5 straipsnis. Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai

1. Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:

1) atsakomybė. Diplomatas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; užsienio reikalų ministro reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą;

2) atvirumas. Diplomatas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;

3) efektyvumas. Diplomatas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;

4) kūrybingumas. Diplomatas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;

5) lankstumas. Diplomatas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;

6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Diplomatas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, kurių reikia šiai santvarkai apsaugoti;

7) nesavanaudiškumas. Diplomatas privalo naudoti jam patikėtą valstybės turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui arba partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;

8) sąžiningumas ir nešališkumas. Diplomatas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;

9) padorumas. Diplomatas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;

10) pagarba žmogui ir valstybei. Diplomatas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;

11) pavyzdingumas. Diplomatas privalo būti nepriekaištingos reputacijos; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais diplomatais, valstybės tarnautojais ar kitais asmenimis, visomis situacijomis veikti profesionaliai; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo; pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti;

12) profesionalumas. Diplomatas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;

13) teisingumas. Diplomatas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;

14) viešumas ir skaidrumas. Diplomatų tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; diplomatas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį;

15) politinis neutralumas. Diplomatas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma diplomatams, einantiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas).

2. Užsienio reikalų ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintais diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principais, yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą diplomatinėje tarnyboje ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama.