126 straipsnis. Trečiųjų asmenų teisės
Finansinio tvarumo įstatymo 126 straipsnis
1. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą neriboja įstaigos kreditorių ar kitų trečiųjų asmenų daiktinių teisių į įstaigai nuosavybės teise priklausantį ir priimant minėtus sprendimus kitoje valstybėje narėje, o ne toje, kurioje buvo priimti minėti sprendimai, esantį turtą. Viešame registre įregistruota trečiųjų asmenų teisė įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą daiktinę teisę taip pat laikoma daiktine teise.
2. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą turtą perkančiajai įstaigai neriboja turto pardavėjo nuosavybės teisių, jeigu priimant minėtus sprendimus toks turtas buvo kitoje valstybėje narėje, o ne toje, kurioje buvo priimti minėti sprendimai.
3. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą turtą parduodančiai įstaigai negali būti pagrindas nutraukti turto pirkimo–pardavimo sutartį ar jos nevykdyti ir neriboja turto pirkėjo teisių įsigyti turtą, jeigu minėtų sprendimų priėmimo metu toks turtas buvo kitoje ES valstybėje narėje, o ne toje, kurioje buvo priimti minėti sprendimai.
4. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą neriboja įstaigos kreditorių teisės įskaityti savo reikalavimus į įstaigos reikalavimus, jeigu tai leidžia įstaigos reikalavimą reglamentuojantys įstatymai.
5. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių nuostatos neriboja teisės Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais teismo tvarka spręsti klausimus dėl sandorių, pažeidžiančių įstaigos kreditorių interesus, negaliojimo, pripažinimo negaliojančiais ar uždraudimo juos vykdyti.
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti sandoriai negali būti laikomi negaliojančiais, negali būti pripažįstami negaliojančiais ir negali būti uždraudžiama juos vykdyti, jeigu suinteresuotas asmuo pateikia įrodymus, kad:
1) tokiam sandoriui taikoma ne Lietuvos Respublikos, o kitos valstybės narės teisė ir
2) tokiam sandoriui taikoma teisė nesuteikia galimybės ginčyti tokį sandorį nagrinėjamoje byloje.