinti reikalingų zonų žemėlapis

1. Ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 21 d. valstybės narės koordinuotai sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros jų teritorijoje žemėlapį, kad nustatytų vidaus potencialą ir turimas sausumos antžemines, požemines, jūros arba vidaus vandenų zonas, reikalingas atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams ir su jais susijusiai infrastruktūrai, pavyzdžiui, tinklo ir kaupimo įrenginiams, įskaitant šilumos kaupimą, kurių reikia, kad būtų užtikrinti bent jų nacionaliniai įnašai siekiant Sąjungos bendro 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, nustatyto šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu valstybės narės gali naudotis ar remtis savo esamais teritorijų planavimo dokumentais arba planais, įskaitant jūrų teritorijų planus, parengtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES. Valstybės narės, kai taikytina, užtikrina visų atitinkamų nacionalinių, regionų ir vietos institucijų, įskaitant tinklo operatorius, veiklos koordinavimą sudarant reikalingų zonų žemėlapį.

Valstybės narės užtikrina, kad tokios zonos, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius ir bendradarbiavimo mechanizmus, atitiktų numatomas trajektorijas ir bendrą planuojamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengtąjį pajėgumą, nustatytus jų nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, pateiktuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 14 straipsnius.

2. 1 dalyje nurodytų zonų nustatymo tikslais, valstybės narės visų pirma atsižvelgia į:

a) atsinaujinančiųjų išteklių energijos prieinamumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos taikant įvairias technologijos rūšis potencialą tose sausumos antžeminėse, požeminėse, jūros arba vidaus vandenų zonose;

b) numatomą energijos paklausą, atsižvelgiant į galimą aktyvaus paklausos atsako lankstumą, numatomą sutaupyti kiekį dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos sistemos integraciją;

c) atitinkamos energetikos infrastruktūros, įskaitant tinklus, kaupimo įrenginių ir kitų lankstumo priemonių prieinamumą arba galimybę sukurti ar modernizuoti tokią tinklo infrastruktūrą ir kaupimo įrenginius.

3. Valstybės narės sudaro palankias sąlygas daugialypiam 1 dalyje nurodytų zonų naudojimui. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai turi būti suderinami su ankstesniais tų teritorijų naudojimo būdais.

4. Valstybės narės periodiškai peržiūri ir prireikus atnaujina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas zonas, visų pirma atnaujindamos savo nacionalinius energetikos ir klimato planus, pateiktus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 14 straipsnius.