58 straipsnis. Prijungimo mokesčiai ir išlaidos biometano gamybos įrenginiams

1. Valstybės narės nustato palankią biometano gamybos įrenginių reguliavimo sistemą, susijusią su prijungimo mokesčiais ir išlaidomis, susijusiomis su jų prijungimu prie perdavimo ar skirstymo tinklų. Tokia reguliavimo sistema užtikrinama, kad:

a) nustatant prijungimo mokesčius ir išlaidas būtų atsižvelgiama į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, taikytiną tinklo plėtrai pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 3 straipsnį ir 27 straipsnio 2 dalį;

b) prijungimo mokesčiai ir išlaidos būtų skelbiami vykdant naujų dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo ir skirstymo sistemos procedūras, nustatytas šios direktyvos 41 ir 45 straipsniuose, ir pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 20 straipsnio 2 dalį;

c) kai tikslinga, būtų atsižvelgiama į skaidrumo ir nediskriminavimo principus, stabilių finansinių programų poreikį esamoms investicijoms, dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų diegimo atitinkamoje valstybėje narėje pažangą ir tai, ar yra alternatyvių paramos mechanizmų, skirtų dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimui didinti.

2. Nustatydamos arba tvirtindamos tarifus arba metodikas, kuriuos turi naudoti perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai, reguliavimo institucijos gali atsižvelgti į tų sistemos operatorių vykdant savo pareigas patirtas išlaidas ir padarytas investicijas, kurios nebuvo tiesiogiai atgautos iš prijungimo išlaidų ir mokesčių, jei tos išlaidos atitinka veiksmingai veikiančio ir struktūriškai palyginamo reguliuojamo operatoriaus išlaidas.