32 straipsnis. Reagavimas į nepakankamą pažangą įgyvendinant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslus ir uždavinius

1. Jei Komisija, remdamasi savo vertinimu pagal 29 straipsnio 1 dalies b punktą, padaro išvadą, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą siekdama savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytų tikslų, vykdydama jame nustatytus uždavinius ir užtikrindama savo įnašą, siekdama savo nustatytų atsinaujinančiųjų išteklių energijos atskaitos taškų arba įgyvendindama plane nustatytą politiką ir priemones, ji tai valstybei narei pateikia rekomendacijų pagal 34 straipsnį.

Pateikdama rekomendacijas dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos, Komisija atsižvelgia į 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytas valstybės narės nurodytas svarbias aplinkybes. Komisija taip pat atsižvelgia į atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, dėl kurių priimtas galutinis investicijų sprendimas, jeigu tie projektai bus įgyvendinti 2021–2030 m. laikotarpiu ir turės didelės įtakos valstybės narės nacionaliniam įnašui.

Pateikdama rekomendacijas dėl energijos vartojimo efektyvumo, Komisija atsižvelgia į 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus objektyvius kriterijus ir valstybės narės pagal 6 straipsnio 2 dalį nurodytas svarbias nacionalines aplinkybes.

2. Jei Komisija, remdamasi suvestiniu valstybių narių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų vertinimu pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą ir atitinkamais atvejais kitais informacijos šaltiniais, padaro išvadą, kad esama rizikos, jog Sąjunga neįgyvendins energetikos sąjungos uždavinių ir visų pirma pirmuoju dešimties metų laikotarpiu nepasieks Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslų, ji, norėdama sumažinti tokią riziką, gali visoms valstybėms narėms pateikti rekomendacijų pagal 34 straipsnį.

Vertindama atsinaujinančiųjų išteklių energijos padėtį, Komisija įvertina, ar 3 dalyje numatytų nacionalinių priemonių pakanka Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslams pasiekti. Jeigu nacionalinės priemonės nepakankamos, Komisija, neskaitant tų rekomendacijų, atitinkamais atvejais papildomai siūlo priemones ir naudojasi savo įgaliojimais Sąjungos lygmeniu, siekdama visų pirma užtikrinti, kad būtų pasiektas Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas.

Energijos vartojimo efektyvumo srityje Komisija, neskaitant tų rekomendacijų, atitinkamais atvejais papildomai siūlo priemones ir naudojasi savo įgaliojimais Sąjungos lygmeniu, siekdama visų pirma užtikrinti, kad būtų pasiektas Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslas.

Energijos vartojimo efektyvumo srityje tokiomis papildomomis priemonėmis gali būti visų pirma didinamas energijos vartojimo efektyvumas:

a) gaminių – pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369,

b) pastatų – pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES bei

c) transporto sektoriuje.

3. Jei Komisija, remdamasi atsinaujinančiųjų išteklių energijos padėties vertinimu pagal 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, padaro išvadą, kad vienas ar daugiau 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos Sąjungos orientacinės trajektorijos 2022, 2025 ir 2027 m. atskaitos taškų nepasiekti, valstybės narės, kurios nepasiekė vieno ar daugiau 4 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų 2022, 2025 ir 2027 m. nacionalinių atskaitos taškų, užtikrina, kad, siekiant panaikinti atotrūkį nuo nacionalinio atskaitos taško, per metus nuo Komisijos vertinimo gavimo dienos būtų įgyvendintos papildomos priemonės, tokios kaip:

a) nacionalinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros didinimo priemonės,

b) atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies šildymo ir vėsinimo sektoriuje, nustatytos Direktyvos (ES) 2018/2001 23 straipsnio 1 dalyje, koregavimas,

c) atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies transporto sektoriuje, nustatytos Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 1 dalyje, koregavimas,

d) savanoriška finansinė įmoka į Sąjungos lygmeniu sukurtą Komisijos tiesiogiai ar netiesiogiai administruojamą Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, padedantį įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, kaip nustatyta 33 straipsnyje,

e) bendradarbiavimo mechanizmų, nustatytų Direktyvoje (ES) 2018/2001, panaudojimas.

Imantis tokių priemonių, atsižvelgiama į Komisijos argumentus, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Atitinkamos valstybės narės įtraukia tas priemones į savo integruotą nacionalinę energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitą.

4. Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienos valstybės narės bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, negali būti mažesnė nei bazinė procentinė dalis, lygi jos 2020 m. privalomam nacionaliniam visuminiam atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies tikslui, nustatytam Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 4 dalyje. Jei valstybė narė, vertinant vienerių metų laikotarpį, neužtikrina savo bazinės procentinės dalies, ji per vienerius metus imasi papildomų priemonių, pvz., nurodytų šio straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a–e punktuose, kurios būtų pakankamos atotrūkiui panaikinti per vienerius metus.

Laikoma, kad valstybės narės, įvykdžiusios įpareigojimą panaikinti atotrūkį nuo bazinės procentinės dalies, laikėsi įpareigojimų, nustatytų šios dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje ir Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 4 dalyje, visą laikotarpį, per kurį atotrūkis susidarė.

Taikant šio straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punktą, valstybės narės gali pasinaudoti savo pajamomis, gautomis pardavus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvą 2003/87/EB.

5. Jei valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinė dalis nesiekia vieno ar daugiau 2022, 2025 ir 2027 m. nacionalinių atskaitos taškų, nurodytų 4 straipsnio a punkto 2 papunktyje, ta valstybė narė į savo kitą integruotą ataskaitą, pateikiamą Komisijai pagal 17 straipsnį, įtraukia paaiškinimą, kaip ji panaikins atotrūkį nuo nacionalinių atskaitos taškų.

6. Jei Komisija, nedarant poveikio kitoms šio straipsnio 2 dalies trečios pastraipoje nurodytoms Sąjungos lygmens priemonėms, remdamasi 2022, 2025 ir 2027 m. atliekamu energijos vartojimo efektyvumo vertinimu pagal 29 straipsnio 1 ir 3 dalis, padaro išvadą, kad pažanga kolektyviai siekiant 29 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslų yra nepakankama, ji papildomai siūlo priemones ir naudojasi savo įgaliojimais Sąjungos lygmeniu, neskaitant Direktyvoje 2010/31/ES ir Direktyvoje 2012/27/ES nustatytų priemonių ir įgaliojimų, siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslai.

7. Kiekviena šio straipsnio 3 dalyje nurodyta atitinkama valstybė narė savo kitoje 17 straipsnyje nurodytoje pažangos ataskaitoje išdėsto papildomas įgyvendintas, priimtas ir planuojamas priemones.

8. Jei Komisija, remdamasi savo 2025 m. atliekamu tinklų sujungimo vertinimu pagal 29 straipsnio 1 ir 4 dalis, nusprendžia, kad pažanga nėra pakankama, ji bendradarbiauja su atitinkamomis valstybėmis narėmis iki 2026 m., kad būtų sprendžiamas susidariusios padėties klausimas.