12 straipsnis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų kompetencija
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 12 straipsnis
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos:
1) perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, išplatina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;
2) pagal kompetenciją vykdo įvykių, ekstremaliųjų įvykių likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, koordinuoja gyventojų evakavimą, kai sprendimą dėl šio evakavimo priima meras, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai;
3) koordinuoja civilinės saugos įgyvendinimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teikia metodinę pagalbą civilinės saugos srityje;
4) šalies mastu koordinuoja gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais, organizuoja civilinės saugos mokymą;
5) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus civilinės saugos klausimais;
6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius:
1) tvirtina perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašą;
2) tvirtina civilinės saugos rekomendacijas gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams;
3) tvirtina civilinės saugos mokymo programas;
4) pagal kompetenciją priima kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus;
5) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir veiklos vykdytojams gerinti pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant privalomus nurodymus ypatingos svarbos subjektams dėl jų atsparumo stiprinimo.
Nuo 2030-01-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2030-01-01); pirmieji pakeitimai įsigalioja 2027-01-01.
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos:
1) valstybės mastu koordinuoja:
a) civilinės saugos įgyvendinimą;
b) pasirengimą gyventojų evakavimui, gyventojų evakavimą, taip pat pagalbos teikimą evakuojamiems ir evakuotiems gyventojams;
c) gyventojų švietimą krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
d) parengties pareigūnų tinklo veiklą;
e) perspėjimo sistemos funkcionavimą, tobulinimą ir plėtrą;
f) civilinės saugos pagalbos punktų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymą, parinkimą, pažymėjimą, parengties organizavimą, paruošimą naudoti ir naudojimą;
g) krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų dalijimąsi gerąja patirtimi įgyvendinant krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinius;
2) perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį, išskyrus oro pavojų, išplatina jiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį, išskyrus oro pavojų, įskaitant informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;
3) pagal kompetenciją vykdo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą;
4) teikia krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams metodinę pagalbą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje;
5) pagal kompetenciją organizuoja krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą;
6) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
7) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius:
1) nustato perspėjimo apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę, ekstremaliąją situaciją, oro pavojų, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimo apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę, ekstremaliąją situaciją, oro pavojų, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį tvarką;
2) tvirtina civilinės saugos rekomendacijas gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams;
3) tvirtina krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo programas;
4) nustato priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių skirstymo į 3 lygius pagal jų suteikiamą apsaugą gyventojams tvarką;
5) tvirtina civilinės saugos pagalbos punktų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, pažymėjimo, parengties organizavimo, paruošimo naudoti ir naudojimo metodines rekomendacijas;
6) nustato valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų atliekamo galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo atlikimo tvarką;
7) tvirtina parengties pareigūnų tinklo veiklos nuostatus;
8) pagal kompetenciją priima kitus krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus;
9) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus:
1) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir veiklos vykdytojams gerinti pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant privalomus nurodymus ypatingos svarbos subjektams dėl jų atsparumo stiprinimo;
2) šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams dėl gyventojų evakavimo organizavimo ir vykdymo, kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos valstybės mastu koordinuoja gyventojų evakavimą.
Kas keičiasi (3)
pakeista: 1) valstybės mastu koordinuoja: a) civilinės saugos įgyvendinimą; b) pasirengimą gyventojų evakavimui, gyventojų evakavimą, taip pat pagalbos teikimą evakuojamiems ir evakuotiems gyventojams; c) gyventojų švietimą krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais; d) parengties pareigūnų tinklo veiklą; e) perspėjimo sistemos funkcionavimą, tobulinimą ir plėtrą; f) civilinės saugos pagalbos punktų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymą, parinkimą, pažymėjimą, parengties organizavimą, paruošimą naudoti ir naudojimą; g) krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų dalijimąsi gerąja patirtimi įgyvendinant krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinius; 2) perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį, išskyrus oro pavojų, išplatina jiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį, išskyrus oro pavojų, įskaitant informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti; 2) 3) pagal kompetenciją vykdo įvykių, ekstremaliųjų įvykių įvykių, ypatingų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, koordinuoja gyventojų evakavimą, kai sprendimą dėl šio evakavimo priima meras, valstybės šalinimą; 4) teikia krizių valdymo ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai; 3) koordinuoja civilinės saugos įgyvendinimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teikia sistemos subjektams metodinę pagalbą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje; 4) šalies mastu koordinuoja gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais, 5) pagal kompetenciją organizuoja krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą; 5) 6) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais; 6) 7) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
pakeista: 1) tvirtina nustato perspėjimo apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę, ekstremaliąją situaciją situaciją, oro pavojų, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimo apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę, ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašą; situaciją, oro pavojų, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį tvarką;
pakeista: 3) tvirtina krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo programas; 4) nustato priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių skirstymo į 3 lygius pagal jų suteikiamą apsaugą gyventojams tvarką; 5) tvirtina civilinės saugos pagalbos punktų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, pažymėjimo, parengties organizavimo, paruošimo naudoti ir naudojimo metodines rekomendacijas; 6) nustato valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų atliekamo galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo atlikimo tvarką; 7) tvirtina parengties pareigūnų tinklo veiklos nuostatus; 8) pagal kompetenciją priima kitus krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus; 5) 9) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus nurodymus: 1) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir veiklos vykdytojams gerinti pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant privalomus nurodymus ypatingos svarbos subjektams dėl jų atsparumo stiprinimo. stiprinimo; 2) šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams dėl gyventojų evakavimo organizavimo ir vykdymo, kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos valstybės mastu koordinuoja gyventojų evakavimą.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos:
1) valstybės mastu koordinuoja:
a) civilinės saugos įgyvendinimą;
b) pasirengimą gyventojų evakavimui, gyventojų evakavimą, taip pat pagalbos teikimą evakuojamiems ir evakuotiems gyventojams;
c) gyventojų švietimą krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
d) parengties pareigūnų tinklo veiklą;
e) perspėjimo sistemos funkcionavimą, tobulinimą ir plėtrą;
f) civilinės saugos pagalbos punktų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymą, parinkimą, pažymėjimą, parengties organizavimą, paruošimą naudoti ir naudojimą;
g) krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų dalijimąsi gerąja patirtimi įgyvendinant krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinius;
2) perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį, išskyrus oro pavojų, išplatina jiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį, išskyrus oro pavojų, įskaitant informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;
3) pagal kompetenciją vykdo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą;
4) teikia krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams metodinę pagalbą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje;
5) pagal kompetenciją organizuoja krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą;
6) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
7) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius:
1) nustato perspėjimo apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę, ekstremaliąją situaciją, oro pavojų, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimo apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę, ekstremaliąją situaciją, oro pavojų, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį tvarką;
2) tvirtina civilinės saugos rekomendacijas gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams;
3) tvirtina krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo programas;
4) nustato priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių skirstymo į 3 lygius pagal jų suteikiamą apsaugą gyventojams tvarką;
5) tvirtina civilinės saugos pagalbos punktų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, pažymėjimo, parengties organizavimo, paruošimo naudoti ir naudojimo metodines rekomendacijas;
6) nustato valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų atliekamo galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo atlikimo tvarką;
7) tvirtina parengties pareigūnų tinklo veiklos nuostatus;
8) pagal kompetenciją priima kitus krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus;
9) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus:
1) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir veiklos vykdytojams gerinti pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant privalomus nurodymus ypatingos svarbos subjektams dėl jų atsparumo stiprinimo;
2) šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams dėl gyventojų evakavimo organizavimo ir vykdymo, kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos valstybės mastu koordinuoja gyventojų evakavimą.