27 straipsnis. Judėjimo laisvės apribojimas
Karo padėties įstatymo 27 straipsnis
1. Karo prievolininkams, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkams ir asmenims, įtrauktiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, ne tarnybos tikslais draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių), kai, atsižvelgiant į karo tarnybos ir atitinkamai alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ar civilinio mobilizacinio personalo rezervo poreikius, šių asmenų vykimas būtų galimas, ir tvarką, pagal kurią šie asmenys galėtų išvykti. Šie asmenys gali išvykti tik turėdami leidimą. Šiuos leidimus karo prievolininkams išduoda karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkams – alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija, asmenims, įtrauktiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, – Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Atvykę į užsienio valstybę šie asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi užsiregistruoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Kai užsienio valstybėje, į kurią šie asmenys ketina vykti, nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, karo prievolę administruojanti institucija, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sudarytomis tarptautinėmis sutartimis, šiems asmenims nurodo, kurios NATO valstybės diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienio valstybėje jie privalo užsiregistruoti.
2. Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys teisę, vadovaujantis užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais, būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, grįžtantys į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kuri yra priešiška ginkluoto konflikto, kuriame dalyvauja Lietuvos Respublika, šalis, arba grįžimo metu vykstantys per šios valstybės ar jos okupuotą teritoriją, ginkluotųjų pajėgų narių, policijos pareigūnų ar žvalgybos pareigūnų sulaikomi patikrinti, jeigu yra duomenų, kad jų grįžimo tikslai priešiški Lietuvos Respublikos interesams. Sulaikyti leidžiama ne ilgiau kaip 48 valandoms.
3. Asmenys, atvykę į savivaldybę, kurioje nėra jų gyvenamosios ar darbo vietos, ilgiau negu 24 valandoms ar persikėlę gyventi į kitą savivaldybę, nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo atvykimo dienos, turi apie tai raštu informuoti savivaldybės, į kurią atvyksta ar persikelia gyventi, administracijos direktorių, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš kovos veiksmų teritorijos arba šie asmenys evakuojami. Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai savivaldybės administracijos direktoriaus informuoti neturi.
4. Dėl karinės jėgos naudojimo ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo gali tam tikrą teritoriją paskelbti uždara teritorija. Patekti į uždarą teritoriją ir iš jos išvykti galima tik turint ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia Valstybės gynimo tarybos nariams ir šioje teritorijoje veikiantiems ginkluotųjų pajėgų nariams, ir žvalgybos pareigūnams. Uždaros teritorijos apsaugos reikalavimus nustato ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo.
5. Užsieniečiai gali būti internuojami, taip pat apgyvendinami tam tikroje vietovėje, uždraudžiant išvykti iš šios vietovės ar Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, kai tai reikalinga valstybės saugumui užtikrinti. Sprendimą dėl užsieniečių internavimo priima Vyriausybė. Internuotų asmenų laikymo vietų steigimą, internuotų asmenų laikymą, evakavimą ir išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos organizuoja, koordinuoja ir vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.