9 straipsnis. Nacionalinio krizių valdymo centro kompetencija
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 9 straipsnis
1. Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras:
1) atlieka grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą apie šias grėsmes, teikia Nacionalinio saugumo komisijai ir valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie šias grėsmes, jų pokyčius ir poveikį Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams;
2) informuoja Nacionalinio saugumo komisijos pirmininką apie ypatingus įvykius, gresiančias ar susidariusias krizes ir ekstremaliąsias situacijas, analizuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo duomenis, teikia Nacionalinio saugumo komisijai ir Vyriausybei pasiūlymus dėl situacijos valdymo priemonių;
3) atlieka nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą;
4) ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius rengia ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę;
5) koordinuoja strateginę komunikaciją;
6) krizės metu:
a) renka informaciją apie krizę, rengia jos raidos prognozes, planuoja krizės valdymo priemones ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizės valdymo prioritetų;
b) organizuoja ir koordinuoja krizės valdymą;
c) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų krizei valdyti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą;
7) gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus:
a) vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
b) organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
c) renka informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, rengia jos raidos prognozes ir planuoja tarpinstitucines reagavimo į galimas naujas grėsmes priemones, siekdamas laiku į jas reaguoti, vertina poreikį imtis krizės valdymo veiksmų;
d) išplatina valstybės institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis reikiamų priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, arba koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiklą platinant tokią informaciją;
e) koordinuoja ir kontroliuoja valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytų priemonių įgyvendinimą valstybės mastu;
f) kol paskiriamas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir kitus veiksmus, būtinus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti;
g) padeda valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo, teikia valstybės operacijų vadovui informaciją ir pasiūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų;
h) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą;
i) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams šalinti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą;
j) valstybės operacijų vadovo motyvuotu pasiūlymu arba savo iniciatyva teikia pasiūlymą Nacionalinio saugumo komisijai dėl poreikio siūlyti Vyriausybei priimti sprendimus, kad būtų imtasi krizės valdymo veiksmų;
k) šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengia pasiūlymus Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;
8) koordinuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes ir valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas;
9) teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms gerinimo;
10) vertina ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir parengtus šių užduočių projektus teikia svarstyti Nacionalinio saugumo komisijai;
11) ne rečiau kaip kartą per metus rengia ataskaitą apie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą ir teikia ją Nacionalinio saugumo komisijai;
12) koordinuoja NVO, savanorių pajėgų pasitelkimą valstybės mastu;
13) organizuoja valstybės ir tarptautinio lygio krizių valdymo pratybas;
14) koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;
15) koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje ir keitimąsi informacija, susijusia su ypatingos svarbos subjektų atsparumu, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – valstybės narės), kitomis užsienio valstybėmis ir Europos Komisija;
16) vykdo nacionalinių krizių valdymo procedūrų atitikties Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos institucijų nustatytoms procedūroms priežiūrą;
17) dalyvauja rengiant krizių valdymo ir civilinės saugos srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
18) aptarnauja Nacionalinio saugumo komisijos veiklą;
19) deleguoja savo atstovą (-us) į Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupę, kuri veikia kaip Europos Komisijos ekspertų grupė, ir dalyvauja jos veikloje;
20) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
2. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas:
1) turi teisę duoti pavedimus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams, išskyrus Vyriausybę ir Nacionalinio saugumo komisiją, būtinus Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijoms atlikti;
2) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
3. Nacionaliniam krizių valdymo centrui nustatytas funkcijas padeda atlikti iš valstybės institucijų ir įstaigų atstovų sudaryta Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė, kurios sudėtį, uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Nuo 2030-01-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2030-01-01); pirmieji pakeitimai įsigalioja 2027-01-01.
1. Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras:
1) atlieka grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą apie šias grėsmes, teikia Nacionalinio saugumo komisijai ir valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie šias grėsmes, jų pokyčius ir poveikį Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams;
2) informuoja Nacionalinio saugumo komisijos pirmininką apie ypatingus įvykius, gresiančias ar susidariusias krizes ir ekstremaliąsias situacijas, analizuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo duomenis, teikia Nacionalinio saugumo komisijai ir Vyriausybei pasiūlymus dėl situacijos valdymo priemonių;
3) Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą;
4) ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius Vyriausybės bei jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rengia ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę;
5) koordinuoja strateginę komunikaciją;
6) krizės metu:
a) renka informaciją apie krizę, rengia jos raidos prognozes, planuoja krizės valdymo priemones ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizės valdymo prioritetų;
b) organizuoja ir koordinuoja krizės valdymą;
c) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų krizei valdyti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą;
7) gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus:
a) vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
b) priima sprendimą dėl gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, išskyrus perspėjimą apie oro pavojų, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį, ir organizuoja šio sprendimo įgyvendinimą;
c) renka informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, rengia jos raidos prognozes ir planuoja tarpinstitucines reagavimo į galimas naujas grėsmes priemones, siekdamas laiku į jas reaguoti, vertina poreikį imtis krizės valdymo veiksmų;
d) išplatina valstybės institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis reikiamų priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, arba koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiklą platinant tokią informaciją;
e) koordinuoja ir kontroliuoja valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytų priemonių įgyvendinimą valstybės mastu;
f) kol paskiriamas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir kitus veiksmus, būtinus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti;
g) padeda valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo, teikia valstybės operacijų vadovui informaciją ir pasiūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų;
h) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą;
i) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams šalinti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą;
j) valstybės operacijų vadovo motyvuotu pasiūlymu arba savo iniciatyva teikia pasiūlymą Nacionalinio saugumo komisijai dėl poreikio siūlyti Vyriausybei priimti sprendimus, kad būtų imtasi krizės valdymo veiksmų;
k) šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengia pasiūlymus Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;
8) koordinuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes ir valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas;
9) teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms gerinimo;
10) vertina ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir parengtus šių užduočių projektus teikia svarstyti Nacionalinio saugumo komisijai;
11) ne rečiau kaip kartą per metus rengia ataskaitą apie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą ir teikia ją Nacionalinio saugumo komisijai;
12) koordinuoja NVO, savanorių pajėgų pasitelkimą valstybės mastu;
13) organizuoja valstybės ir tarptautinio lygio krizių valdymo pratybas;
14) koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;
15) koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje ir keitimąsi informacija, susijusia su ypatingos svarbos subjektų atsparumu, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – valstybės narės), kitomis užsienio valstybėmis ir Europos Komisija;
16) vykdo nacionalinių krizių valdymo procedūrų atitikties Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos institucijų nustatytoms procedūroms priežiūrą;
17) dalyvauja rengiant krizių valdymo ir civilinės saugos srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
18) aptarnauja Nacionalinio saugumo komisijos veiklą;
19) deleguoja savo atstovą (-us) į Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupę, kuri veikia kaip Europos Komisijos ekspertų grupė, ir dalyvauja jos veikloje;
20) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
2. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas:
1) turi teisę duoti pavedimus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams, išskyrus Vyriausybę ir Nacionalinio saugumo komisiją, būtinus Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijoms atlikti;
2) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
3. Nacionaliniam krizių valdymo centrui nustatytas funkcijas padeda atlikti iš valstybės institucijų ir įstaigų atstovų sudaryta Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė, kurios sudėtį, uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kas keičiasi (2)
pakeista: 3) Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą; 4) ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius Vyriausybės bei jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rengia ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę;
pakeista: b) organizuoja priima sprendimą dėl gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; situaciją, išskyrus perspėjimą apie oro pavojų, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį, ir organizuoja šio sprendimo įgyvendinimą;
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras:
1) atlieka grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą apie šias grėsmes, teikia Nacionalinio saugumo komisijai ir valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie šias grėsmes, jų pokyčius ir poveikį Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams;
2) informuoja Nacionalinio saugumo komisijos pirmininką apie ypatingus įvykius, gresiančias ar susidariusias krizes ir ekstremaliąsias situacijas, analizuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo duomenis, teikia Nacionalinio saugumo komisijai ir Vyriausybei pasiūlymus dėl situacijos valdymo priemonių;
3) Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą;
4) ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius Vyriausybės bei jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rengia ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę;
5) koordinuoja strateginę komunikaciją;
6) krizės metu:
a) renka informaciją apie krizę, rengia jos raidos prognozes, planuoja krizės valdymo priemones ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizės valdymo prioritetų;
b) organizuoja ir koordinuoja krizės valdymą;
c) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų krizei valdyti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą;
7) gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus:
a) vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
b) priima sprendimą dėl gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, išskyrus perspėjimą apie oro pavojų, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį, ir organizuoja šio sprendimo įgyvendinimą;
c) renka informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, rengia jos raidos prognozes ir planuoja tarpinstitucines reagavimo į galimas naujas grėsmes priemones, siekdamas laiku į jas reaguoti, vertina poreikį imtis krizės valdymo veiksmų;
d) išplatina valstybės institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis reikiamų priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, arba koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiklą platinant tokią informaciją;
e) koordinuoja ir kontroliuoja valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytų priemonių įgyvendinimą valstybės mastu;
f) kol paskiriamas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir kitus veiksmus, būtinus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti;
g) padeda valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo, teikia valstybės operacijų vadovui informaciją ir pasiūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų;
h) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą;
i) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams šalinti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą;
j) valstybės operacijų vadovo motyvuotu pasiūlymu arba savo iniciatyva teikia pasiūlymą Nacionalinio saugumo komisijai dėl poreikio siūlyti Vyriausybei priimti sprendimus, kad būtų imtasi krizės valdymo veiksmų;
k) šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengia pasiūlymus Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;
8) koordinuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes ir valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas;
9) teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms gerinimo;
10) vertina ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir parengtus šių užduočių projektus teikia svarstyti Nacionalinio saugumo komisijai;
11) ne rečiau kaip kartą per metus rengia ataskaitą apie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą ir teikia ją Nacionalinio saugumo komisijai;
12) koordinuoja NVO, savanorių pajėgų pasitelkimą valstybės mastu;
13) organizuoja valstybės ir tarptautinio lygio krizių valdymo pratybas;
14) koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;
15) koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje ir keitimąsi informacija, susijusia su ypatingos svarbos subjektų atsparumu, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – valstybės narės), kitomis užsienio valstybėmis ir Europos Komisija;
16) vykdo nacionalinių krizių valdymo procedūrų atitikties Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos institucijų nustatytoms procedūroms priežiūrą;
17) dalyvauja rengiant krizių valdymo ir civilinės saugos srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
18) aptarnauja Nacionalinio saugumo komisijos veiklą;
19) deleguoja savo atstovą (-us) į Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupę, kuri veikia kaip Europos Komisijos ekspertų grupė, ir dalyvauja jos veikloje;
20) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
2. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas:
1) turi teisę duoti pavedimus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams, išskyrus Vyriausybę ir Nacionalinio saugumo komisiją, būtinus Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijoms atlikti;
2) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
3. Nacionaliniam krizių valdymo centrui nustatytas funkcijas padeda atlikti iš valstybės institucijų ir įstaigų atstovų sudaryta Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė, kurios sudėtį, uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.