5 straipsnis. Galimybė naudotis įperkama energija gamtinių dujų kainų krizės metu

1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimdama įgyvendinimo sprendimą paskelbti regioninę arba Sąjungos masto gamtinių dujų kainų krizę, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) didmeninėse gamtinių dujų rinkose vidutinės kainos yra labai aukštos – bent du su puse karto aukštesnės už vidutinę ankstesnių penkerių metų kainą ir siekia bent 180 EUR / MWh – ir prognozuojama, kad tokios kainos išsilaikys bent šešis mėnesius; apskaičiuojant vidutinę ankstesnių penkerių metų kainą neatsižvelgiama į laikotarpius, kuriais buvo paskelbta regioninė arba Sąjungos masto gamtinių dujų kainų krizė;

b) labai (70 % intervale) padidėja mažmeninės gamtinių dujų kainos ir prognozuojama, kad tokios kainos išsilaikys bent tris mėnesius.

2. 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo sprendime nurodomas jo galiojimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei vieni metai. Tas laikotarpis 8 dalyje nustatyta tvarka gali būti pratęstas vienų metų neviršijantiems iš eilės einantiems laikotarpiams.

3. Skelbiant regioninę arba Sąjungos masto gamtinių dujų kainų krizę pagal 1 dalį užtikrinama sąžininga konkurencija ir prekyba visose valstybėse narėse, kurioms įgyvendinimo sprendimas daro poveikį, kad nebūtų netinkamai iškraipoma vidaus rinka.

4. Jei tenkinamos 1 dalyje išdėstytos sąlygos, Komisija pateikia pasiūlymą dėl regioninės arba Sąjungos masto gamtinių dujų kainų krizės paskelbimo, į kurį turi būti įtrauktas siūlomas įgyvendinimo sprendimo galiojimo laikotarpis.

5. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą, pateiktą pagal 4 ar 8 dalį.

6. Tarybai pagal šio straipsnio 1 dalį priėmus įgyvendinimo sprendimą, valstybės narės gali to sprendimo galiojimo laikotarpiu taikyti laikinas tikslines viešąsias intervencijas į gamtinių dujų tiekimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), namų ūkio vartotojams ir pagrindinėms socialinėms paslaugoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/1938 2 straipsnio 4 punkte, kainų nustatymą. Tokios viešosios intervencijos:

a) negali būti taikomos daugiau kaip 70 % naudos gavėjo per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartoto kiekio ir jomis turi būti toliau skatinama mažinti poreikį;

b) turi atitikti 4 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytas sąlygas;

c) kai aktualu, turi atitikti 7 dalyje nustatytas sąlygas;

d) turi būti parengtos taip, kad būtų kuo labiau sumažintas neigiamas vidaus rinkos susiskaidymas.

7. Tarybai pagal šio straipsnio 1 dalį priėmus įgyvendinimo sprendimą, valstybės narės, nukrypdamos nuo 4 straipsnio 7 dalies c punkto, to sprendimo galiojimo laikotarpiu, taikydamos tikslines viešąsias intervencijas į gamtinių dujų tiekimo kainų nustatymą pagal 4 straipsnio 6 dalį arba šio straipsnio 6 dalį, gali išimtinai ir laikinai nustatyti tokią gamtinių dujų tiekimo kainą, kuri yra mažesnė už sąnaudas, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) namų ūkio vartotojams nustatyta kaina taikoma tik ne daugiau kaip 80 % namų ūkių vartojimo medianos ir ja išlaikoma paskata mažinti poreikį;

b) nediskriminuojami tiekėjai;

c) tiekėjams skaidriai ir nediskriminuojant kompensuojama už tiekimą už sąnaudas mažesne kaina;

d) visi tiekėjai turi teisę teikti pasiūlymus dėl gamtinių dujų tiekimo kainos, kuri yra mažesnė už sąnaudas, tuo pačiu pagrindu;

e) pasiūlytomis priemonėmis neiškraipoma gamtinių dujų vidaus rinka.

8. Likus pakankamai laiko iki 2 dalyje nurodyto laikotarpio galiojimo pabaigos, Komisija įvertina, ar yra toliau tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu Komisija mano, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos toliau tenkinamos, ji Tarybai pateikia pasiūlymą pratęsti pagal 1 dalį priimto įgyvendinimo sprendimo galiojimo laikotarpį. Jei Taryba nusprendžia pratęsti galiojimo laikotarpį, tokiam pratęstam laikotarpiui taikomos 6 ir 7 dalys.

Komisija nuolat vertina ir stebi bet kurių priemonių, priimtų dėl paskelbtos gamtinių dujų kainų krizės, poveikį ir reguliariai skelbia tokių vertinimų rezultatus.