29 straipsnis. Dalijimosi kibernetinio saugumo informacija susitarimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad subjektai, patenkantys į šios direktyvos taikymo sritį, ir, kai tinkama, kiti subjektai, nepatenkantys į šios direktyvos taikymo sritį, galėtų savanoriškai tarpusavyje keistis svarbia kibernetinio saugumo informacija, įskaitant informaciją, susijusią su kibernetinėmis grėsmėmis, vos neįvykusiais incidentais, pažeidžiamumais, metodais ir procedūromis, užvaldymo rodikliais, priešiška taktika, konkrečių grėsmių ir dalyvių informacija, kibernetinio saugumo įspėjimais ir rekomendacijomis dėl kibernetinio saugumo priemonių konfigūracijos siekiant aptikti kibernetinius išpuolius, kai tokiu dalijimusi informacija:

a) siekiama užkirsti kelią incidentams, juos atskleisti, į juos reaguoti ar po jų atstatyti veiklą, arba sumažinti jų poveikį;

b) didinamas kibernetinis saugumas, visų pirma didinant informuotumą apie kibernetines grėsmes, ribojant arba sustabdant tokių grėsmių plitimo galimybes, remiant įvairius gynybos pajėgumus, pažeidžiamumų ištaisymą ir atskleidimą, grėsmių nustatymo, sustabdymo ir prevencijos metodus, švelninimo strategijas ar reagavimo ir veiklos atstatymo etapus, arba skatinant viešųjų ir privačiųjų subjektų atliekamus bendradarbiavimu grindžiamus kibernetinių grėsmių mokslinius tyrimus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad informacija būtų keičiamasi esminių ir svarbių subjektų ir, kai tinkama, jų tiekėjų ar paslaugų teikėjų bendruomenėse. Toks keitimasis vykdomas taikant dalijimosi kibernetinio saugumo informacija susitarimus, susijusius su galimai neskelbtina informacija, kuria dalijamasi.

3. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas sudaryti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dalijimosi kibernetinio saugumo informacija susitarimus. Tokiuose susitarimuose gali būti nustatyti veiklos elementai, įskaitant specialių IT platformų ir automatizavimo priemonių naudojimą, dalijimosi informacija susitarimų turinys ir sąlygos. Nustatydamos išsamią informaciją apie valdžios institucijų dalyvavimą tokiuose susitarimuose, valstybės narės gali nustatyti sąlygas dėl informacijos, kurią turi pateikti kompetentingos institucijos arba CSIRT. Valstybės narės teikia pagalbą tokių susitarimų taikymui pagal 7 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytą savo politiką.

4. Valstybės narės užtikrina, kad esminiai ir svarbūs subjektai kompetentingoms institucijoms praneša apie savo dalyvavimą 2 dalyje nurodytuose dalijimosi informacija susitarimuose sudarydami tokius susitarimus arba, kai tinkama, apie pasitraukimą iš tokių susitarimų, kai toks pasitraukimas įsigalioja.

5. ENISA teikia pagalbą sudarant 2 dalyje nurodytų dalijimosi kibernetinio saugumo informacija susitarimus, teikdama geriausios praktikos pavyzdžius ir gaires.