3 straipsnis. Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai

1. Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d., po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir po to kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Planą turi sudaryti elementai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir I priede. Pirmasis planas turi apimti 2021–2030 m. laikotarpį, atsižvelgiant į ilgesnio laikotarpio perspektyvą. Vėlesni planai turi apimti dešimties metų laikotarpius, prasidedančius iš karto po ankstesnio plano laikotarpio pabaigos.

2. Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą sudaro šios pagrindinės dalys:

a) integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano rengimo proceso apžvalga, sudaryta iš santraukos, viešų konsultacijų, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir konsultacijų rezultatų aprašymo, taip pat regioninio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis rengiant planą aprašymo, kaip nustatyta 10, 11 ir 12 straipsniuose ir I priedo 1 dalies A skirsnio 1 punkte;

b) nacionalinių uždavinių, tikslų ir įnašų, susijusių su energetikos sąjungos aspektais, išdėstytais 4 straipsnyje ir I priede, apibūdinimas;

c) su b punkte nurodytais atitinkamais uždaviniais, tikslais ir įnašais susijusios numatytos politikos ir priemonių apibūdinimas, taip pat bendra investicijų, reikalingų atitinkamiems uždaviniams įgyvendinti, tikslams pasiekti ir įnašams užtikrinti, apžvalga;

d) penkių energetikos sąjungos aspektų esamos padėties apibūdinimas, be kita ko, atsižvelgiant į energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, taip pat į prognozes, susijusias su b punkte nurodytais uždaviniais, jau esamos politikos ir priemonių atveju;

e) kai taikytina, su reguliavimu susijusių ir nesusijusių kliūčių ir trukdžių, kylančių įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus, uždavinius ar įnašus, aprašymas;

f) planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant jų derėjimą su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, nustatytu Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis šio reglamento 15 straipsnyje;

g) bendras planuojamos politikos ir priemonių poveikio konkurencingumui, susijusiam su penkiais energetikos sąjungos aspektais, vertinimas;

h) pagal šio reglamento III priede nustatytus reikalavimus parengtas ir tame priede nustatytą struktūrą atitinkantis priedas, kuriame pateikiama valstybės narės metodika ir politikos priemonės, taikomos siekiant įvykdyti energijos taupymo reikalavimą pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnį ir jos V priedą.

3. Kai tai susiję su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, valstybės narės:

a) užtikrina, kad administravimo sudėtingumas ir išlaidos visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams nebūtų pernelyg dideli;

b) atsižvelgia į penkių energetikos sąjungos aspektų sąsajas, visų pirma į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

c) remiasi patikimais ir nuosekliais visų penkių aspektų, kai taikytina, duomenimis ir prielaidomis;

d) įvertina, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių, atsižvelgdamos į būtinas vidaus energetines paslaugas, kurių reikia, kad būtų užtikrintas būtinasis pragyvenimo lygis atitinkamomis nacionalinėmis sąlygomis, esamą socialinę politiką bei kitas atitinkamas politikos priemones ir Komisijos parengtas orientacines atitinkamų energijos nepritekliaus rodiklių gaires.

Jei atlikus vertinimą pagal pirmos pastraipos d punktą, remiantis patikrinamais duomenimis, paaiškėja, kad valstybėje narėje yra daug energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, valstybė narė į savo planą įtraukia nacionalinį orientacinį energijos nepritekliaus mažinimo uždavinį. Atitinkamos valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose išdėsto energijos nepritekliaus mažinimo politiką ir priemones, jei tokių yra, įskaitant socialinės politikos priemones ir kitas atitinkamas nacionalines programas.

4. Kiekviena valstybė narė pagal šį straipsnį Komisijai pateiktą savo integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą skelbia viešai.

5. Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priedo 1 dalies A skirsnio 2.1.1 ir 3.1.1 punktai, B skirsnio 4.1 ir 4.2.1 punktai ir 2 dalies 3 punktas, siekiant juos priderinti prie Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimų, kurie tiesiogiai ir konkrečiai siejasi su Sąjungos įnašais pagal UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą.