2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnis
1. Inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai (taip pat kelio elementai ir kiti inžineriniai statiniai, numatyti inžinerinės savivaldybės infrastruktūros statinio projekte ir esantys žemės juostoje, skirtoje gatvės ir jos elementų įrengimui, kai vietinės reikšmės kelias yra mieste, miestelyje ar kaimo gyvenamojoje vietovėje), kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.
2. Leidimas vykdyti žemės kasimo darbus – dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti žemės kasimo darbus atskirųjų želdynų teritorijoje, vietinės reikšmės kelio juostoje, urbanizuotų teritorijų viešojoje erdvėje, kai kasama giliau kaip 50 cm.
3. Neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės infrastruktūra, esanti teritorijoje, kuri nepatenka į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas ir kurioje savivaldybė neįsipareigoja vystyti socialinės ir (ar) inžinerinės infrastruktūros.
4. Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – dviejų ar daugiau eismo juostų gatvės, tiesiamos ne siauresnėse kaip 20 m pločio kelio juostose, ir (ar) savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir joms vystyti skirta savivaldybės infrastruktūra.
5. Savivaldybės infrastruktūra – socialinė savivaldybės infrastruktūra ir inžinerinė savivaldybės infrastruktūra.
6. Savivaldybės infrastruktūros plėtra – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus.
7. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – pagal savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą tarifą apskaičiuojama vienkartinė įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą naujam statiniui statyti ar esamam rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai ir kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.
8. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie veikdami savarankiškai ar pagal jungtinės veiklos sutartį inicijuoja ir įgyvendina savivaldybės infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.
9. Savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidos – savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidos įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.
10. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius – savivaldybės administracija ar savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantys ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą.
11. Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – savivaldybės institucija, savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais – kiti juridiniai asmenys, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys ir naudojantys savivaldybės infrastruktūrą.
12. Socialinė savivaldybės infrastruktūra – kultūros, švietimo ir mokslo, sveikatos, sporto paskirties statiniai ir (arba) savivaldybės funkcijoms atlikti skirti objektai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.
13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai (taip pat kelio elementai ir kiti inžineriniai statiniai, numatyti inžinerinės savivaldybės infrastruktūros statinio projekte ir esantys žemės juostoje, skirtoje gatvės ir jos elementų įrengimui, kai vietinės reikšmės kelias yra mieste, miestelyje ar kaimo gyvenamojoje vietovėje), kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.
2. Leidimas vykdyti žemės kasimo darbus – dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti žemės kasimo darbus atskirųjų želdynų teritorijoje, vietinės reikšmės kelio juostoje, urbanizuotų teritorijų viešojoje erdvėje, kai kasama giliau kaip 50 cm.
3. Neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės infrastruktūra, esanti teritorijoje, kuri nepatenka į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas ir kurioje savivaldybė neįsipareigoja vystyti socialinės ir (ar) inžinerinės infrastruktūros.
4. Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.
5. Savivaldybės infrastruktūra – socialinė savivaldybės infrastruktūra ir inžinerinė savivaldybės infrastruktūra.
6. Savivaldybės infrastruktūros plėtra – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus.
7. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – pagal savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą tarifą apskaičiuojama vienkartinė įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą naujam statiniui statyti ar esamam rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai ir kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.
8. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, inicijuojantys ir įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.
9. Savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidos – savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidos įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.
10. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius – savivaldybės administracija ar savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantys ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą.
11. Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – savivaldybės institucija, savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais – kiti juridiniai asmenys, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys ir naudojantys savivaldybės infrastruktūrą.
12. Socialinė savivaldybės infrastruktūra – kultūros, švietimo ir mokslo, sveikatos, sporto paskirties statiniai ir (arba) savivaldybės funkcijoms atlikti skirti objektai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.
13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.