32 straipsnis. Tarptautinė valdžios subjektų prieiga prie duomenų ir jų perdavimas

1. Nedarant poveikio 2 arba 3 daliai, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai imasi visų tinkamų techninių, organizacinių ir teisinių priemonių, įskaitant sutartis, kad užkirstų kelią tarptautinei ir trečiųjų valstybių valdžios subjektų prieigai prie Sąjungoje laikomų ne asmens duomenų ir ne asmens duomenų perdavimui, jei dėl tokio perdavimo arba prieigos įvyktų kolizija su Sąjungos teise arba atitinkamos valstybės narės nacionaline teise.

2. Bet koks trečiosios valstybės teismo ir trečiosios valstybės administracinės institucijos sprendimas, kuriuo reikalaujama, kad duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas perduotų Sąjungoje laikomus ne asmens duomenis, kuriems taikomas šis reglamentas, arba suteiktų prieigą prie jų, pripažįstamas arba vykdytinas bet kokiu būdu, tik jei jis grindžiamas galiojančiu prašančiosios trečiosios valstybės ir Sąjungos tarptautiniu susitarimu, pavyzdžiui, savitarpio teisinės pagalbos sutartimi, arba bet kokiu tokiu prašančiosios trečiosios valstybės ir valstybės narės susitarimu.

3. Jei nėra 2 dalyje nurodyto tarptautinio susitarimo, kai trečiosios valstybės teismo arba trečiosios valstybės administracinės institucijos sprendimas perduoti Sąjungoje laikomus ne asmens duomenis, kuriems taikomas šis reglamentas, arba suteikti prieigą prie jų skirtas duomenų tvarkymo paslaugų teikėjui, o tokio sprendimo laikymasis keltų pavojų, kad adresatui kiltų kolizija su Sąjungos teise arba atitinkamos valstybės narės nacionaline teise, tokia trečiosios valstybės institucija perduoda tokius duomenis arba suteikia prieigą prie jų tik tais atvejais, kai:

a) pagal trečiosios valstybės sistemą reikalaujama išdėstyti tokio sprendimo motyvus bei proporcingumą ir reikalaujama, kad toks sprendimas būtų konkretus, pavyzdžiui, jame nustatant pakankamą ryšį su tam tikrais įtariamais asmenimis ar pažeidimais;

b) adresato motyvuotą prieštaravimą gali peržiūrėti kompetentingas trečiosios valstybės teismas ir

c) sprendimą priimantis arba administracinės institucijos sprendimą peržiūrintis trečiosios valstybės kompetentingas teismas pagal tos trečiosios valstybės teisę yra įgaliotas deramai atsižvelgti į atitinkamus teisinius duomenų, kurie yra apsaugoti pagal Sąjungos teisę ar atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, teikėjo interesus.

Teismo sprendimo arba administracinės institucijos sprendimo adresatas, siekdamas nustatyti, ar pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos įvykdytos, visų pirma, kai jis mano, kad sprendimas gali būti susijęs su komercinėmis paslaptimis ir kitais neskelbtinais komerciniais duomenimis, taip pat su intelektinės nuosavybės teisėmis saugomu turiniu arba dėl perdavimo gali būti reikalingas reidentifikavimas, gali prašyti atitinkamos nacionalinės įstaigos ar institucijos, kompetentingos tarptautinio teisminio bendradarbiavimo srityje, pateikti nuomonę. Atitinkama nacionalinė įstaiga ar institucija gali konsultuotis su Komisija. Jei adresatas mano, kad sprendimas gali pakenkti Sąjungos ar jos valstybių narių nacionalinio saugumo ar gynybos interesams, jis paprašo atitinkamos įstaigos ar institucijos pateikti nuomonę, kad nustatytų, ar prašomi duomenys yra susiję su Sąjungos ar jos valstybių narių nacionalinio saugumo ar gynybos interesais. Jei adresatas negauna atsakymo per vieną mėnesį arba jei tokios įstaigos ar institucijos nuomonėje daroma išvada, kad pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos neįvykdytos, adresatas dėl tų priežasčių gali atmesti prašymą perduoti ne asmeninius duomenis arba suteikti prieigą prie jų.

Komisijai rengiant vertinimo, ar šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos įvykdytos, gaires pataria ir padeda 42 straipsnyje nurodyta EDIV.

4. Jei 2 arba 3 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas, atsakydamas į prašymą ir remdamasis paslaugų teikėjo, 3 dalies antroje pastraipoje nurodytos atitinkamos nacionalinės įstaigos arba institucijos pagrįstu prašymo aiškinimu, pateikia mažiausią leidžiamą duomenų kiekį.

5. Duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas, prieš vykdydamas trečiosios valstybės institucijos prašymą leisti prieiti prie kliento duomenų, informuoja jį apie tokį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas pateiktas teisėsaugos tikslais ir tiek, kiek tai būtina teisėsaugos veiksmų veiksmingumui išsaugoti.