90 straipsnis. Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas finansavimas

1. Kai, remdamosi 89 straipsnyje nurodytu grynųjų sąnaudų apskaičiavimu, nacionalinės reguliavimo institucijos nustato, kad teikėjui universaliosios paslaugos įpareigojimai yra nesąžininga našta, valstybės narės atitinkamos įmonės prašymu nusprendžia atlikti vieną ar abu šiuos veiksmus:

a) pradėti skaidriai taikyti tam paslaugų teikėjui nustatytų grynųjų sąnaudų kompensavimo iš viešųjų lėšų mechanizmą,

b) paskirstyti įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynąsias sąnaudas elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams.

2. Kai grynosios sąnaudos paskirstomos pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės nustato sąnaudų paskirstymo mechanizmą, kurį administruoja nacionalinė reguliavimo institucija arba nuo naudos gavėjų nepriklausoma įstaiga, prižiūrint nacionalinei reguliavimo institucijai. Finansuoti galima tik 84–87 straipsniuose nustatytų įpareigojimų grynąsias sąnaudas, apskaičiuotas pagal 89 straipsnį.

Sąnaudų paskirstymo mechanizmas taikomas laikantis skaidrumo, kuo mažesnio rinkos iškraipymo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų laikantis VII priedo B dalyje nustatytų principų. Valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti įnašų iš įmonių, kurių nacionalinė apyvarta yra mažesnė už nustatytą ribą.

Visi mokesčiai, susiję su įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas sąnaudų paskirstymu, turi būti išskaidyti ir kiekvienai įmonei nurodyti atskirai. Tokie mokesčiai neturi būti nustatomi ir jie nerenkami iš įmonių, kurios neteikia paslaugų valstybės narės, nustačiusios sąnaudų paskirstymo mechanizmą, teritorijoje.