29 straipsnis. Pažangos vertinimas

1. Ne vėliau kaip 2021 m. spalio 31 d. ir po to kas dvejus metus Komisija, visų pirma remdamasi integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, kita pagal šį reglamentą pateikta informacija, rodikliais ir Europos statistika bei duomenimis, jei tokių turima, įvertina:

a) pažangą, Sąjungos mastu padarytą siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, įskaitant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus pirmuoju dešimties metų laikotarpiu, visų pirma siekiant išvengti bet kokio atotrūkio nuo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų;

b) kiekvienos valstybės narės pažangą siekiant savo tikslų, uždavinių ir įnašų, įskaitant pažangą siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ir jos integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytos politikos ir priemonių įgyvendinimą;

c) remdamasi valstybių narių pagal 26 straipsnį pateiktais išmetamo teršalų kiekio duomenimis, bendrą aviacijos poveikį pasaulio klimatui, įskaitant poveikį, kurį daro ne CO2, o kiti išmetami teršalai, ar jų padarinius, ir atitinkamais atvejais tą vertinimą patobulina remdamasi mokslo pasiekimais ir oro eismo duomenimis;

d) bendrą integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų politikos ir priemonių poveikį Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonių veikimui;

e) bendrą į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus įtrauktos politikos ir priemonių poveikį Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) veikimui ir taršos leidimų pasiūlos ir paklausos balansui Europos anglies dioksido rinkoje.

2. Atlikdama 1 dalyje nurodytą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities vertinimą, Komisija įvertina pažangą, padarytą siekiant tam tikrą Sąjungos bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinę dalį gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, laikantis Sąjungos orientacinės trajektorijos, pagal kurią 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija turėtų sudaryti 20 %, 2022 m. turėtų būti pasiektas bent 18 % bendrojo iš atsinaujinančiųjų išteklių gautos energijos procentinės dalies didinimo, atsižvelgiant į Sąjungos 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą ir Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą, atskaitos taškas; 2025 m. šis atskaitos taškas turėtų būti 43 %, o 2027 m. – 65 %, ir 2030 m. turėtų būti pasiektas Sąjungos 2030 m. privalomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, nustatytas Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje.

3. Atlikdama 1 dalyje nurodytą energijos vartojimo efektyvumo srities vertinimą, Komisija įvertina pažangą, padarytą bendromis jėgomis siekiant pagal Direktyvos 2012/27/ES 3 straipsnio 5 dalį užtikrinti, kad 2030 m. Sąjungoje būtų suvartojama ne daugiau kaip 1 128 mln. tne pirminės energijos ir ne daugiau kaip 846 mln. tne galutinės energijos.

Atlikdama vertinimą, Komisija:

a) išnagrinėja, ar pasiektas Sąjungos tarpinis siekinys 2020 m. suvartoti ne daugiau kaip 1 483 mln. tne pirminės energijos ir 1 086 mln. tne galutinės energijos;

b) įvertina, ar valstybių narių pažanga rodo, kad visoje Sąjungoje einama tinkama linkme siekiant pirmoje pastraipoje nurodyto 2030 m. energijos suvartojimo lygio, atsižvelgdama į informacijos, kurią valstybės narės pateikė savo integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose, vertinimą;

c) naudojasi būsimų energijos vartojimo Sąjungoje ir atskirose šalyse tendencijų modeliavimo ir kitos papildomos analizės rezultatais;

d) deramai atsižvelgia į valstybių narių integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nurodytas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos pirminės ir galutinės energijos suvartojimui, pagal 6 straipsnio 2 dalį.

4. Atlikdama 1 dalyje nurodytą energijos vidaus rinkos srities vertinimą, Komisija įvertina pažangą, padarytą siekiant elektros energijos tinklų sujungimo masto, kurį valstybė narė ketina pasiekti 2030 m.

5. Ne vėliau kaip 2021 m. spalio 31 d. ir po to kasmet Komisija, visų pirma remdamasi pagal šį reglamentą pateikta informacija, įvertina, ar Sąjunga ir jos valstybės narės padarė pakankamą pažangą vykdydamos:

a) įsipareigojimus pagal UNFCCC 4 straipsnį ir Paryžiaus susitarimo 3 straipsnį, išdėstytus UNFCCC šalių konferencijos arba UNFCCC šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas, priimtuose sprendimuose;

b) Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje nustatytus įpareigojimus;

c) uždavinius, nustatytus integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu – 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus.

6. Atlikdama vertinimą, Komisija turėtų atsižvelgti į naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas vykdant Europos semestrą.

7. Komisija pagal šį straipsnį atlikto vertinimo ataskaitą įtraukia į energetikos sąjungos būklės ataskaitą, nurodytą 35 straipsnyje.