29 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų naudojimas

1. Šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai arba aviacijos saugumui, valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno saugomiems objektams arba nusikalstamų veikų užkardymui.

2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:

1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar jų teritorijų ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;

3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

4) išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;

5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;

6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno arba kito asmens gyvybei.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą arba transporto priemonę, kai kyla neišvengiamas pavojus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:

1) kai kyla neišvengiamas pavojus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;

2) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.

5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.

6. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis, taip pat nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas sprogmenis turi teisę panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti keliantys pavojų asmens gyvybei ar sveikatai nusikalstami veiksmai.

7. Jeigu neišvengiamo pavojaus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą ir sprogmenis panaudoti draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui.

8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

10. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 7 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.