18a straipsnis. Tiekėjų taikomas rizikos valdymas

1. Reguliavimo institucijos arba, jei valstybė narė tuo tikslu yra paskyrusi alternatyvią nepriklausomą kompetentingą instituciją, tokia paskirta kompetentinga institucija, atsižvelgdamos į tiekėjo dydį ar rinkos struktūrą ir, jei aktualu, atlikdamos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, užtikrina, kad tiekėjai:

a) būtų įdiegę ir įgyvendintų tinkamas apsidraudimo strategijas, skirtas rizikai, kurią didmeninio elektros energijos tiekimo pokyčiai kelia jų sutarčių su vartotojais ekonominiam gyvybingumui, apriboti, ir kartu būtų išlaikytas trumpojo laikotarpio rinkų likvidumas ir kainų signalai;

b) imtųsi visų pagrįstų priemonių tiekimo sutrikimo rizikai sumažinti.

2. Tiekėjo taikomos apsidraudimo strategijos gali apimti naudojimąsi elektros energijos pirkimo sutartimis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 77 punkte, arba kitomis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, išankstiniais sandoriais. Tuo atveju, kai egzistuoja pakankamai išvystytos elektros energijos pirkimo sutarčių rinkos, kuriose sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai, valstybės narės gali reikalauti, kad dalis tiekėjų rizikos, susijusios su didmeninių elektros energijos kainų pokyčiais, būtų padengta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos pirkimo sutartimis, atitinkančiomis jų rizikos, susijusios su vartotojais, trukmę, laikantis Sąjungos konkurencijos teisės.

3. Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad apsidraudimo produktais galėtų naudotis piliečių energetikos bendruomenės bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos ir sudaryti tam tikslui reikiamas sąlygas.