26 straipsnis. Jurisdikcija ir teritoriškumas

1. Laikoma, kad subjektai, patenkantys į šios direktyvos taikymo sritį, laikomi priklausančiais valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę, jurisdikcijai, išskyrus:

a) viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, kurie laikomi priklausančiais valstybės narės, kurioje jie teikia savo paslaugas, jurisdikcijai;

b) DNS paslaugų teikėjus, aukščiausio lygio domenų vardų registrus, domenų vardų registravimo paslaugas teikiančius subjektus, debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjus, duomenų centrų paslaugų teikėjus, turinio teikimo tinklo paslaugų teikėjus, valdomų paslaugų teikėjus, valdomų saugumo paslaugų teikėjus, taip pat elektroninių prekyviečių, interneto paieškos sistemų ar socialinio tinklo paslaugų platformų paslaugų teikėjus, kurie laikomi priklausančiais valstybės narės, kurioje yra jų pagrindinė buveinė Sąjungoje, jurisdikcijai;

c) viešojo administravimo subjektus, kurie laikomi priklausančiais valstybės narės, kuri juos įsteigė, jurisdikcijai.

2. Šios direktyvos tikslais laikoma, kad 1 dalies b punkte nurodyto subjekto pagrindinė buveinė Sąjungoje yra valstybėje narėje, kurioje daugiausia priimami su kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėmis susiję sprendimai. Jei tokios valstybės narės neįmanoma nustatyti arba jei tokie sprendimai nepriimami Sąjungoje, laikoma, kad pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje, kurioje vykdomos kibernetinio saugumo operacijos. Jei tokios valstybės narės neįmanoma nustatyti, laikoma, kad pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje, kurioje atitinkamas subjektas turi padalinį, kuriame dirba daugiausia darbuotojų Sąjungoje.

3. Jei 1 dalies b punkte nurodytas subjektas nėra įsisteigęs Sąjungoje, bet teikia paslaugas Sąjungoje, jis paskiria atstovą Sąjungoje. Atstovas turi būti įsisteigęs vienoje iš tų valstybių narių, kuriose siūlomos paslaugos. Laikoma, kad toks subjektas priklauso valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo atstovas, jurisdikcijai. Jei Sąjungoje nėra pagal šią dalį paskirto atstovo, bet kuri valstybė narė, kurioje subjektas teikia paslaugas, gali imtis teisinių veiksmų prieš subjektą dėl šios direktyvos pažeidimo.

4. 1 dalies b punkte nurodyto subjekto atstovo paskyrimu nedaromas poveikis teisiniams veiksmams, kurie galėtų būti inicijuoti prieš patį subjektą.

5. Valstybės narės, gavusios savitarpio pagalbos prašymą dėl 1 dalies b punkte nurodyto subjekto, gali, neviršydamos to prašymo ribų, imtis tinkamų priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonių, susijusių su atitinkamu subjektu, teikiančiu paslaugas arba turinčiu tinklų ir informacinę sistemą jų teritorijoje.