4 straipsnis. Nacionaliniai uždaviniai, tikslai ir įnašai, susiję su penkiais energetikos sąjungos aspektais

Kiekviena valstybė narė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustato šiuos pagrindinius uždavinius, tikslus ir įnašus, nurodytus I priedo A skirsnio 2 punkte:

a) susijusius su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu:

1) susijusius su išmetamu ir pašalinamu ŠESD kiekiu, padedant siekti visuose Sąjungos ekonomikos sektoriuose išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo:

i) valstybės narės privalomą nacionalinį ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir privalomas nacionalines metines ribines vertes pagal Reglamentą (ES) 2018/842;

ii) valstybės narės įsipareigojimus ir nacionalinius tikslus, susijusius su grynuoju ŠESD kiekio absorbavimu pagal Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnio 1 ir 2 dalis;

iii) kai taikytina, siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus ir uždavinius ir vykdyti ilgalaikius Sąjungos su išmetamu ŠESD kiekiu susijusius įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kitus uždavinius ir tikslus, įskaitant sektorių tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus.

2) susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energija:

siekiant įgyvendinti Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą Sąjungos 2030 m. privalomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą – valstybės narės įnašą siekiant to tikslo, t. y. valstybės narės bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinę dalį, kurią turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija 2030 m., ir orientacinę to įnašo trajektoriją nuo 2021 m. Ne vėliau kaip 2022 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti pasiektas bent 18 % bendro procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, padidėjimo atskaitos taškas, atsižvelgiant į tos valstybės narės privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą ir jos įnašą siekiant 2030 m. tikslo. Ne vėliau kaip 2025 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti pasiektas bent 43 % bendro procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, padidėjimo atskaitos taškas, atsižvelgiant į tos valstybės narės privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą ir jos įnašą siekiant 2030 m. tikslo. Ne vėliau kaip 2027 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti pasiektas bent 65 % bendro procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, padidėjimo atskaitos taškas, atsižvelgiant į tos valstybės narės privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą ir jos įnašą siekiant 2030 m. tikslo.

Ne vėliau kaip 2030 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti užtikrintas bent planuotas valstybės narės įnašas. Jei valstybė narė tikisi viršyti savo privalomą nacionalinį 2020 m. tikslą, jos orientacinė trajektorija gali prasidėti tame lygyje, kurį numatoma pasiekti. Drauge sudėjus rezultatus pagal valstybių narių orientacines trajektorijas turi būti pasiekti Sąjungos atskaitos taškai 2022 m., 2025 m. ir 2027 m. ir Sąjungos 2030 m. privalomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, nustatytas Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje. Atskirai nuo savo įnašo siekiant šio Sąjungos tikslo ir šio reglamento tikslais sudaromos savo orientacinės trajektorijos valstybė narė turi teisę nurodyti platesnio užmojo tikslus nacionalinės politikos tikslais;

b) susijusius su energijos vartojimo efektyvumu:

1) suvartojamu pirminės arba galutinės energijos kiekiu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu ar energijos suvartojimo intensyvumu grindžiamą orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo didinimo įnašą siekiant Sąjungos tikslų energijos vartojimo efektyvumą iki 2030 m. padidinti bent 32,5 %, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 5 dalyje.

Valstybės narės nurodo savo įnašą pateikdamos absoliutųjį pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo lygį 2020 m. ir absoliutųjį pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo lygį 2030 m., taip pat šio įnašo orientacinę trajektoriją nuo 2021 m. Jos paaiškina taikytą metodiką ir naudotus perskaičiavimo koeficientus;

2) suminį bendrą galutinį energijos, kurią planuojama sutaupyti 2021–2030 m., kiekį pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą dėl energijos taupymo įpareigojimų pagal Direktyvą 2012/27/ES;

3) orientacinius ilgalaikės nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos strategijos tarpinius siekinius, veiksmų gaires, kuriose vidaus mastu nustatyti išmatuojami pažangos rodikliai, įrodymais pagrįstą numatomos sutaupyti energijos ir platesnio masto naudos įvertinimą ir įnašus siekiant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslų pagal Direktyvą 2012/27/ES, kaip nurodyta Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnyje;

4) visą pastatų, kurie bus renovuoti, patalpų plotą arba lygiavertį 2021–2030 m. metinį sutaupomos energijos kiekį pagal Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnį dėl pavyzdinio viešųjų organizacijų pastatų vaidmens;

c) susijusius su energetiniu saugumu:

1) nacionalinius uždavinius, susijusius su:

— energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų valstybių įvairinimu, kuriuo gali būti siekiama sumažinti priklausomybę nuo energijos importo,

— nacionalinės energetikos sistemos lankstumo didinimu ir

— energijos šaltinio tiekimo apribojimo arba nutraukimo problemų sprendimu, siekiant gerinti regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą, įskaitant terminus, iki kurių uždaviniai turėtų būti įvykdyti;

d) susijusius su energijos vidaus rinka:

1) elektros energijos tinklų sujungimo mastą, kurį valstybė narė siekia užtikrinti iki 2030 m., atsižvelgiant į tikslą iki 2030 m. užtikrinti bent 15 % elektros energijos tinklų sujungimą ir strategiją, kurioje nurodytas mastas nuo 2021 m., nustatytas glaudžiai bendradarbiaujant su poveikį patiriančiomis valstybėmis narėmis, taip pat atsižvelgiant į tikslą iki 2020 m. užtikrinti bent 10 % tinklų sujungimą ir veiksmų skubumo rodiklius, remiantis kainų skirtumu didmeninėje rinkoje, nominaliu jungiamųjų linijų pralaidumu lyginant su apkrova piko metu ir įrengtuoju atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumu, kaip nustatyta I priedo 1 dalies A skirsnio 2.4.1 punkte. Turi būti atlikta kiekvienos naujos jungties socialinių ir ekonominių ir aplinkos apsaugos srities sąnaudų ir naudos analizė; jungtis įdiegiama tik tuo atveju, jeigu galima nauda yra didesnė už sąnaudas;

2) pagrindinius nacionalinius elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros projektus ir, kai taikytina, jos modernizavimo projektus, kuriuos būtina įgyvendinti, kad būtų įvykdyti su penkiais energetikos sąjungos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai;

3) su kitais energijos vidaus rinkos aspektais susijusius nacionalinius uždavinius, tokius kaip: sistemos lankstumo didinimas, visų pirma taikant politiką ir priemones, susijusias su rinka grindžiamu kainų nustatymu pagal taikytinus teisės aktus, rinkų integravimas ir susiejimas, kuriuo siekiama didinti apyvartinį turimų jungiamųjų linijų pajėgumą, pažangieji tinklai, telkimas, apkrovos atsakas, kaupimas, paskirstytoji gamyba, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo apribojimo mechanizmai, kainų signalų realiuoju laiku priemonės, įskaitant terminus, iki kurių tie uždaviniai turėtų būti įvykdyti, ir kitus uždavinius, susijusius su energijos vidaus rinka, kaip nurodyta I priedo 1 dalies A skirsnio 2.4.3 punkte;

e) susijusius su moksliniais tyrimais, inovacijomis ir konkurencingumu:

1) nacionalinius viešųjų ir, kai taikytina, privačiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, uždavinius ir finansavimo tikslus, įskaitant, kai taikytina, terminus, iki kurių tie uždaviniai turėtų būti įvykdyti, atspindint energetikos sąjungos strategijos ir, kai taikytina, SET plano prioritetus. Nustatydama savo uždavinius, tikslus ir įnašus, valstybė narė gali remtis esamomis nacionalinėmis strategijomis arba planais, kurie yra suderinti su Sąjungos teisės aktais;

2) nacionalinius 2050 m. uždavinius (jeigu jie nustatyti), susijusius su švarios energijos technologijų skatinimu.