15 straipsnis. Ilgalaikės strategijos

1. Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. o po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikę 30 metų perspektyvos strategiją, derančią su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, nustatytu Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje. Tas strategijas valstybės narės turėtų atnaujinti, jei reikia, kas penkerius metus.

2. Atsižvelgiant į tikslą įvykdyti 3 dalyje nurodytus visuminius klimato srities uždavinius, Komisija iki 2019 m. balandžio 1 d. priima pasiūlymą dėl ilgalaikės Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijos, atitinkančios Paryžiaus susitarimą, atsižvelgiant į valstybių narių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus. Šioje dalyje nurodyta ilgalaikė strategija apima analizę, į kurią įtraukiami bent:

a) įvairūs Sąjungos įnašo siekiant 3 dalyje nustatytų uždavinių scenarijai, be kita ko, scenarijus, pagal kurį Sąjungoje iki 2050 m. būtų pasiekta, kad nebebūtų išmetama ŠESD, o po 2050 m. – pašalinama daugiau teršalų negu išmetama;

b) a punkte nurodytų scenarijų pasekmės likusiam pasauliniam ir Sąjungos anglies dioksido biudžetui, siekiant pagrįsti informacija diskusijas apie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ekonomiškumą, efektyvumą ir teisingumą.

3. Valstybių narių ir Sąjungos ilgalaikės strategijos turi padėti:

a) įvykdyti pagal UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą prisiimtus Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus mažinti dėl žmogaus veiklos išmetamą ŠESD kiekį, didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį ir skatinti anglies dioksido sekvestraciją;

b) vykdyti Paryžiaus susitarimo uždavinį užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

c) siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir padidinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, vykdant būtiną išmetamo ŠESD kiekio mažinimą ir didinant absorbentais pašalinamą kiekį pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) reikalavimus, ekonomiškai efektyviai sumažinti Sąjungos išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį, siekiant Paryžiaus susitarime nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, kad Sąjungoje būtų užtikrintas iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio balansas, o vėliau atitinkamai būtų pašalinama daugiau teršalų negu išmetama;

d) sukurti labai efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstą energetikos sistemą Sąjungoje.

4. Valstybių narių ilgalaikės strategijos turėtų apimti IV priede nurodytus elementus. Be to, valstybių narių ir Sąjungos ilgalaikės strategijos turi apimti:

a) viso išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą ir absorbentais pašalinamo jų kiekio padidinimą;

b) išmetamo kiekio sumažinimą ir pašalinamo kiekio padidinimą atskiruose sektoriuose, įskaitant elektros energijos, pramonės, transporto, šildymo ir vėsinimo, pastatų (gyvenamųjų ir paslaugų sektoriaus), žemės ūkio, atliekų ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius;

c) numatomą perėjimo prie mažai ŠESD išmetančios ekonomikos pažangą, įskaitant taršos ŠESD intensyvumą, taršos CO2 intensyvumą, susietą su bendruoju vidaus produktu, atitinkamas numatomas ilgalaikes investicijas ir susijusių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų strategijas;

d) kiek įmanoma, tikėtiną socialinį ir ekonominį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių poveikį, įskaitant, be kita ko, aspektus, susijusius su makroekonominiu ir socialiniu vystymusi, rizikomis ir nauda sveikatai ir aplinkos apsauga;

e) sąsajas su kitais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais, planais ir kita politika, priemonėmis ir investicijomis.

5. Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas, siekiant pakoreguoti tą priedą pagal Sąjungos ilgalaikės strategijos arba Sąjungos klimato ir energetikos politikos strategijos pakeitimus, tiesiogiai ir konkrečiai susijusius su atitinkamais sprendimais, priimamais pagal UNFCCC ir visų pirma Paryžiaus susitarimą.

6. Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai turi derėti su šiame straipsnyje nurodytomis ilgalaikėmis strategijomis.

7. Valstybės narės ir Komisija nedelsdamos informuoja visuomenę ir viešai skelbia atitinkamas ilgalaikes strategijas ir visus jų atnaujinimus, be kita ko, pasinaudojamos 28 straipsnyje nurodyta elektroninė platforma. Valstybės narės ir Komisija viešai skelbia atitinkamus galutinių rezultatų duomenis, atsižvelgdamos į neskelbtinus komercinius duomenis ir atitiktį duomenų apsaugos taisyklėms.

8. Komisija padeda valstybėms narėms rengti ilgalaikes strategijas teikdama informaciją apie turimas mokslines žinias, sudarydama sąlygas keistis žiniomis ir gerąja patirtimi, įskaitant, kai taikytina, gaires valstybėms narėms, kuriomis jos gali pasinaudoti rengdamos ir įgyvendindamos savo strategijas.

9. Komisija įvertina, ar ilgalaikės nacionalinės strategijos yra tinkamos siekiant kolektyviai įgyvendinti 1 straipsnyje nustatytus energetikos sąjungos uždavinius ir tikslus, ir pateikia informaciją apie dar esamą kolektyvinį atotrūkį.