18 straipsnis. Prieigos prie tinklų, naudojimosi tinklais ir tinklo stiprinimo mokesčiai

1. Tinklo operatorių taikomi prieigos prie tinklų mokesčiai, įskaitant prijungimo prie tinklų mokesčius, mokesčius už naudojimąsi tinklais ir, kai taikoma, mokesčius už susijusį tinklo stiprinimą, turi būti atspindintys sąnaudas, skaidrūs, jais turi būti atsižvelgiama į tinklo saugumo ir lankstumo poreikį ir jie turi atitikti faktines patirtas išlaidas, kiek jos atitinka veiksmingo ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas, ir taikomi nediskriminuojant. Tie mokesčiai neapima nesusijusių sąnaudų, kuriomis remiami nesusiję politikos sričių tikslai.

Nedarant poveikio Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio 1 ir 6 dalims ir jos XI priede išdėstytiems kriterijams, metodas, naudojamas tinklo mokesčiams nustatyti, nešališkai remia visos sistemos efektyvumą ilguoju laikotarpiu, taikant kainų signalus vartotojams ir gamintojams, ir visų pirma taikomas taip, kad nebūtų teigiamai ar neigiamai diskriminuojama elektros energijos gamyba prie skirstymo lygmens ir prie perdavimo lygmens prijungtais įrenginiais. Tinklo mokesčiais neturi būti teigiamai arba neigiamai diskriminuojamas energijos kaupimas ar telkimas ir neturėtų būti stabdoma pačių vykdoma energijos gamyba, pačių vykdomas energijos vartojimas ar dalyvavimas reguliavimo apkrova rinkoje. Nedarant poveikio šio straipsnio 3 dalies taikymui, tie mokesčiai neturi būti siejami su atstumu.

2. Tarifų nustatymo metodikos turi:

a) atspindėti perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių fiksuotas išlaidas ir jose turi būti atsižvelgiama tiek į kapitalo, tiek į veiklos išlaidas, kad perdavimo sistemos operatoriams ir skirstymo sistemos operatoriams tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiais būtų suteikiama tinkamų paskatų, įskaitant išankstinės perspektyvos investicijas, siekiant didinti efektyvumą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą;

b) skatinti rinkos integraciją, atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą ir energijos tiekimo saugumą;

c) remti lankstumo paslaugų naudojimą ir sudaryti sąlygas naudotis lanksčiomis jungtimis;

d) skatinti efektyvias ir laiku vykdomas investicijas, įskaitant sprendimus, kaip optimizuoti esamą tinklą;

e) palengvinti energijos kaupimą, reguliavimą apkrova ir susijusią mokslinių tyrimų veiklą;

f) padėti siekti integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytų tikslų, mažinti poveikį aplinkai ir skatinti visuomenės pritarimą; ir

g) palengvinti inovacijas vadovaujantis vartotojų interesais skaitmeninimo, lankstumo paslaugų ir tinklų sujungimo srityse, visų pirma plėtoti reikiamą infrastruktūrą, kad būtų pasiektas Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio d punkto 1 papunktyje nustatytas 2030 m. elektros tinklų sujungimo tikslas.

3. Kai tinkama, gamintojams ir (arba) galutiniams vartotojams taikomų tarifų lygis teikia lokacinius investicinius signalus Sąjungos lygmeniu, pavyzdžiui, paskatas taikant tarifų struktūrą, kad būtų sumažintos perskirstymo ir elektros tinklo stiprinimo sąnaudos ir atsižvelgiama į susijusių tinklo nuostolių ir perkrovos dydį, taip pat į infrastruktūrai skirtas investicines sąnaudas.

4. Nustatant prieigos prie tinklo mokesčius atsižvelgiama į:

a) įmokas ir pajamas, gaunamas iš perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo;

b) faktines sumokėtas ir gautas įmokas, taip pat ir numatomas būsimų laikotarpių įmokas, apytiksliai apskaičiuotas pagal ankstesnius laikotarpius.

5. Prieigos prie tinklo mokesčių nustatymas pagal šį straipsnį nedaro poveikio mokesčiams, taikomiems dėl 16 straipsnyje nurodyto perkrovos valdymo.

6. Atskiriems tarpzoninės prekybos elektros energija sandoriams nėra taikomas joks specialus tinklo mokestis.

7. Skirstymo tarifai turi atspindėti išlaidas, atsižvelgiant į sistemos naudotojų, įskaitant aktyviuosius vartotojus, skirstymo tinklo naudojimą. Skirstymo tarifai gali apimti tinklo sujungimo pajėgumų elementus ir gali būti diferencijuojami remiantis sistemos naudotojų energijos vartojimo ir gamybos profiliais. Jei valstybėse narėse įdiegtos pažangiosios matavimo sistemos, reguliavimo institucijos, nustatydamos arba tvirtindamos perdavimo tarifus ir skirstymo tarifus arba savo metodikas pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnį, apsvarsto į pagal laiką diferencijuotus tinklo tarifus, ir, atitinkamais atvejais skirtingi tinklo tarifai gali būti nustatyti, kad skaidriai, ekonomiškai efektyviai ir galutiniam vartotojui nuspėjamu būdu būtų atspindėtas naudojimasis tinklu.

8. Perdavimo ir skirstymo tarifų nustatymo metodikomis perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai skatinami užtikrinti ekonomiškai efektyviausią savo tinklų eksploatavimą ir plėtrą, be kita ko, perkant paslaugas. Tuo tikslu reguliavimo institucijos pripažįsta atitinkamas sąnaudas, įskaitant su išankstinės perspektyvos investicijomis susijusias sąnaudas, tinkamomis, įtraukia tas sąnaudas į perdavimo bei skirstymo tarifus ir, kai tinkama, nustato siektinus rezultatus, kad skatintų perdavimo sistemų operatorius ir skirstymo sistemų operatorius didinti bendrą sistemos efektyvumą savo tinkluose, be kita ko, didinant energijos vartojimo efektyvumą, naudojant lankstumo paslaugas ir diegiant pažangiuosius tinklus bei pažangiąsias matavimo sistemas.

9. Tam, kad ne vėliau kaip 2019 m. spalio 5 d. būtų sumažinta rinkos susiskaidymo rizika, ACER pateikia geriausios praktikos ataskaitą dėl perdavimo ir skirstymo tarifų nustatymo metodikų, kartu atsižvelgdama į nacionalinius ypatumus. Toje geriausios praktikos ataskaitoje aptariami bent šie dalykai:

a) gamintojams ir galutiniams vartotojams taikomų tarifų santykis;

b) per tarifus susigrąžinamos sąnaudos;

c) pagal laiką diferencijuoti tinklo tarifai;

d) lokaciniai signalai;

e) perdavimo ir skirstymo tarifų santykis;

f) tarifų nustatymo ir struktūros skaidrumo užtikrinimo metodai, kurie turi būti nustatyti pasikonsultavus su atitinkamais subjektais, įskaitant išankstinės perspektyvos investicijas, atitinkančias Sąjungos ir nacionalinius energetikos tikslus, atsižvelgiant į plėtros zonas, nustatytas pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

g) tinklo naudotojų grupės, kurioms taikomi tarifai, įskaitant tų grupių charakteristikas, vartojimo formas ir bet kokias tarifų išimtis, jei taikytina;

h) nuostolius aukštos, vidutinės ir žemos įtampos tinkluose;

i) paskatos efektyviai investuoti į tinklus, be kita ko, į lankstumo suteikiančius išteklius ir sudaryti lankstaus prijungimo sutartis.

ACER atnaujina savo geriausios praktikos ataskaitą bent kartą kas dvejus metus.

10. Reguliavimo institucijos, pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnį nustatydamos arba tvirtindamos perdavimo tarifus ir skirstymo tarifus arba jų metodikas, tinkamai atsižvelgia į geriausios praktikos ataskaitą.