72 straipsnis. Su trečiosiomis valstybėmis susijęs sertifikavimas

1. Jeigu perdavimo sistemos savininkas, perdavimo sistemos operatorius, vandenilio perdavimo tinklo operatorius arba vandenilio perdavimo tinklo savininkas, kuriuos kontroliuoja asmuo iš trečiosios valstybės, prašo atlikti sertifikavimą, reguliavimo institucija apie tai praneša Komisijai.

Reguliavimo institucija taip pat nedelsdama praneša Komisijai apie visas aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo iš trečiosios valstybės įgytų perdavimo sistemos, perdavimo sistemos operatoriaus, vandenilio perdavimo tinklo arba vandenilio perdavimo tinklo operatoriaus kontrolę.

2. Perdavimo sistemos operatorius arba vandenilio perdavimo tinklo operatorius praneša reguliavimo institucijai apie visas aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo iš trečiosios valstybės įgytų perdavimo sistemos, perdavimo sistemos operatoriaus, vandenilio perdavimo tinklo ar vandenilio perdavimo tinklo operatoriaus kontrolę.

3. Reguliavimo institucija priima sprendimo dėl perdavimo sistemos operatoriaus arba vandenilio perdavimo tinklo operatoriaus sertifikavimo projektą per 100 darbo dienų nuo perdavimo sistemos operatoriaus arba vandenilio tinklo operatoriaus pranešimo pateikimo dienos. Ji atsisako išduoti sertifikatą, jeigu:

a) neįrodoma, kad atitinkamas subjektas laikosi 60 arba 68 straipsnio reikalavimų, ir

b) reguliavimo institucijai arba kitai valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai neįrodoma, kad sertifikato išdavimas nesukels pavojaus energijos tiekimo valstybei narei ir Sąjungai saugumui arba valstybės narės ir Sąjungos esminiams saugumo interesams; svarstydama tą klausimą reguliavimo institucija arba kita taip paskirta kompetentinga institucija atsižvelgia į:

i) Sąjungos teises ir pareigas tos trečiosios valstybės atžvilgiu, kurios numatytos pagal tarptautinę teisę, įskaitant visus susitarimus, sudarytus su viena ar daugiau trečiųjų valstybių, kurių Susitariančioji Šalis yra Sąjunga ir kuriuose nagrinėjami energijos tiekimo saugumo klausimai;

ii) valstybės narės teises ir pareigas tos trečiosios valstybės atžvilgiu, kurios numatytos pagal su ja sudarytus susitarimus, jei jie atitinka Sąjungos teisę;

iii) nuosavybės, tiekimo arba kitus komercinius santykius, kurie galėtų neigiamai paveikti paskatas perdavimo sistemos savininkui, perdavimo sistemos operatoriui, vandenilio perdavimo tinklo savininkui ar vandenilio perdavimo tinklo operatoriui ir jų gebėjimą tiekti gamtines dujas arba vandenilį valstybei narei arba Sąjungai;

iv) kitus konkrečius to atvejo faktus bei aplinkybes ir atitinkamą trečiąją valstybę.

4. Reguliavimo institucija nedelsdama pateikia Komisijai sprendimo projektą ir kartu pateikia visą svarbią su tuo sprendimu susijusią informaciją.

5. Valstybės narės numato, kad reguliavimo institucija arba paskirta kompetentinga institucija, nurodyta šio straipsnio 3 dalies b punkte, prieš reguliavimo institucijai priimant sprendimą dėl sertifikavimo turi prašyti Komisijos nuomonės dėl to:

a) ar atitinkamas subjektas laikosi 60 arba 68 straipsnio reikalavimų ir

b) ar išdavus sertifikatą kils pavojus energijos tiekimo Sąjungai saugumui.

6. Komisija 5 dalyje nurodytą prašymą nagrinėja iš karto, kai tik jį gauna. Per 50 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ji pateikia savo nuomonę reguliavimo institucijai arba, jei prašymą pateikė paskirta kompetentinga institucija, – tai institucijai.

Rengdama savo nuomonę, Komisija gali prašyti, kad ACER, atitinkama valstybė narė ir suinteresuotosios šalys pateiktų savo nuomones. Jeigu Komisija pateikia tokį prašymą, 50 darbo dienų laikotarpis pratęsiamas dar 50 darbo dienų.

Jei per pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą laikotarpį Komisija nepateikia nuomonės, laikoma, kad ji neprieštarauja reguliavimo institucijos sprendimui.

7. Vertindama, ar dėl asmens iš trečiosios valstybės vykdomos kontrolės kils energijos tiekimo valstybei narei ir Sąjungai saugumui arba valstybės narės ir Sąjungos esminiams saugumo interesams, Komisija atsižvelgia į:

a) konkrečius to atvejo faktus ir į atitinkamą trečiąją valstybę, įskaitant atitinkamos trečiosios valstybės įtakos 3 dalies b punkto iii papunktyje apibūdintoje situacijoje įrodymus, ir

b) Sąjungos teises ir pareigas tos trečiosios valstybės atžvilgiu, kurios numatytos pagal tarptautinę teisę, įskaitant visus susitarimus, sudarytus su viena ar daugiau trečiųjų valstybių, kurių Susitariančioji Šalis yra Sąjunga ir kuriuose nagrinėjami energijos tiekimo saugumo klausimai;

8. Reguliavimo institucija per 50 darbo dienų nuo 6 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos priima galutinį sprendimą dėl sertifikavimo. Priimdama galutinį sprendimą, reguliavimo institucija kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę. Bet kuriuo atveju valstybė narė turi teisę atsisakyti išduoti sertifikatą, jei jį išdavus kiltų pavojus valstybės narės energijos tiekimo saugumui arba kitos valstybės narės energijos tiekimo saugumui. Jei valstybė narė yra paskyrusi kitą kompetentingą instituciją pagal 3 dalies b punktą, ji gali reikalauti, kad reguliavimo institucija priimtų galutinį savo sprendimą laikydamasi tos kompetentingos institucijos įvertinimo. Reguliavimo institucijos galutinis sprendimas ir Komisijos nuomonė skelbiami kartu. Kai galutinis sprendimas skiriasi nuo Komisijos nuomonės, atitinkama valstybė narė kartu su tuo sprendimu pateikia ir paskelbia to sprendimo pagrindimą.

9. Jokia šio straipsnio nuostata neturi įtakos valstybių narių teisei pagal Sąjungos teisę vykdyti nacionalinę teisinę kontrolę, kad būtų apsaugoti teisėti visuomenės saugumo interesai.

10. Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šią direktyvą, nustatant gaires, kuriose išsamiai išdėstoma procedūra, kurios turi būti laikomasi taikant šį straipsnį.