11 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų teisės ir pareigos

1. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai turi šias teises:

1) netrukdomai patekti į teritorijas ir jose esančius objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, imti ėminius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių mėginius (ėminius) jų sudėčiai nustatyti ir savybėms ištirti ar bandymams atlikti. Į karines teritorijas turi teisę patekti patekimą į karines teritorijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Į tikrinamo fizinio asmens gyvenamosios paskirties patalpas, tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu, (toliau – gyvenamosios patalpos) be fizinio asmens sutikimo turi teisę patekti pateikę šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą;

2) neatlygintinai gauti iš asmenų informaciją ir (ar) duomenis, ir (ar) dokumentus, susijusius su galimais aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais ir reikalingus aplinkos apsaugos valstybinei priežiūrai atlikti, keliui aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai užkirsti, pažeidimams išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti, jiems teisinėn atsakomybėn patraukti, žalai aplinkai įvertinti, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją apie teisės aktais, reglamentuojančiais prievoles mokėti mokesčius už valstybinius gamtos ir angliavandenilių išteklius, už aplinkos teršimą, nustatytų prievolių vykdymą, atskaitymų nuo pajamų pagal Miškų įstatymą vykdymą; taip pat teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir tarnybos paslaptis, komercines paslaptis, nustatyta tvarka gauti informaciją ir duomenis, kurie yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis, bet būtini cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo priežiūrai atlikti; aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatyta tvarka ne ilgiau kaip iki patikrinimo pabaigos paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas (nuorašus) ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

3) siekdami vykdyti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, atskleisti ir ištirti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, be išankstinio įspėjimo atlikti teritorijų, išskyrus karines teritorijas, ir (ar) jose esančių objektų, statinių, įrenginių, patalpų, išskyrus gyvenamąsias patalpas, transporto priemonių, ir (ar) daiktų, gamtos išteklių, medžiagų, įrankių ir priemonių apžiūrą iš sausumos, vandens ir oro vaizdo stebėjimo ir (ar) fiksavimo priemonėmis aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka, laikydamiesi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą, įtvirtintų reikalavimų; atlikdami kontrolinius pirkimus atliekų tvarkymo srityje, naudoti atliekų buvimo vietos nustatymo įrangą, o gyvosios gamtos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo priežiūros srityje naudoti valstybinių gamtos išteklių buvimo vietos nustatymo įrangą;

4) tikrinti dokumentų, daiktų (gamtos išteklių, medžiagų, įrankių ir priemonių), vykdomos veiklos atitiktį aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;

5) šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti reidus ir (ar) dalyvauti kitų institucijų organizuojamuose reiduose;

6) aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka stabdyti su Lietuvos valstybės vėliava ar užsienio valstybės vėliava Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukiojančius laivus, atlikti juose aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą; šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl jūros aplinkos teršimo ar kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, sulaikyti laivus, nukreipti juos į saugų uostą ar kitą saugią stovėjimo nekeliant pavojaus jūros aplinkai vietą; atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atviroje jūroje su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose. Šio punkto ir šio įstatymo IV skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos netaikomos karo laivams, pagalbiniams karo laivyno laivams arba kitiems valstybei nuosavybės teise priklausantiems ar jos eksploatuojamiems ir tuo metu tik nekomercine valstybės veikla užsiimantiems laivams;

7) kad būtų išaiškinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, ar užkirstas kelias jiems, taip pat žalos aplinkai grėsmei, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka apžiūrėti transporto priemones, atlikti transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų kontrolę;

8) šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių fizinės, psichinės prievartos, šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimą, nustatyta tvarka naudoti fizinę, psichinę prievartą, šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones;

9) vairuodami specialiąsias transporto priemones, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka naudoti mėlynos ir raudonos arba tik mėlynos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka stabdyti transporto priemones;

10) pasitelkti ekspertus ir (ar) specialistus, turinčius reikiamą įrangą, dalyvauti atliekant patikrinimą ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, ir (ar) imti ėminius, ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikia specialiųjų žinių ir (ar) įrangos;

11) įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra blaivus ir (ar) neapsvaigęs;

12) šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus;

13) naudotis kitomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, numatytomis teisėmis.

2. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai turi šias pareigas:

1) gavę pranešimą ir (ar) informacijos apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, jeigu pagal kompetenciją patys to padaryti negali, – informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Priimant sprendimą dėl reagavimo ar nereagavimo į pranešimus ar gautą informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įvertinamas informacijos pagrįstumas, patikimumas, galimo pažeidimo keliama grėsmė saugomai vertybei (reikšmingumas), aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išteklių naudojimo efektyvumas ir pagrįstumas. Sprendimų dėl reagavimo į pranešimus ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus priėmimo tvarką nustato aplinkos ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas;

2) nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai padaryta žala, ir įvertinę šią žalą, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, dėl kurio turi būti taikomas aplinkos pirminės būklės atkūrimas, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui atlyginti žalą aplinkai ir kitus nuostolius. Jeigu pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno nurodytą terminą savanoriškai neatlygina žalos aplinkai ir kitų nuostolių, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija privalo pateikti ieškinį teismui dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo;

3) Administracinių nusižengimų kodekse ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta tvarka vykdyti administracinių nusižengimų teiseną ir bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teiseną;

4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomuosius nurodymus asmenims;

5) kilus įtarimų dėl medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai šis medžiotojas nesutinka dėl to tikrintis, ar užfiksavus, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje;

6) gavę iš Vyriausybės paskirtos kompetentingos institucijos, atsakingos už Bendrijoje ir ne Bendrijoje esančių organizacijų registravimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 ir kitų pagal šį reglamentą kompetentingai institucijai nustatytų funkcijų atlikimą, ir (ar) Vyriausybės paskirtos kompetentingos institucijos, atsakingos už Reglamente (EB) Nr. 66/2010 numatytų užduočių vykdymą, informaciją, kad neteisėtai ir nesilaikant nustatytų reikalavimų naudojami Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos logotipas ir (ar) Europos Sąjungos ekologinis ženklas, vykdyti administracinių nusižengimų teiseną Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, inicijuoti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka;

7) šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių saugojimą ir nešiojimą, nustatyta tvarka saugoti ir nešioti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones;

8) vykdyti kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, numatytas pareigas.

3. Bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

4. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, neatsižvelgiant į jų tarnybos vietą, turi teisę atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukiojančiuose laivuose ir atviroje jūroje su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose.

5. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas, gavęs aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno sutikimą pasyviai budėti namie, nustato pasyviojo budėjimo namie laiką. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas gali bet kuriuo metu sutikimą atšaukti tokia pat tvarka, kokia sutikimas duotas. Sutikimo davimo, atšaukimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

6. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, davęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, privalo pasyviojo budėjimo namie metu būti pasirengęs pradėti atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas pasyviojo budėjimo namie metu privalo priimti informaciją ir pranešimus apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

7. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, pasyviojo budėjimo namie metu gavęs informacijos arba pranešimą apie daromą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, privalo pradėti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą. Už pasyvųjį budėjimą namie ir laiką, kada šioje dalyje nustatytais atvejais pradedama ir atliekama aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra, mokama teisės aktų, reglamentuojančių darbo užmokesčio skaičiavimą, mokėjimą valstybės tarnautojams, nustatyta tvarka. Laikas, kada šioje dalyje nustatytais atvejais pradedama ir atliekama aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra, įskaitomas į aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno darbo laiką.

8. Pasyviojo budėjimo namie laiko nustatymo, pasyviojo budėjimo namie, pranešimų apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus priėmimo, perdavimo, reagavimo į juos ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros vykdymo pasyviojo budėjimo namie metu tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.