32 straipsnis. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas vartojimo kredito davėjo reikalavimu ir pareiga bendradarbiauti

1. Prieš nutraukiant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito davėjo reikalavimu, vartojimo kredito davėjas, įvertinęs turimus duomenis apie vartojimo kredito gavėją, vartojimo kredito gavėjo prašymu turi pasiūlyti galimus vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį tolesnio vykdymo būdus ir (arba) priemones, kurios gali apimti vartojimo kredito refinansavimą, įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį vykdymo atidėjimą, vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpio pratęsimą ar kitus vartojimo kredito restruktūrizavimo būdus.

2. Vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos:

1) vartojimo kredito gavėjas yra raštu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje parengtu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą, įskaitant informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vartojimo kredito gavėjo galimybę kreiptis į vartojimo kredito davėją su prašymu gauti pasiūlymą dėl galimų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį tolesnio vykdymo būdų ir (arba) priemonių;

2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip 1 mėnesį, o jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės;

3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per 2 savaites nuo papildomo raštu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje parengto pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui dienos;

4) buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi vartojimo kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

3. Vartojimo kredito davėjas privalo nustatyti vartojimo kredito sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo valdymo procedūras ir priemones.

4. Vartojimo kredito gavėjas, pagal vartojimo kredito sutartį nevykdantis įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdantis, privalo bendradarbiauti su vartojimo kredito davėju.

5. Vartojimo kredito davėjas neprivalo vartojimo kredito gavėjui pakartotinai siūlyti įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį tolesnio vykdymo būdų ir (arba) priemonių, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina atsižvelgiant į individualias vartojimo kredito gavėjo aplinkybes, vartojimo kredito gavėjo interesus ir teises, jo gebėjimą grąžinti vartojimo kreditą ir pagrįstus pragyvenimo išlaidų poreikius.

6. Vartojimo kredito davėjas neprivalo atlikti kreditingumo vertinimo, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnyje, kai galiojančios vartojimo kredito sutarties sąlygos keičiamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tolesnio vartojimo kredito sutarties vykdymo būdus ir (arba) priemones ir jeigu, keičiant vartojimo kredito sutartį, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma reikšmingai nepadidėja.

7. Vartojimo kredito sutarties šalys gali susitarti, kad vartojimo kredito grąžinimu gali būti laikomas susietojo vartojimo kredito sutartyje nurodytų prekių arba už tas prekes gautų pajamų perdavimas vartojimo kredito davėjui.