80 straipsnis. Gelbėjimo privačiomis lėšomis suma
Finansinio tvarumo įstatymo 80 straipsnis
1. Taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkymo institucija, remdamasi vertinimu, atliktu pagal šio skyriaus trečiąjį skirsnį, nustato įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir kurie turi būti nurašyti ar konvertuoti, bendrą sumą, siekdama atkurti pertvarkomo subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą arba, jeigu taikytina, suformuoti laikinosios įstaigos kapitalą, atitinkantį šį koeficientą, įvertindama iš Pertvarkymo fondo finansuojamą įnašą į kapitalą, taip pat siekdama išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą pertvarkomais subjektais arba laikinąja įstaiga ir sudaryti sąlygas pertvarkomam subjektui arba laikinajai įstaigai bent vienus metus laikytis licencinės veiklos reikalavimų ir toliau vykdyti licencijuojamą veiklą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą sumą sudaro:
1) įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, suma, kuri turi būti nurašoma siekiant užtikrinti, kad pertvarkomo subjekto grynoji turto vertė būtų lygi nuliui;
2) įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, suma, kuri turi būti konvertuojama į akcijas ar kitų rūšių kapitalo priemones, siekiant atkurti pertvarkomo subjekto arba laikinosios įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą.
3. Jeigu pertvarkymo institucija ketina taikyti turto atskyrimo priemonę, nustatydama sumą, kuria reikia sumažinti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, ji turi įvertinti turto valdymo įmonei reikalingo kapitalo poreikį.
4. Jeigu, vadovaujantis preliminariu vertinimu, pagal šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pertvarkomo subjekto kapitalas buvo nurašytas didesne apimtimi, negu atlikus šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytą galutinį vertinimą nustatyta nurašytina suma, pertvarkymo institucija, siekdama panaikinti šį skirtumą, gali taikyti kapitalo atkūrimo mechanizmą, kai reikiama apimtimi pirmiausia kompensuojami kreditorių, o po to – akcininkų nuostoliai.