102 straipsnis. Informacijos reikalavimai, taikomi sudarant sutartis

1. Prieš vartotojui įsipareigojant pagal sutartį ar bet kurį atitinkamą pasiūlymą, viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus perdavimo paslaugas, naudojamas mašinų sąveikos paslaugoms teikti, teikėjai pateikia informaciją, nurodytą Direktyvos 2011/83/ES 5 ir 6 straipsniuose ir, papildomai, šios direktyvos VIII priede nurodytą informaciją, kiek ta informacija yra susijusi su jų teikiama paslauga.

Ši informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai patvariojoje laikmenoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 10 punkte, arba, jeigu ją pateikti patvariojoje laikmenoje neįmanoma, paslaugų teikėjo pateiktame dokumente, kurį paprasta atsisiųsti. Paslaugų teikėjas aiškiai atkreipia vartotojo dėmesį į tai, kad tas dokumentas yra prieinamas ir kad svarbu jį atsisiųsti dokumentavimo, informacijos ateityje ir informacijos atgaminimo jos nepakeičiant tikslais.

Informacija, gavus prašymą, pateikiama neįgaliems galutiniams naudotojams prieinama forma pagal Sąjungos teisę, kuria suderinami produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimai.

2. 1, 3 ir 5 dalyse nurodyta informacija taip pat teikiama galutiniams naudotojams, kurie yra labai mažos arba mažosios įmonės arba ne pelno organizacijos, išskyrus tuos atvejus, kai jos aiškiai sutiko netaikyti visų ar dalies šių nuostatų.

3. Viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus perdavimo paslaugas, naudojamas mašinų sąveikos paslaugoms teikti, teikėjai pateikia vartotojams glaustą ir lengvai suprantamą sutarties santrauką. Toje santraukoje nustatomi pagrindiniai informacijos reikalavimų elementai pagal 1 dalį. Tie pagrindiniai elementai apima bent:

a) teikėjo pavadinimą, adresą ir kontaktinę informaciją ir, jei jie skiriasi, kontaktinę informaciją, kur galima siųsti bet kokius skundus;

b) kiekvienos teikiamos paslaugos pagrindines charakteristikas;

c) atitinkamas elektroninių ryšių paslaugų aktyvavimo kainas ir periodinius arba nuo vartojimo priklausančius mokesčius, kai paslauga teikiama už tiesioginį piniginį atsiskaitymą;

d) sutarties trukmę ir jos pratęsimo bei nutraukimo sąlygas;

e) informaciją apie tai, kiek produktai ir paslaugos yra skirti neįgaliems galutiniams naudotojams,

f) informacijos apie interneto prieigos paslaugas atveju, informacijos, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2015/2120 4 straipsnio 1 dalies d ir e punktus, santrauką.

Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 21 d. Komisija, pasikonsultavusi su BEREC, priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas sutarties santraukos šablonas, kurį turi naudoti teikėjai, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šią dalį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 118 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Teikėjai, kuriems taikomi 1 dalyje nustatyti įpareigojimai, tinkamai užpildo tą sutarties santraukos šabloną reikalaujama informacija ir prieš sudarant sutartį, be kita ko, ir nuotolinės prekybos sutarčių atveju, sutarties santrauką nemokamai pateikia vartotojams. Jeigu dėl objektyvių techninių priežasčių tuo metu neįmanoma pateikti sutarties santraukos, ji nepagrįstai nedelsiant pateikiama vėliau, o sutartis pradeda galioti, kai vartotojas, gavęs sutarties santrauką, patvirtina savo sutikimą.

4. 1 ir 3 dalyse nurodyta informacija yra neatsiejama sutarties dalis ir nėra keičiama, nebent susitariančiosios šalys aiškiai susitartų kitaip.

5. Kai už interneto prieigos paslaugas arba viešai prieinamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas sąskaitos teikiamos pagal naudojimosi laiką arba išnaudotą paslaugų kiekį, tų paslaugų teikėjai turi pasiūlyti vartotojams galimybę stebėti ir kontroliuoti, kaip naudojamasi kiekviena iš tų paslaugų. Tai apima galimybę laiku gauti informaciją apie į tarifų planą įtrauktų paslaugų naudojimo lygį. Visų pirma teikėjai vartotojams praneša prieš pasiekiant į jų tarifų planą įtrauktą bet kokią išnaudotų duomenų kiekio ribą, kurią nustato kompetentingos institucijos, kai aktualu, savo veiklą koordinuodamos su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, ir kai į jų tarifų planą įtraukta paslauga yra visiškai išnaudota.

6. Valstybės narės gali savo nacionalinėje teisėje palikti galioti arba nustatyti nuostatas, pagal kurias reikalaujama, kad teikėjai teiktų papildomą informaciją apie naudojimosi lygį, ir kuriomis laikinai neleidžiama toliau naudotis atitinkama paslauga, kai viršijama finansinė arba duomenų kiekio riba, kurią nustato kompetentinga institucija.

7. Valstybėms narėms paliekama laisvė savo nacionalinėje teisėje palikti galioti arba priimti nuostatas, susijusias su šiame straipsnyje nereglamentuojamais aspektais, visų pirma siekiant spręsti naujai kylančias problemas.