9 straipsnis. Išankstinė deklaracija, jeigu paslaugos teikėjas keičia buvimo vietą

1. Kai paslaugos teikėjas pirmą kartą iš valstybės narės persikelia į Lietuvos Respublikos teritoriją teikti paslaugų, jis iš anksto pateikia kompetentingai institucijai rašytinę deklaraciją, kurioje nurodomi duomenys apie bet kokį draudimą ar kitokias asmenines ar kolektyvines profesinės atsakomybės apsaugos priemones.

2. Paslaugos teikėjo deklaracija atnaujinama kartą per metus, jeigu paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti paslaugas laikinai ir kartais.

3. Paslaugos teikėjas gali pateikti deklaraciją bet kokiu būdu. Deklaracijos formą tvirtina kompetentinga institucija, suderinusi su profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių paskyrusia institucija.

4. Pradedant teikti paslaugas arba jeigu iš esmės pasikeičia anksčiau dokumentais patvirtintos aplinkybės, kartu su deklaracija turi būti pateikti tokie dokumentai:

1) paslaugos teikėjo pilietybės įrodymas;

2) pažyma, patvirtinanti, kad jos turėtojas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje užsiimti atitinkama veikla ir jam net laikinai nėra uždrausta užsiimti savo veikla;

3) profesinės kvalifikacijos įrodymai;

4) bet kokie dokumentai, įrodantys, kad paslaugos teikėjas užsiėmė tam tikra veikla ne trumpiau kaip vienus metus per pastaruosius dešimt metų, jeigu profesija arba jos rengimas yra nereglamentuojami įsisteigimo valstybėje narėje. Dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos deklaracijos pateikimo kompetentingai institucijai dienos;

5) apsaugos srities, sveikatos sektoriaus profesijų ir profesijų, susijusių su nepilnamečių asmenų ugdymu, įskaitant vaikų priežiūrą, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sritį, atstovams – pažyma, patvirtinanti, kad nebuvo nei trumpalaikį, nei ilgalaikį laikotarpį uždrausta dirbti pagal atitinkamą profesiją, ar kompetentingos institucijos ar įstaigos išduodama pažyma, patvirtinanti, kad asmuo nebuvo teistas už nusikalstamą veiką, kai tai privaloma Lietuvos Respublikos piliečiams;

6) profesijų, galinčių daryti poveikį pacientų saugumui, atstovams – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nustatytos formos deklaracija apie paslaugos teikėjo lietuvių kalbos, kurią reikia mokėti dirbant pagal atitinkamą profesiją Lietuvos Respublikoje, mokėjimą;

7) asmenims, užsiimantiems šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyta veikla, jeigu ji reglamentuojama Lietuvos Respublikoje ir apie ją profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius informavo Europos Komisiją, paslaugų teikėjo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos arba kitos įstaigos išduota pažyma apie tos veiklos pobūdį ir trukmę.

5. Pagal šio straipsnio 1 dalį paslaugos teikėjo pateikta deklaracija suteikia jam teisę teikti paslaugas arba vykdyti atitinkamą veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6. Paslauga Lietuvos Respublikoje teikiama naudojant įsisteigimo valstybės narės profesinį vardą, jeigu toks profesinis vardas toje valstybėje narėje suteikiamas atitinkamai profesinei veiklai, taip, kad nebūtų painiojama su Lietuvos Respublikos suteiktu profesiniu vardu.

7. Profesinis vardas nurodomas įsisteigimo valstybės narės oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų. Jeigu įsisteigimo valstybėje narėje tokio profesinio vardo nėra, paslaugos teikėjas nurodo savo formalią kvalifikaciją įsisteigimo valstybės narės kalba. Taikant išimtį, šio įstatymo III dalies III skyriuje nurodytais atvejais paslauga gali būti teikiama naudojant Lietuvos Respublikos suteiktą profesinį vardą.

8. Jeigu paslaugos teikiamos pirmą kartą, kai reglamentuojama profesija susijusi su visuomenės sveikata ar sauga ir nėra automatiškai pripažįstama pagal šio įstatymo III dalies II, III, IV skyrius, kompetentinga institucija gali patikrinti paslaugos teikėjo profesinę kvalifikaciją, iki jam pradeda teikti paslaugas. Toks išankstinis patikrinimas reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo. Patikrinimo mastas negali būti didesnis, negu būtina šioje dalyje nurodytam tikslui pasiekti.

9. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo deklaracijos ir kartu pateikiamų dokumentų gavimo dienos, kai yra šio straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija praneša paslaugos teikėjui apie priimtą sprendimą:

1) netikrinti profesinės kvalifikacijos;

2) tikrinti profesinę kvalifikaciją:

a) patikrinus reikalauti, kad asmuo atliktų profesinio tinkamumo testą, arba

b) leisti teikti paslaugas.

10. Kai yra kliūčių, dėl kurių gali būti vėluojama priimti vieną iš šio straipsnio 9 dalyje nurodytų sprendimų, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo deklaracijos ir kartu pateikiamų dokumentų gavimo dienos apie vėlavimo priežastį praneša paslaugos teikėjui. Kliūtys turi būti pašalintos per vieną mėnesį nuo šioje dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos, o sprendimas priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai yra pašalintos kliūtys.

11. Paslaugą galima pradėti teikti nuo šio straipsnio 9 dalies 1 punkte ir 2 punkto b papunktyje nurodytų sprendimų priėmimo dienos.

12. Jeigu kompetentinga institucija nustato esminį skirtumą tarp paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje nustatytų rengimo reikalavimų ir to skirtumo negali kompensuoti kompetentingos institucijos tuo tikslu oficialiai patvirtinta paslaugos teikėjo profesinė patirtis arba visą gyvenimą trunkančio mokymosi metu įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, o dėl šio skirtumo gali būti padaryta žalos visuomenės sveikatai ar saugai, paslaugos teikėjui suteikiama galimybė įrodyti profesinio tinkamumo testu, kaip nurodyta šio straipsnio 9 dalies 2 punkto a papunktyje, kad jis įgijo trūkstamų žinių, įgūdžių ar kompetencijų. Paslaugos teikėjui profesinio tinkamumo testo laikymas ir perlaikymas turi būti surengti taip, kad jis turėtų galimybę teikti paslaugas kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 9 dalies 2 punkto a papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos. Tuo remdamasi Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima sprendimą leisti arba neleisti teikti paslaugas.

13. Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nepriima sprendimo arba nepraneša apie kliūtis, dėl kurių šio sprendimo priėmimas atidedamas šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytais terminais, paslaugą galima pradėti teikti.

14. Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Apeliacinei komisijai arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

15. Kai kvalifikacija patikrinama pagal šio straipsnio 8–11 dalių nuostatas, paslauga teikiama naudojant Lietuvos Respublikos suteiktą profesinį vardą.