11 straipsnis. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 11 straipsnis
1. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų veiklai krizių valdymo ir civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba jų įgalioti asmenys, kurie atsako už ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pasirengimą atlikti jų kompetencijai priskirtas funkcijas krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.
2. Ministras ar jo įgaliotas asmuo skiria ministerijos parengties pareigūną – valstybės tarnautoją, kuris:
1) organizuoja ministerijos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje;
2) koordinuoja ministerijos ir ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms;
3) koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministrui pavestose valdymo srityse;
4) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas ministrui pavestose valdymo srityse.
3. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos:
1) užtikrina savo pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms savo veiklos srityse;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę;
3) organizuoja ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos darbuotojų – valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą;
4) pagal kompetenciją renka ir teikia kitiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams informaciją, reikalingą su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusioms funkcijoms atlikti;
5) pagal kompetenciją dalyvauja likviduojant krizes ir ekstremaliąsias situacijas, šalinant jų padarinius, užtikrina valstybės operacijų vadovo sprendimų, Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymų ir Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo pavedimų įgyvendinimą, organizuoja valstybės operacijų vadovo, Nacionalinio saugumo komisijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymų įgyvendinimą;
6) teikia pagalbą savivaldybėms likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, šalinant jos padarinius;
7) teikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui pasiūlymus dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo ministerijai, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;
8) pagal kompetenciją kiekvienais metais atlieka ekstremaliojo įvykio kriterijų peržiūrą ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl jų nustatymo, pakeitimo ar panaikinimo;
9) pagal kompetenciją padeda Nacionaliniam krizių valdymo centrui atlikti nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą;
10) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
11) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl ministro valdymo sričiai priskirtų juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių įtraukimo į ypatingos svarbos subjektų sąrašą;
12) koordinuoja reikalavimų, nustatytų ministro valdymo sričiai priskirtiems ypatingos svarbos subjektams, įgyvendinimą;
13) organizuoja reikalavimų, nustatytų ministro valdymo sričiai priskirtiems ypatingos svarbos subjektams, laikymosi audito atlikimą;
14) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
4. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos turi teisę aprūpinti veiklos vykdymui užtikrinti būtinomis priemonėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (toliau – būtinos priemonės) kitas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir civilinės saugos pajėgas.
5. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos vadovas:
1) priima sprendimus, reikalingus ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijai, pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms organizuoti ir (ar) reagavimui krizės ir ekstremaliosios situacijos metu užtikrinti;
2) tvirtina ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašą;
3) tvirtina asmenų, dirbančių ministerijai vadovaujančio ministro valdymo sričiai priskirtame ypatingos svarbos subjekte ir (ar) vykdančių funkcijas, susijusias su ypatingos svarbos subjekto atsparumo užtikrinimu, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie ypatingos svarbos infrastruktūros ar priimti sprendimus dėl jos funkcionavimo, einamų pareigų sąrašą;
4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
Nuo 2030-01-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2030-01-01); pirmieji pakeitimai įsigalioja 2027-01-01.
1. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų veiklai krizių valdymo ir civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba jų įgalioti asmenys, kurie atsako už ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pasirengimą atlikti jų kompetencijai priskirtas funkcijas krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.
2. Ministras ar jo įgaliotas asmuo skiria ministerijos parengties pareigūną – valstybės tarnautoją, kuris:
1) organizuoja ministerijos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje;
2) koordinuoja ministerijos ir ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms;
3) koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministrui pavestose valdymo srityse;
4) koordinuoja ministerijos bendradarbiavimą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje su NVO, mokslo ir studijų institucijomis, ūkio subjektais ir juos vienijančiomis organizacijomis;
5) dalyvauja parengties pareigūnų tinklo veikloje;
6) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas ministrui pavestose valdymo srityse.
3. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos:
1) užtikrina savo pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms savo veiklos srityse;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę;
3) organizuoja ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos darbuotojų – valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą;
4) pagal kompetenciją renka ir teikia kitiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams informaciją, reikalingą su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusioms funkcijoms atlikti;
5) pagal kompetenciją dalyvauja likviduojant krizes ir ekstremaliąsias situacijas, šalinant jų padarinius, užtikrina valstybės operacijų vadovo sprendimų, Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymų ir Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo pavedimų įgyvendinimą, organizuoja valstybės operacijų vadovo, Nacionalinio saugumo komisijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymų įgyvendinimą;
6) teikia pagalbą savivaldybėms likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, šalinant jos padarinius;
7) teikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui pasiūlymus dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo ministerijai, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;
8) pagal kompetenciją kiekvienais metais atlieka ekstremaliojo įvykio kriterijų peržiūrą ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl jų nustatymo, pakeitimo ar panaikinimo;
9) pagal kompetenciją padeda Nacionaliniam krizių valdymo centrui atlikti nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą;
10) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
11) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl ministro valdymo sričiai priskirtų juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių įtraukimo į ypatingos svarbos subjektų sąrašą;
12) koordinuoja reikalavimų, nustatytų ministro valdymo sričiai priskirtiems ypatingos svarbos subjektams, įgyvendinimą;
13) organizuoja reikalavimų, nustatytų ministro valdymo sričiai priskirtiems ypatingos svarbos subjektams, laikymosi audito atlikimą;
14) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
4. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos turi teisę aprūpinti veiklos vykdymui užtikrinti būtinomis priemonėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (toliau – būtinos priemonės) kitas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir civilinės saugos pajėgas.
5. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos vadovas:
1) priima sprendimus, reikalingus ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijai, pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms organizuoti ir (ar) reagavimui krizės ir ekstremaliosios situacijos metu užtikrinti;
2) tvirtina ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašą;
3) tvirtina asmenų, dirbančių ministerijai vadovaujančio ministro valdymo sričiai priskirtame ypatingos svarbos subjekte ir (ar) vykdančių funkcijas, susijusias su ypatingos svarbos subjekto atsparumo užtikrinimu, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie ypatingos svarbos infrastruktūros ar priimti sprendimus dėl jos funkcionavimo, einamų pareigų sąrašą;
4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
Kas keičiasi (1)
pakeista: 4) koordinuoja ministerijos bendradarbiavimą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje su NVO, mokslo ir studijų institucijomis, ūkio subjektais ir juos vienijančiomis organizacijomis; 5) dalyvauja parengties pareigūnų tinklo veikloje; 6) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas ministrui pavestose valdymo srityse.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų veiklai krizių valdymo ir civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba jų įgalioti asmenys, kurie atsako už ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pasirengimą atlikti jų kompetencijai priskirtas funkcijas krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.
2. Ministras ar jo įgaliotas asmuo skiria ministerijos parengties pareigūną – valstybės tarnautoją, kuris:
1) organizuoja ministerijos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje;
2) koordinuoja ministerijos ir ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms;
3) koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministrui pavestose valdymo srityse;
4) koordinuoja ministerijos bendradarbiavimą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje su NVO, mokslo ir studijų institucijomis, ūkio subjektais ir juos vienijančiomis organizacijomis;
5) dalyvauja parengties pareigūnų tinklo veikloje;
6) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas ministrui pavestose valdymo srityse.
3. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos:
1) užtikrina savo pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms savo veiklos srityse;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę;
3) organizuoja ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos darbuotojų – valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą;
4) pagal kompetenciją renka ir teikia kitiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams informaciją, reikalingą su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusioms funkcijoms atlikti;
5) pagal kompetenciją dalyvauja likviduojant krizes ir ekstremaliąsias situacijas, šalinant jų padarinius, užtikrina valstybės operacijų vadovo sprendimų, Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymų ir Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo pavedimų įgyvendinimą, organizuoja valstybės operacijų vadovo, Nacionalinio saugumo komisijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymų įgyvendinimą;
6) teikia pagalbą savivaldybėms likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, šalinant jos padarinius;
7) teikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui pasiūlymus dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo ministerijai, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;
8) pagal kompetenciją kiekvienais metais atlieka ekstremaliojo įvykio kriterijų peržiūrą ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl jų nustatymo, pakeitimo ar panaikinimo;
9) pagal kompetenciją padeda Nacionaliniam krizių valdymo centrui atlikti nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą;
10) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
11) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl ministro valdymo sričiai priskirtų juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių įtraukimo į ypatingos svarbos subjektų sąrašą;
12) koordinuoja reikalavimų, nustatytų ministro valdymo sričiai priskirtiems ypatingos svarbos subjektams, įgyvendinimą;
13) organizuoja reikalavimų, nustatytų ministro valdymo sričiai priskirtiems ypatingos svarbos subjektams, laikymosi audito atlikimą;
14) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
4. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos turi teisę aprūpinti veiklos vykdymui užtikrinti būtinomis priemonėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (toliau – būtinos priemonės) kitas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir civilinės saugos pajėgas.
5. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos vadovas:
1) priima sprendimus, reikalingus ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijai, pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms organizuoti ir (ar) reagavimui krizės ir ekstremaliosios situacijos metu užtikrinti;
2) tvirtina ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašą;
3) tvirtina asmenų, dirbančių ministerijai vadovaujančio ministro valdymo sričiai priskirtame ypatingos svarbos subjekte ir (ar) vykdančių funkcijas, susijusias su ypatingos svarbos subjekto atsparumo užtikrinimu, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie ypatingos svarbos infrastruktūros ar priimti sprendimus dėl jos funkcionavimo, einamų pareigų sąrašą;
4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.