4 punktas

4. Reglamente naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

4.1. pastato (jo dalies) energinis naudingumas – apskaičiuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms.

4.2. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuota procedūra, apimanti pastato (jo dalies) energijos suvartojimo nustatymą, pastato (jo dalies) energinio naudingumo įvertinamą ir priskyrimą prie energinio naudingumo klasės, taip pat pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikato išdavimą [3.1];

4.3. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal Reglamento reikalavimus įvertintas pastato (jo dalies) energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė;

4.4. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodikliai – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuoti rodikliai, pagal kurių vertę nustatoma pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;

4.5. pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė – pagal energijos vartojimo efektyvumo rodiklių vertes ir Reglamento reikalavimus nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;

4.6. pirminė energija – atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;

4.7. pastato (jo dalies) norminės energijos sąnaudos – tam tikros paskirties pastatų (jų dalių) energijos sąnaudos, atitinkančios statybos techninių reglamentų reikalavimus;

4.8. pastato (jo dalies) atskaitinės energijos sąnaudos – numatomos mažiausiai energijos naudojančių 50% tam tikros paskirties pastatų vidutinės energijos sąnaudos;

4.9. pastato (jo dalies) skaičiuojamosios energijos sąnaudos – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotos pastato (jo dalies) standartines naudojimo sąlygas atitinkančios energijos sąnaudos;

4.10. norminė šiluminio techninio rodiklio vertė – statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodyta šiluminio techninio rodiklio vertė;

4.11. atskaitinė šiluminio techninio rodiklio vertė – mažiausiai energijos naudojančių 50% tam tikros paskirties pastatų vidutinė rodiklio vertė;

4.12. skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė – pastato būklę atitinkanti šiluminio techninio rodiklio vertė;

4.13. pastato (jo dalies) šildomas plotas – visų šildomų pastato (jo dalies) patalpų grindų plotų suma, įskaitant šildomų rūsių, laiptinių, bendro naudojimo ir kitų šildomų patalpų grindų plotus, taip pat patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos, grindų plotus;

4.14. pastato (jo dalies) vidaus temperatūra šildymo sezono metu – vidutinė temperatūra pastato (jo dalies) šildomame plote šildymo sezono metu;

4.15. pastato (jo dalies) vidaus temperatūra ne šildymo sezono metu – vidutinė temperatūra pastato (jo dalies) šildomame plote ne šildymo sezono metu, pagal kurią skaičiuojamos energijos sąnaudos pastatui vėsinti;

4.16. mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) – pastatai (jų dalys), atitinkantys Reglamento reikalavimus B, A, ir A+ klasės pastatams;

4.17. energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams, t. y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją;

4.18. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai (Henv) – šilumos srautas, pereinantis per visas pastato atitvaras iš vidaus į išorę, kai temperatūrų skirtumas 1 °C (W/K);

4.19. atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (U) – per atitvarą pereinančio šilumos srauto tankis, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 °C, W/(m2×K);

4.20. ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas (Y) – šilumos srauto tankis, tenkantis šiluminio tiltelio ilgio vienetui, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 °C (W/(m×K));

4.21. išorinės įėjimo durys – durys tarp šildomų patalpų ir išorės (vienerios durys, dvejos durys su tambūru, dvigubos durys), durys tarp šildomų ir nešildomų patalpų (vienerios durys, dvigubos durys), liukai išlipimui ant stogo;

4.22. vartai – vartai tarp šildomų patalpų ir išorės (vieneri vartai, dveji vartai su tambūru, dvigubi vartai), vartai tarp šildomų ir nešildomų patalpų (vieneri vartai, dvigubi vartai);

4.23. rekuperacija – iš pastato išleidžiamo oro šilumos energijos dalies grąžinimas pakartotiniam panaudojimui;

4.24. atskira (autonominė) šildymo sistema – tik pastatui (jo daliai) šildyti naudojama šildymo sistema su vienu ar keliais šilumos šaltiniais ir/arba su atskira (autonomine) energijos vartojimo pastatui (jo daliai) šildyti apskaita ar energijos šaltinių suvartojamo kiekio pastatui (jo daliai) šildyti ir kitoms reikmėms apskaita. Autonominėms šildymo sistemoms taip pat priskiriamos šildymo sistemos, kurios yra statinio bendrosios šilumos tiekimo sistemos dalys (posistemės), atskirtos nuo bendrosios šilumos tiekimo sistemos apskaitos prietaisais ir uždaromaisiais ar reguliavimo įtaisais;

4.25. atskira (autonominė) energijos vartojimo pastatui (jo daliai) šildyti apskaita – pastate (jo dalyje) suvartotos energijos apskaita, kada apskaitos prietaisais nustatomi sunaudoti energijos ar energijos šaltinių kiekiai tik pastatui šildyti arba nustatomi energijos ar energijos šaltinių kiekiai, suvartoti pastatui šildyti ir kitiems tikslams;

4.26. elektros energijos dvipusė apskaita – elektros energijos kiekio apskaita pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis;

4.27. nešildomos patalpos – patalpos, kurios turi bent vieną išorinę sieną, langą, išorines duris ar vartus ir kuriose nėra šildymo prietaisų, taip pat patalpos, kurioms šildyti naudojama šildymo sistema suprojektuota taip, kad temperatūra šildymo sezono metu neviršytų 10° C;

4.28. pirminė energija - atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;

4.29. pastato energinio naudingumo sertifikavimo užsakovas (toliau - „sertifikavimo užsakovas“) – pastato statytojas, savininkas arba jų įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo, kurie pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertui pateikia visus energinio naudingumo sertifikavimui būtinus duomenis apie pastatą ir paveda jam atlikti šio pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbus;

4.30. kitos sąvokos atitinka Statybos įstatyme [3.1], Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme [3.2] ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas.

IV. skyrius

Žymenys ir sutrumpinimai