19a straipsnis. Elektros energijos pirkimo sutartys

1. Nedarant poveikio Direktyvai (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiuosius išteklius, valstybės narės skatina naudotis EEPS, be kita ko, pašalindamos nepagrįstas kliūtis ir neproporcingas arba diskriminacines procedūras arba mokesčius, kad būtų užtikrintas kainų nuspėjamumas ir būtų pasiekti jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatyti tikslai, susiję su Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio a punkte nurodytu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektu, be kita ko, kiek tai susiję su atsinaujinančiųjų išteklių energija, kartu išsaugant konkurencingas ir likvidžias elektros energijos rinkas ir tarpvalstybinę prekybą.

2. Atlikdama šio reglamento peržiūrą pagal 69 straipsnio 2 dalį, Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įvertina vienos arba daugiau EEPS skirtų Sąjungos rinkų platformų, kuriomis būtų naudojamasi savanoriškai, potencialą ir perspektyvumą, įskaitant tų galimų platformų sąveiką su kitomis esamomis elektros energijos rinkos platformomis ir paklausos sutelkimą EPPS vykdant telkimo veiksmus.

3. Valstybės narės koordinuotai užtikrina, kad būtų įdiegtos ir vartotojams, kurie susiduria su kliūtimis patekti į EEPS rinką ir nepatiria finansinių sunkumų, būtų prieinamos tokios priemonės kaip rinkos kainomis pagrįstos garantijų sistemos, kuriomis siekiama sumažinti finansinę riziką, susijusią su EEPS nustatytų įsipareigojančių pirkti subjektų mokėjimo įsipareigojimų nevykdymu. Tokios priemonės gali apimti, inter alia, valstybės remiamas rinkos kainų garantijų sistemas, privačias garantijas arba paklausos telkimo elektros energijos pirkimo sutartims priemones, laikantis atitinkamos Sąjungos teisės. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina tinkamą koordinavimą, be kita ko, su atitinkamomis Sąjungos lygmens priemonėmis. Valstybės narės gali nustatyti, kurių kategorijų vartotojams šios priemonės skirtos, taikydamos nediskriminacinius kriterijus atskiroms vartotojų kategorijoms ir tose kategorijose.

4. Nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsniams, jeigu EEPS garantijų sistemą remia valstybė narė, į ją įtraukiamos nuostatos, kuriomis siekiama išvengti likvidumo elektros energijos rinkose sumažinimo, ir pagal jas neteikiama parama iš iškastinio kuro pagamintai elektros energijai pirkti. Valstybės narės gali nuspręsti, kad pagal tas garantijų sistemas gali būti remiamas tik naujos iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos pirkimas, vadovaujantis valstybės narės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politika, visų pirma tais atvejais, kai atsinaujinančiųjų išteklių EEPS, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 17 punkte, rinka nėra pakankamai išplėtota.

5. Pagal paramos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų išteklių schemas leidžiama dalyvauti projektams, pagal kuriuos dalis elektros energijos rezervuojama parduoti pagal atsinaujinančiųjų išteklių EEPS ar kitus rinkos principais pagrįstus susitarimus, jeigu toks dalyvavimas nedaro neigiamo poveikio konkurencijai rinkoje, visų pirma kai du tos EEPS dalyvius kontroliuoja tas pats subjektas.

6. Rengdamos 5 dalyje nurodytas paramos schemas valstybės narės stengiasi pasinaudoti vertinimo kriterijais, kad suteiktų paskatų dalyviams palengvinti vartotojų, susiduriančių su kliūtimis patekti į EEPS rinką, prieigą, su sąlyga, kad tai nedaro neigiamo poveikio konkurencijai rinkoje.

7. EEPS nurodoma tiekimo prekybos zona ir atsakomybė už tarpzoninių perdavimo teisių užtikrinimą pasikeitus prekybos zonai pagal 14 straipsnį.

8. Laikantis Sąjungos konkurencijos teisės, EEPS nurodomos sąlygos, kuriomis vartotojai ir gamintojai gali nutraukti EEPS, pavyzdžiui, visi taikytini nutraukimo mokesčiai ir pranešimo laikotarpiai.

9. Rengdamos EEPS tiesioginį poveikį darančias priemones, valstybės narės atsižvelgia į galimus teisėtus lūkesčius ir į tų priemonių poveikį esamoms ir būsimoms elektros energijos pirkimo sutartims.

10. Ne vėliau kaip 2026 m. sausio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus Komisija įvertina, ar EEPS rinkose kliūtys išlieka ir ar tos rinkos yra pakankamai skaidrios. Komisija gali parengti konkrečias gaires dėl kliūčių EEPS rinkose, įskaitant neproporcingas arba diskriminacines procedūras arba mokesčius, panaikinimo.