66a straipsnis. Galimybė gauti įperkamos elektros energijos kilus elektros energijos kainų krizei

1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo sprendimu gali paskelbti regioninę arba Sąjungos masto elektros energijos kainų krizę, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) didmeninėse elektros energijos rinkose vidutinės kainos yra labai aukštos – bent du su puse karto aukštesnės už vidutinę ankstesnių penkerių metų kainą ir siekia bent 180 EUR/MWh – ir prognozuojama, kad tokios kainos išsilaikys bent šešis mėnesius; apskaičiuojant vidutinę ankstesnių penkerių metų kainą neatsižvelgiama į laikotarpius, kuriais buvo paskelbta regioninė ar Sąjungos masto elektros energijos kainų krizė;

b) labai (70 % intervale) išauga mažmeninės elektros energijos kainos ir prognozuojama, kad tokios kainos išsilaikys bent tris mėnesius.

2. 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo sprendime nurodomas jo galiojimo laikotarpis, kuris negali viršyti vienų metų. Tas laikotarpis 8 dalyje nustatyta tvarka gali būti pratęstas vienų metų neviršijantiems iš eilės einantiems laikotarpiams.

3. Skelbiant regioninę arba Sąjungos masto elektros energijos kainų krizę pagal 1 dalį užtikrinama sąžininga konkurencija ir prekyba visose valstybėse narėse, kuriose įgyvendinimo sprendimas daro poveikį, kad nebūtų netinkamai iškraipoma vidaus rinka.

4. Jei tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos, Komisija pateikia pasiūlymą paskelbti regioninę arba Sąjungos masto elektros energijos kainų krizę, kuriame nustato ir siūlomą įgyvendinimo sprendimo galiojimo laikotarpį.

5. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą, pateiktą pagal 4 ir 8 dalis.

6. Kai Taryba priima įgyvendinimo sprendimą pagal 1 dalį, to sprendimo galiojimo laikotarpiu valstybės narės gali elektros energijos tiekimo mažosioms įmonėms ir vidutinėms įmonėms kainų nustatymui taikyti laikinas tikslines valstybės intervencines priemones. Tokios valstybės intervencinės priemonės:

a) negali būti taikomos daugiau kaip 70 % naudos gavėjo per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartoto kiekio ir jomis turi būti toliau skatinama mažinti paklausą;

b) turi atitikti 5 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytas sąlygas;

c) kai aktualu, turi atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas;

d) turi būti parengtos taip, kad būtų kuo labiau sumažintas neigiamas vidaus rinkos susiskaidymas.

7. Kai Taryba priima įgyvendinimo sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės, nukrypdamos nuo 5 straipsnio 7 dalies c punkto, to sprendimo galiojimo laikotarpiu, taikydamos tikslines valstybės intervencines priemones elektros energijos tiekimo kainų nustatymui pagal 5 straipsnio 6 dalį arba šio straipsnio 6 dalį, išimties tvarka gali laikinai nustatyti tokią elektros energijos tiekimo kainą, kuri yra mažesnė už sąnaudas, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) namų ūkio vartotojams nustatyta kaina taikoma tik ne daugiau kaip iki 80 % namų ūkio vartojimo medianos ir ja išlaikoma paskata mažinti paklausą;

b) nediskriminuojami tiekėjai;

c) tiekėjams skaidriai ir nediskriminuojant kompensuojama už tiekimą už sąnaudas mažesne kaina;

d) visi tiekėjai turi teisę tokiu pačiu pagrindu teikti pasiūlymus dėl elektros energijos tiekimo už sąnaudas mažesne kaina;

e) pasiūlytomis priemonėmis neiškraipoma elektros vidaus rinka.

8. Likus pakankamai laiko iki 2 dalyje nurodyto galiojimo laikotarpio pabaigos, Komisija įvertina, ar yra toliau tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jei Komisija mano, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos toliau tenkinamos, ji pateikia Tarybai pasiūlymą pratęsti pagal 1 dalį priimto įgyvendinimo sprendimo galiojimo laikotarpį. Jei Taryba nusprendžia pratęsti galiojimo laikotarpį, tokiam pratęstam laikotarpiui taikomos 6 ir 7 dalys.

Komisija nuolat vertina ir stebi visų pagal šį straipsnį priimtų priemonių poveikį ir reguliariai skelbia tokių vertinimų rezultatus.