8 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai

1. Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai:

1) turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123 straipsnyje, 1231 straipsnio 1 dalyje, 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 1511, 153, 172, 173, 174, 175 ir 1751 straipsniuose, 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 1821 straipsnyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 1891 straipsnyje, 196 straipsnio 2 dalyje, 197 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 1991 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 1992 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 200 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 207 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 2281 ir 240 straipsniuose, 246 straipsnio 2 dalyje, 2501, 2503 ir 2506 straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 2532 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 2661 straipsnio 1 dalyje, 2672 straipsnio 1 dalyje, 2764 straipsnyje, 282 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 308 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis;

2) pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis;

3) dingsta be žinios asmuo;

4) vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio;

5) į organizuotų nusikalstamų grupių sąrašą įtrauktos organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar su ja susijusiam asmeniui taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės.

2. Kriminalinės žvalgybos tyrimą gali atlikti ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento padaliniai, kai gaunama duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas arba apie jas rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

3. Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai praneša prokurorui, kuris priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, vadovaudamasis Generalinės prokuratūros, suderinusios su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis, nustatyta tvarka, iki nurodytas pavojus bus pašalintas.

4. Atlikdami kriminalinės žvalgybos tyrimą, kriminalinės žvalgybos subjektai tvarko bylas, kurių kategorijas nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, suderinusios su generaliniu prokuroru.