97 straipsnis. Darbuotojų garantijos

1. Darbuotojui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.

2. Mirus darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 mėnesių jo vidutinės pareiginės algos dydžio kompensacija. Ši kompensacija mokama, jeigu yra mirusio darbuotojo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.

3. Materialines pašalpas ir kompensacijas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

4. Užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka darbuotojas gali būti draudžiamas sveikatos draudimu arba jam gali būti kompensuotos sveikatos draudimo išlaidos, jeigu jis nėra draustas (apsidraudęs) sveikatos draudimu, galiojančiu toje valstybėje, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kurioje yra darbuotojo darbo vieta, jam gali būti skiriamos gyvenamosios patalpos ar išmoka (kompensacija) apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat gali būti kompensuojamos persikėlimo į užsienio valstybę, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, ir iš jos išlaidos. Šioje dalyje nurodytos garantijos nustatomos darbo sutartyje.

5. Darbuotojui taikomos šio įstatymo 89 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos.