25¹ straipsnis. Pertvarkytinų subjektų tinkami įsipareigojimai

1. Įsipareigojimų sumos įtraukiamos į visų pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir įsipareigojimų sumą, kai atitinka tinkamų įsipareigojimų reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a, 72b (išskyrus reikalavimus pagal 2 dalies d punktą) ir 72c straipsnius. Kai šiame įstatyme teikiama nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a ar 92b straipsnio reikalavimus, tų straipsnių tikslais tinkamais įsipareigojimais laikomi tinkami įsipareigojimai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72k straipsnyje ir nustatyta pagal šio reglamento antros dalies I antraštinės dalies 5a skyrių.

2. Įsipareigojimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, kurių sudedamoji dalis yra įterptosios išvestinės finansinės priemonės, sumos įtraukiamos į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) pagrindinė įsipareigojimo, atsirandančio dėl skolos priemonės, suma žinoma emisijos metu, yra nustatyto dydžio ar didėja ir yra nesusijusi su įterptosios išvestinės finansinės priemonės savybėmis, o įsipareigojimo, atsirandančio dėl skolos priemonės, įskaitant išvestinę finansinę priemonę, bendra suma gali būti vertinama kasdien aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į kredito rizikos neturinčią lygiavertę priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 104 ir 105 straipsnius;

2) į skolos priemonę įtraukta sutartinė sąlyga, pagal kurią reikalavimo suma emitento nemokumo ir emitento pertvarkymo atvejais yra nustatyto dydžio ar didėjanti ir neviršija pradžioje išmokėtos įsipareigojimo sumos.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms skolos priemonėms, įskaitant jų įterptąsias išvestines finansines priemones, nėra taikomas užskaitos susitarimas ir nėra atliekamas vertinimas pagal šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įsipareigojimų dalis įtraukiama į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindinę sumą arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą nustatyto dydžio ar didėjančią sumą.

4. Jeigu ES įsteigto patronuojamojo subjekto, kuris, kaip ir pertvarkytinas subjektas, priklauso pertvarkytinai grupei, įsipareigojimai yra išleisti akcininkui, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, šių įsipareigojimų suma įtraukiama į to pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) įsipareigojimai išleisti pagal šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 1 punktą;

2) naudojantis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal šio įstatymo 58 ar 60 straipsnį, tų įsipareigojimų atžvilgiu nedaromas poveikis pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;

3) šiais įsipareigojimais neviršijama suma, kuri apskaičiuojama iš sumos, reikalaujamos pagal šio įstatymo 262 straipsnio 1 dalį, atimant įsipareigojimų, kurie išleisti pertvarkytinam subjektui ir yra jo įsigyti tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus, sumą ir nuosavų lėšų, išleistų pagal šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 2 punktą, sumą.

5. Neatsižvelgdama į tai, ar daromas poveikis šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalyse ar 261 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam minimaliam reikalavimui, pertvarkymo institucija užtikrina, kad šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto reikalavimo dalį, kuri lygi 8 procentams visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, tenkintų naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje. Pertvarkymo institucija gali leisti, kad lygį, mažesnį negu 8 procentai visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, bet didesnį už sumą, apskaičiuotą taikant formulę (1 – (X1 / X2)) x 8 procentai visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, vykdytų naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, jeigu tenkinamos visos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kai, atsižvelgiant į pagal to reglamento 72b straipsnio 3 dalį galimą sumažinimą:

1) X1 – 3,5 procento bendros rizikos pozicijų sumos, kredito įstaigoms apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį padauginus iš 12,5;

2) X2 – suma, gauta sudėjus 18 procentų bendros rizikos pozicijų sumos, kredito įstaigoms apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį padauginus iš 12,5, ir jungtinio rezervo reikalavimo sumą.

6. Jeigu pertvarkytiniems subjektams, kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalys, taikant šio straipsnio 5 dalį, reikalavimas viršija 27 procentus bendros rizikos pozicijų sumos, pertvarkymo institucija atitinkamam pertvarkytinam subjektui apriboja tą šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto reikalavimo dalį, kuri turi būti tenkinama naudojant nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, iki 27 procentų bendros rizikos pozicijų sumos, jeigu nustato, kad:

1) pertvarkymo plane galimybė pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūros lėšomis nesvarstoma kaip to pertvarkytino subjekto pertvarkymo galimybė;

2) jeigu netaikomas šios dalies 1 punktas ir šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytas reikalavimas, tam pertvarkytinam subjektui leidžiama įvykdyti šio įstatymo 78 straipsnio 3 ar 6 dalyje nurodytus reikalavimus.

7. Atlikdama šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimą, pertvarkymo institucija atsižvelgia į neproporcingo poveikio atitinkamo pertvarkytino subjekto verslo modeliui riziką. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma pertvarkytiniems subjektams, kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 10 ir 11 dalys.

8. Pertvarkymo institucija gali nuspręsti, kad pertvarkytiniems subjektams, kurie nėra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos ar kuriems netaikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, taikoma šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyto reikalavimo dalis, neviršijanti didesnės iš šių sumų – 8 procentų visų subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, sumos ir sumos, apskaičiuotos taikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytą formulę, būtų tenkinama naudojant nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

1) nesubordinuotieji įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, bankroto atveju vykdomi tokiu pačiu eiliškumu, kaip ir tam tikri įsipareigojimai, kuriems taikomos nurašymo ir konvertavimo išimtys pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį;

2) yra rizikos, kad dėl planuojamo nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo nesubordinuotiesiems įsipareigojimams, kuriems netaikomos nurašymo ir konvertavimo išimtys pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį, kreditoriai, turintys iš tų įsipareigojimų atsirandančių reikalavimų, patirs didesnių nuostolių, negu jie patirtų bankroto proceso atveju;

3) nuosavų lėšų ir kitų subordinuotųjų įsipareigojimų suma neviršija sumos, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad šios dalies 2 punkte nurodyti kreditoriai nepatirs didesnių nuostolių, negu jie patirtų bankroto proceso atveju.

9. Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad kurioje nors kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje, apimančioje tinkamus įsipareigojimus, įsipareigojimų, kuriems nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį netaikomi arba pagrįstai tikimasi, kad jie nebus taikomi, bendra suma sudaro daugiau kaip 10 procentų tos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, ji įvertina šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą riziką.

10. Taikant šio straipsnio 5–9 ir 11 dalis, įsipareigojimų, kylančių iš išvestinių finansinių priemonių, suma įtraukiama į visų pertvarkytino subjekto įsipareigojimų sumą, įvertinus, kad sandorio šalies teisės taikyti baigiamąją užskaitą yra pripažintos. Pertvarkytino subjekto nuosavos lėšos, naudojamos jungtinio rezervo reikalavimui tenkinti, yra tinkamos šio straipsnio 5‒9 ir 11 dalyse nurodytiems reikalavimams tenkinti.

11. Pertvarkymo institucija gali nuspręsti, kad pertvarkytinos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba pertvarkytini subjektai, kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, tenkintų šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytą reikalavimą naudodami savo nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, tiek, kiek tų nuosavų lėšų, priemonių ir įsipareigojimų, susijusių su pertvarkytino subjekto prievole tenkinti jungtinio rezervo reikalavimą, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus, suma neviršija didesnės iš šių sumų:

1) 8 procentų visų subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, sumos;

2) sumos, apskaičiuotos taikant formulę A x 2 + B x 2 + C, kai:

A – suma, gauta kredito įstaigoms taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą reikalavimą, o finansų maklerio įmonėms taikant Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą;

B – suma, gauta taikant papildomo kapitalo reikalavimą;

C – suma, gauta taikant jungtinio rezervo reikalavimą.

12. Pertvarkymo institucijos gali taikyti šio straipsnio 11 dalyje nurodytus įgaliojimus pertvarkytiniems subjektams, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis ir kurie atitinka bent vieną iš šioje dalyje nustatytų sąlygų, neviršydamos 30 procentų visų pertvarkytinų subjektų, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis ir kuriems pertvarkymo institucijos nurodo, kad turi būti tenkinamas šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytas reikalavimas, bendro skaičiaus. Pertvarkymo institucijos, prieš priimdamos sprendimą, atsižvelgia į šias sąlygas:

1) atlikus ankstesnį sėkmingo pertvarkymo galimybių įvertinimą, nustatyta esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir:

a) pasinaudojus šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytomis alternatyviomis priemonėmis pagal pertvarkymo institucijos nustatytą esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių tvarkaraštį, nesiimta taisomųjų veiksmų arba

b) nustatyta esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių, kurios negali būti pašalintos naudojantis jokiomis iš šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, o pasinaudojus šio straipsnio 11 dalyje nurodyta teise būtų iš dalies arba visiškai kompensuojamas neigiamas esminių kliūčių poveikis sėkmingam pertvarkymui, arba

2) pertvarkymo institucijos nuomone, pertvarkytino subjekto galimybės įgyvendinti pasirinktą pertvarkymo strategiją ir jo patikimumas yra riboti, atsižvelgiant į subjekto dydį, jo tarpusavio sąsajas su kitais subjektais, jo veiklos pobūdį, mastą, riziką ir sudėtingumą, jo teisinį statusą ir jo akcijų paketo struktūrą, arba

3) papildomo kapitalo reikalavimas rodo, kad pertvarkytinas subjektas, kuris yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga arba kuriam taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, rizikingumo požiūriu patenka tarp pirmųjų 20 procentų įstaigų, kurioms pertvarkymo institucija nurodo, kad turi būti tenkinamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas.

13. Pertvarkymo institucija, apskaičiuodama šio straipsnio 12 dalyje nurodytas procentines dalis, suapvalina gautą skaičių iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

14. Pertvarkymo institucija priima šio straipsnio 8 ar 11 dalyje nurodytus sprendimus tik pasikonsultavusi su priežiūros institucija. Pertvarkymo institucija, priimdama šiuos sprendimus, taip pat atsižvelgia į:

1) rinkos, kuri skirta pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų priemonėms ir subordinuotosioms tinkamoms priemonėms, gylį, tokių priemonių, jeigu jų yra, apskaičiuotą kainą ir laiką, kurio reikia sandoriams, kurie būtini siekiant laikytis minėto sprendimo, įvykdyti;

2) tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurios atitinka visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje nurodytas sąlygas ir kurių likęs įgyvendinimo terminas yra trumpesnis negu vieni metai, sumą sprendimo, kuriuo siekiama padaryti kiekybinius šio straipsnio 8 ir 11 dalyse nurodytų reikalavimų patikslinimus, priėmimo dieną;

3) turimas priemones, kurios atitinka visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus to reglamento 72b straipsnio 2 dalies d punktą, nurodytas sąlygas, ir jų sumą;

4) įsipareigojimų, kuriems netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį ir kurie, jeigu būtų iškelta bankroto byla, būtų tokio paties prioriteto kaip ir didžiausio prioriteto tinkami įsipareigojimai arba už juos mažesnio prioriteto, sumos dydį, palyginti su pertvarkytino subjekto nuosavomis lėšomis ir tinkamais įsipareigojimais. Jeigu neįtrauktų įsipareigojimų suma neviršija 5 procentų pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos, laikoma, kad neįtraukta suma nėra didelė. Jeigu ši riba viršijama, neįtrauktų įsipareigojimų sumos dydį įvertina pertvarkymo institucija;

5) pertvarkytino subjekto verslo modelį, finansavimo modelį ir rizikos modelį, taip pat jo stabilumą ir gebėjimą prisidėti prie ekonomikos;

6) galimo restruktūrizavimo sąnaudų poveikį pertvarkytino subjekto rekapitalizavimui.