12 straipsnis. Atsarginių kopijų politika ir procedūros, atstatymo ir atkūrimo procedūros ir metodai

1. Siekdami užtikrinti, kad IRT sistemos ir duomenys būtų atstatyti kuo greičiau, kuo mažiau sutrikdant ir patiriant kuo mažiau nuostolių, finansų sektoriaus subjektai, įgyvendindami savo IRT rizikos valdymo sistemą, parengia ir dokumentais pagrindžia:

a) atsarginių kopijų politiką ir procedūras, kuriose nurodoma duomenų, kurių atsarginės kopijos daromos, apimtis ir minimalus atsarginių kopijų darymo dažnumas, remiantis ypatinga informacijos svarba arba duomenų konfidencialumo lygiu;

b) atstatymo ir atkūrimo procedūras ir metodus.

2. Finansų sektoriaus subjektai sukuria atsargines sistemas, kurios gali būti aktyvuotos pagal atsarginių kopijų politiką ir procedūras, taip pat atstatymo ir atkūrimo procedūras ir metodus. Atsarginių sistemų aktyvavimas turi nekelti pavojaus tinklų ir informacinių sistemų saugumui arba duomenų prieinamumui, autentiškumui, vientisumui ir konfidencialumui. Periodiškai atliekamas atsarginių kopijų procedūrų ir atstatymo bei atkūrimo procedūrų ir metodų testavimas.

3. Tais atvejais, kai atstato atsarginius duomenis naudodamiesi savo pačių sistemomis, finansų sektoriaus subjektai naudoja IRT sistemas, kurios yra fiziškai ir loginiu būdu atskirtos nuo šaltinio IRT sistemos. IRT sistemos turi būti patikimai apsaugotos nuo bet kokios neteisėtos prieigos ar IRT sugadinimo ir turi leisti laiku atkurti paslaugas, prireikus panaudojant duomenų ir sistemų atsargines kopijas.

Pagrindinių sandorio šalių atveju veiklos atkūrimo planais suteikiama galimybė atkurti visus sandorius sutrikimo momentu, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų patikimai tęsti savo veiklą ir numatytą dieną užbaigti atsiskaitymą.

Be to, duomenų paslaugų teikėjai turi turėti pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų ir atkūrimo įrenginius, kad galėtų visada siūlyti ir teikti savo paslaugas.

4. Finansų sektoriaus subjektai, išskyrus labai mažas įmones, turi turėti atsarginius IRT pajėgumus, kurių ištekliai, galimybės ir funkcijos būtų tinkami veiklos poreikiams užtikrinti. Labai mažos įmonės įvertina poreikį turėti tokius atsarginius IRT pajėgumus remdamosi savo rizikos profiliu.

5. Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai turi turėti bent vieną antrinę duomenų tvarkymo vietą, kuriai būtų skirti tinkami ištekliai, pajėgumai, funkcijos ir numatytas personalas veiklos poreikiams užtikrinti.

Antrinė duomenų tvarkymo vieta turi:

a) būti geografiškai nutolusi nuo pirminės duomenų tvarkymo vietos, siekiant užtikrinti, kad jos rizikos profilis būtų kitoks ir jai nedarytų poveikio įvykis, paveikęs pirminę vietą;

b) galėti užtikrinti ypatingos svarbos arba svarbių funkcijų tęstinumą taip pat kaip ir pirminė vieta arba užtikrinti tokį paslaugų lygį, kuris būtinas, kad finansų sektoriaus subjektas galėtų atlikti savo ypatingos svarbos operacijas pagal savo veiklos atkūrimo tikslus;

c) būti iš karto prieinama finansų sektoriaus subjekto darbuotojams, kad būtų užtikrintas ypatingos svarbos arba svarbių funkcijų tęstinumas tuo atveju, jei pirminė duomenų tvarkymo vieta taptų neprieinama.

6. Nustatydami kiekvienos funkcijos atkūrimo laiko ir taško tikslus, finansų sektoriaus subjektai atsižvelgia į tai, ar tai yra ypatingos svarbos arba svarbi funkcija, ir į galimą bendrą poveikį rinkos veiksmingumui. Tokiais atkūrimo laiko tikslais užtikrinama, kad ekstremaliais atvejais būtų užtikrinti sutarti paslaugų lygiai.

7. Atkurdami veiklą po su IRT susijusio incidento finansų sektoriaus subjektai atlieka reikiamas patikras, įskaitant daugkartines patikras ir sutikrinimus, siekdami užtikrinti, kad būtų išlaikytas aukščiausias duomenų vientisumo lygis. Šios patikros taip pat atliekamos atkuriant išorės suinteresuotųjų šalių duomenis, siekiant užtikrinti, kad visi duomenys sistemose atitiktų.