86 straipsnis. Universaliųjų paslaugų prieinamumas

1. Kai valstybė narė, atsižvelgdama į pagal 22 straipsnio 1 dalį atlikto geografinio tyrimo rezultatus, jei jų yra, ir prireikus į visus papildomus įrodymus, nustato, kad fiksuotoje vietoje negalima užtikrinti pagal 84 straipsnio 3 dalį apibrėžtos pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos ir kalbinio ryšio paslaugos prieinamumo įprastomis komercinėmis sąlygomis arba taikant kitas galimas viešosios politikos priemones jos nacionalinėje teritorijoje ar skirtingose jos dalyse, ji gali nustatyti atitinkamus įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas, kad būtų patenkinti visi pagrįsti galutinių naudotojų prašymai dėl galimybės gauti prieigą prie šių paslaugų atitinkamose jos teritorijos dalyse.

2. Valstybės narės, laikydamosi objektyvumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, nustato efektyviausią ir tinkamiausią būdą užtikrinti 84 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos ir kalbinio ryšio paslaugos prieinamumą fiksuotoje vietoje. Valstybės narės stengiasi kuo labiau sumažinti rinkos iškraipymus ir ypač siekia, kad kainos ir kitos paslaugų teikimo sąlygos nesiskirtų nuo įprastų komercinių sąlygų, kartu saugodamos visuomenės interesus.

3. Visų pirma, kai valstybės narės nusprendžia nustatyti įpareigojimus užtikrinti 84 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos ir kalbinio ryšio paslaugos prieinamumą galutiniams naudotojams, jos gali paskirti vieną arba daugiau įmonių užtikrinti tokį prieinamumą visoje nacionalinėje teritorijoje. Valstybės narės gali paskirti skirtingas įmones arba įmonių grupes pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugoms ir kalbinio ryšio paslaugoms fiksuotoje vietoje arba skirtingose nacionalinės teritorijos dalyse teikti.

4. Skirdamos įmones, kurioms taikomas įpareigojimas visoje nacionalinėje teritorijoje ar jos dalyje užtikrinti paslaugų prieinamumą pagal šio straipsnio 3 dalį, jos naudoja efektyvų, objektyvų, skaidrų ir nediskriminacinį skyrimo mechanizmą, pagal kurį iš nė vienos įmonės nebūtų a priori atimta galimybė būti paskirtai. Tokiais paskyrimo metodais užtikrinama, kad pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslauga ir kalbinio ryšio paslaugos fiksuotoje vietoje būtų teikiamos ekonomiškai efektyviai, ir jie gali būti naudojami kaip priemonė įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynosioms sąnaudoms apskaičiuoti pagal 89 straipsnį.

5. Kai pagal šio straipsnio 3 dalį paskirta įmonė ketina perleisti visą savo vietinio prieigos tinklo nuosavybę arba didelę jos dalį atskiram juridiniam asmeniui, priklausančiam kitam savininkui, ji iš anksto laiku apie tai informuoja nacionalinę reguliavimo arba kitą kompetentingą instituciją, kad ta institucija galėtų įvertinti numatyto sandorio poveikį pagal 84 straipsnio 3 dalį apibrėžtos pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos ir kalbinio ryšio paslaugos teikimui fiksuotoje vietoje. Nacionalinė reguliavimo arba kita kompetentinga institucija gali nustatyti, iš dalies pakeisti ar panaikinti specifinius įpareigojimus pagal 13 straipsnio 2 dalį.