2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Fizinė prievarta – fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas.

2. Kontržvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti.

3. Prievarta – poveikio būdas, kuriuo siekiama įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.

4. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginamos specialiosios priemonės, tarnybinio šaunamojo ginklo, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų parengimas prireikus naudoti.

5. Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti, sutramdyti ar sulaikyti ir atitinkamai įstaigai perduoti galimus teisės pažeidėjus ir (ar) laikinai paimti teisės pažeidimo įrankius ar priemones.

6. Tarnybinis nusižengimas – priešinga teisei kaltai padaryta šiame įstatyme nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta atsakomybė.

7. Vidaus saugumas – visuma veiksmų ir priemonių, kuriais siekiama užkirsti kelią išorės ir (ar) vidaus veiksniams, keliantiems grėsmę žvalgybos institucijų veiklai, jų infrastruktūrai, informacijos ar personalo saugumui, apsaugoti nuo tokių grėsmių žvalgybos institucijų personalą, jų šeimos narius ir turtą, ir kuriais siekiama tokias grėsmes pašalinti.

8. Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti.

9. Žvalgybos informacija – duomenys, gauti vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimus, nėra žvalgybos informacija.

10. Žvalgybos institucija – valstybės institucija, kuriai šio įstatymo nustatyta tvarka pavesta vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą.

10¹. Žvalgybos institucijos užduotis – užduotis, kurią vykdydama žvalgybos institucija renka žvalgybos informaciją atlikdama veiksmus, formaliai turinčius teisės pažeidimo požymių, siekdama apginti valstybę nuo rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

11. Žvalgybos institucijos veikla – žvalgybos institucijos vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba ir vidaus administravimas.

12. Žvalgybos metodas – būdas gauti žvalgybos informaciją.

13. Žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui.

14. Žvalgybos pareigūno vardo žeminimas – pareigūno veika, susijusi ar nesusijusi su pareigų atlikimu, kuria pareigūnas pažemina žvalgybos institucijos autoritetą, griauna pasitikėjimą žvalgybos institucija ar ją kompromituoja, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie instituciją, jos pareigūnus.

15. Žvalgybos slaptasis bendradarbis – veiksnus fizinis asmuo, susitarimo pagrindu slaptai bendradarbiaujantis su žvalgybos institucija.

16. Žvalgybos užduotis – rašytinis dokumentas, kuriame nustatomi pavedimai gauti ir pateikti žvalgybos informaciją įgaliotiems ją žinoti asmenims ir kuriuo vadovaujantis vykdoma žvalgyba ir kontržvalgyba.

17. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.